Advertise on podcast: Gamta – visų namai

Šiomis dienomis virš Rusnės dangų temdo tūkstančiai kormoranų, o į savo lizdus sugrįžę baltieji gandrai čia sudaro didžiulę koncentraciją. Kol paukščiai garsiai skelbia apie migracijos įkarštį, pakrantėse rikiuojasi šimtai žvejų automobilių, o pievose ramiai ilsisi žvėrys. Kartu su gamtininku Selemonu Paltanavičiumi nersime į šį unikalų Nemuno deltos virsmą - kaip šis pavasaris keičia mūsų gamtos namų veidą. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Baltijos pajūryje vėl prasidėjo ruoniukų gelbėjimo sezonas, todėl apie jų būklę pasakos Jūrų muziejaus reabilitacijos centro darbuotojas Pavelas Kulikovas. Specialistas atskleis, kaip silpni jaunikliai patenka į žmonių rankas ir kokių pastangų reikia norint juos sėkmingai sugrąžinti į laisvę. Tuo tarpu, Dzūkijos šiluose vis dažniau aptinkami stumbrų pėdsakai, tad kartu su stumbrininku Vytautu Jeremičiumi aiškinsimės, kaip vyksta stumbrų adaptacija laisvėje ir kodėl sutikus visą jų bandą nereikėtų baimintis, o geriau pasikliauti jų prigimtiniu atsargumu. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Artėjančių Velykų proga kviečiame sužinoti, kaip gamta paukščių kiaušinius margina unikaliais raštais ir spalvomis. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ekspertas Saulius Rumbutis atskleis, kaip gamta paukšičių kiaušinius margina. Tuo tarpu Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė papasakos, kaip žemaičiai ruošia namus šventei ir kokius raštus rėžia savo margučiuose, primins senuosius papročius bei atskleis, ar po gilios žiemos Žemaitijoje jau kvepia tikru pavasariu. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kol pavasario padangę raižo pirmieji sugrįžę sparnuočiai, Gamtos tyrimų centro mokslininkas Mindaugas Dagys atskleidžia, kur žiemojo mūsų baltieji gandrai ir kodėl ne visiems jų pavyko sugrįžti į gimtuosius lizdus. Tačiau ar tikrai visi gandrai Lietuvoje klesti? Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis apžvelgs naujausius apskaitos duomenis, kurie kelia nerimą keliančių klausimų apie mūsų nacionalinio paukščio ateitį. .Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kartu su medžioklėtyrininku Petru Adeikiu keliaujame ieškoti gamtos naujienų: stebime unikalią didžiųjų apuokų šeimą Šiauliuose, kurios jaunikliai sėkmingai auga ir svarstome, kodėl ši paukščių populiacija neįsikuria kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vėliau su pašnekovu neriame giliau į miškus pasižvalgyti, kaip pavasarį pasitinka vilkai bei iš po žiemos miego jau pabudusios meškos. Grįžę į studiją, narpliojame mįslingą Panemunės šile rasto suopio istoriją ir analizuojame skaudžias paukščių žūtis. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Neriame į pavasarinį miško budimą kartu su patyrusiu miškininku Jonu Barzdėnu: kodėl klevų sula tokia saldi, aiškinsimės ar giriose jau bunda meškos, kviečiame stebėti pirmuosius drugius bei skruzdėles. Aštri tema – su ornitologu Liutauru Raudonikiu aptarsime skandalingus leidimus ardyti paukščių lizdus: ar kregždžių ir gandrų namai žmonėms tapo trukdžiu? Nepraleiskite šio pokalbio apie gamtos stebuklus ir žmonių atsakomybę prieš ją! Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Pro žiemos likučius veržiasi pirmieji sparnuočiai, o ore jau tvyro tas nepakartojamas atitirpusios žemės aromatas. Kartu su Arūnu Pranaičiu žvalgysimės po Žuvinto apylinkes, kur paukščių trimitai jau skelbia ledų tirpsmą, o Vytautas Jusys iš Ventės rago atskleis, kokie neįtikėtini migrantų srautai pasiekė pamarį. Nepraleiskite progos pajusti gamtos virsmą, nes, pasak pašnekovų, geriausia pavasarį pasitikti ne namuose, o ten, kur skamba pirmosiųjų paukščių giesmės. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Vieversio diena jau praėjo, paukščiai į Lietuvą grįžta atsargiai, o kovo 4-ąją minsime juoduosius kovus, kurių išlikimas žiemą stipriai priklauso nuo žmogaus kaimynystės. Dar kviesime pasiklausyti paslaptingų miško garsų: nuo tetervinų burbuliavimo iki naktinio lapių kiauksėjimo bei Lietuvoje plintančių šakalų balsų. Biologas Eugenijus Tijušas apžvelgs lapių rujos ypatumus ir paaiškins, kodėl pietinių platumų gyventojai šakalai pas mus tampa vis dažnesni. Ir svarstysime, kaip padėti kurapkoms, kurioms šiuo metu itin reikalinga globa. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Nors Užgavėnių blynai jau suvalgyti, o žiemą iš kiemo varėme dainomis, gamtininkai aiškinasi, kiek dar tęsis žiema, dar, kartu su ichtiologu Linu Ložiu nersime po storą ledą pažiūrėti, kaip laikosi žuvys ir ar joms jau trūksta deguonies. Tuo tarpu juodkrantiškis Karolis Tamulis išduos visas paslaptis apie Kuršių marių ledą ir tą magišką agurkų kvapą, pranešantį apie stintmetį. Nepamiršime ir artėjančios Vieversio dienos – kodėl mūsų giesmininkai kol kas lūkuriuoja? Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Nuostabi žiema kviečia pajusti sniego takų iššūkius, pamatuoti savo gerumą ir atsigręžti į gamtą. Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis pasakoja, kaip žvėrys ir paukščiai išgyvena speigą, ar šiemet juntamas „baltasis badas“ ir kas gamtoje jau švenčia rują. Laidoje – atsakymai į smalsaus berniuko klausimą apie keistą ančių elgesį žiemiškame vandenyje bei paslaptingus gyvūnų žaidimus. Tai pasakojimas apie mūsų visų namus – gamtą, kurią stebėdami galime geriau suprasti ir ją, ir save. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ši žiema gamtai nėra nepaprasta ir gamta nešąla taip, kaip mes įsivaizduojame, nes žvėrys, paukščiai ir miškai turi savo ritmą : užšalus upėms, antys pasitraukia ten, kur vanduo dar kvėpuoja, juodoji meleta maisto randa senuose medžiuose, kurtinys žiemą minta pušų spygliais, o pelėdos medžioja net ir ilgoje tamsoje. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvoje kartais žiemoja iki 100 paukščių rūšių, dalis jų puikiai gyvuoja be žmogaus pagalbos, tačiau yra tokių, kuriems pagalbos labai reikia. Speigas ir ledo pluta užrakino natūralų lesalą, todėl dabar vis daugiau gyvybių priklauso nuo žmonių gerumo. Apie žiemojančius paukščius ir atsakingą globą kalba Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Žiemiškame pasivaikščiojime prie Neries trumpam sustojame padėti antims – kodėl žiemą jas reikia lesinti, ir kuo. Stebėdami paukščius, sužinome, kodėl patinai tokie spalvingi, o patelės – kuklios, ir kaip tai susiję su išlikimu gamtoje. Didžioji pasakojimo dalis skiriama bebrams – apie jų gyvenimą, šeimas, nepaprastą gebėjimą keisti kraštovaizdį. Gamtos filmų režisierius Vytas Jankevičius atskleidžia, kaip bebrai gyvena žiemą, kuo minta ir kaip saugo savo būstus. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Apie žiemą gamtoje ir jos poveikį gyvūnams bei vandeniui: apie stumbrų gyvenimą žiemą pasakoja stumbrų specialistas Rytas Papšys. Po žiemišką Labanoro girią veda gamtininkas Andrėjus Gaidamavičius. Jis kalba apie sniego poveikį miškams, žvėrims ir ar jau kyla „baltojo bado“ grėsmė. Apie sniegą, ledą ir vandens naudą gamtai aiškina dr. Julius Taminskas. Laidoje aptariama, kokios žiemos gamtai šiandien iš tiesų reikia. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Nykstant paukščiams, pilkosios kurapkos būklė Europoje tapo kritinė – liko vos 5 procentai buvusios populiacijos. Kodėl paukštis, išgyvendavęs atšiaurias žiemas, nebeatsigauna net palankiomis sąlygomis? Apie tai kalbamės su Vilniaus medžiotojų draugijos pirmininku Vytu Mazuroniu. Laidoje ieškome atsakymų, ką galime pakeisti laukuose, kraštovaizdyje ir požiūryje, kad kurapkos vėl turėtų namus. Po Trijų karalių metas atsisveikinti su eglutėmis. Kaip Karoliniškėse organizuojamas eglučių surinkimas, pasakoja Vilniaus miesto Karoliniškių seniūnas Tomas Lilas. Taip pat kalbame apie eglučių sodinimą mieste ir kodėl tai svarbu derinti su seniūnija. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė