Advertise on podcast: Gamta – visų namai

Šiandien keliaujame į Vilniaus Knygų mugę, nes gamta ir knygos – tiesiog neatsiejamos. Nes be knygų mes gamtos nepažintume, be jų nemokėtume jos saugoti. Šiandien - Šv. Motiejaus ir Vieversio diena. Pirmoji metuose oficiali paukščių sugrįžimo šventė. Nuo seno tikėta, kad jeigu vieversiai pasirodo prieš šventą Motiejų, dar bus šalta, žiema užtruks, jei jie vėluoja – pavasaris ateis greitai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kodėl nemažai lapučių yra ligotos ir nuplikusios, ar tikrai laputės - naminių paukščių mėgėjos, ar jos - vienintelės gudruolės gamtoje? Kodėl jos keičia gyvenimo būdą ir kraustosi prie žmonių? Biologas Eugenijus Tijušas aiškina tuo, kad žvėrys išmoko prisitaikyti. Remigijus Lapinskas - neliečiamojo miško fondo sumanytojas ir įkūrėjas pasakoja, ko reikėtų, kad žmogus savo žemėje galėtų laisvai sodinti medžių juostą ar medžių salą. Jo svajonė, kad kiekvienas šalies pilietis pasodintų po medelį ir jį augintų. Pastangos nedidelės, o nauda gamtai – neįkainojama. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Žiema – geriausias laikas žvejoti stinteles. Lietuvos ežeruose yra nedidelių žuvyčių, kurios vadinamos ežerinėmis stintomis. Asvejos regioninio parko ekologė Joana Adomaitytė aiškina, kad jos yra mažesnės nei didstintės iš Kuršių marių. Jos gyvena tik giliuose ir šaltuose Lietuvos ežeruose. Jono Basanavičiaus gimtinės sodybos – muziejaus muziejininkė Agnė Brazaitienė pasakoja apie kaštoną, kuris auga Jono Basanavičiaus tėviškėje. Kuo jis ypatingas, kas jį sodino, kiek jam metų? Šis kaštonas siūlomas rinkti metų medžiu. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Klaipėdos universiteto mokslininkas, ornotologas Julius Morkūnas tiria jūrinių paukščių populiacijas. Jis pasakoja, kodėl kai paukščiai žiemą praleidžia priekrantėje. Štai antis nuodėgulė nardydama maitintis, žiemą į Baltijos jūrą panyra į 60 metrų gylį, taip vandenyje praleisdama 3-4 val. Kita problema – paukščiai dažnai žūna įsipainioję į žvejų tinklus. Ką stumbras veikia Žuvinte, pasakoja Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis, taip pat, stebi, jog grįžta į Žuvintą žymėtosios žąsys. O jeigu vėl užgrius žiema? Kaip elgsis žąsys? Netrukus iš toliausiųjų savo žiemaviečių pakils gandrai. Kokius lizdus, kokius savo namus jie ras? Primename, kad jei gandralizdžiui ant elektros stulpo kyla grėsmė, pagalbą turi suteikti energetikai, o ant savo stogo, sodybos medžiuose esančius lizdus galime remontuoti, tvarkyti patyts. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kada vilkai pradeda maitintis naminiais gyvuliais ir kodėl? Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis aiškina, kaip jis skaičiuoja ir veda vilkų apskaitą, koks yra „probleminis“ vilkas, taip pat koks geriausias būdas sugyventi su vilkais? Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vadovas Linas Ložys pasakoja, kurios žuvys šiuo metu aktyvios, o kurios prisnūdusios? Pusiaužiemio dieną Vilniuje buvo apniukę, vadinasi – Vilnijos krašte barsukas nematė saulės ir pranešė, kad žiema ilgai netruks, nuožmi nebus. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Dar jaunas stirninas atėjo prie žmonių ir nieko nebijo, niekur nekeliauja. Kas galėjo jam nutikti? Gali būti, kad tai yra ne laukinis žvėris, o žmonių užaugintas stirniukas. Jei jau suklydote paimdami iš gamtos mažą stiriuką, neleiskite jam grįžti į gamtą. Kuršių nerijos nacionalinio parko parko direktorė Lina Dikšaitė pasakoja, kaip žiemą atrodo Kuršių Nerija, kokie didžiausi darbai parko laukia šiemet ir ką pamatys naujo šią vasarą poilsiautojai? Kristina Rudokaite iš Anykščių krašto, kuri gyvena šalia barsukų, aiškina, ką per Pusiaužiemį sako barsukai, kas juos pažadina- ar tik maisto trūkumas, ir ar pabudę jie iš karto puola ėsti obuolius? Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šią žiemą daug kur prie lesyklų matomi juodieji strazdai. Jei norite juos lesinti - geriausiai tinka lukštentos saulėgražos, o dar geriau - obuoliai. Atsidėkodamas Juodasis strazdas patinėlis per atlydį, net nesulaukęs Pusiaužiemio, ima ir užgieda. Gamtoje pavojingiausi yra dažnai besikartojantys atlydžiai ir po jų vėl stojantis šaltis. Tačiau, net šalčiausia žiema neturi įtakos uodams ir kitiems vabzdžiams, sako Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vadovė Rasa Bernotienė ir aiškina, kaip jie yra prisitaikę ir kodėl - neiššąla. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo augalų kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius pasakoja, kaip augalai apsisaugo nuo šalčio ir kaip jį ištveria. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šiais laikais jau suprantama, kad nebereikia papildomai šerti laukinių žvėrių. Tuo tarpu, biologas Eugenijus Tijušas pasakoja, kaip prieš daugybę metų „baltojo bado“ metu buvo šeriami miško žvėrys – maišai daržovių, grūdų, net šaldytų žuvų. Lietuvos atviro kraštovaizdžio paukščiai nyksta, nors ganymas galėtų išspręsti daugelio gamtos teritorijų tvarkymą, pastebi ornitologas Liutauras Raudonikis ir aiškina, kas yra kaimo kraštovaizdžio paukščių indeksas - tai metodika, kuri leidžia žinoti, kaip pasiskirstę laukiniai paukščiai šalyje, regione ar net rajone. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ornitologė Gintarė Grašytė pasakoja, kad plėšrieji paukščiai, kurie yra pažymėti siųstuvėliais, jau žiemoja Afrikoje. Tiesa, ne visi grįžta į Lietuvą, nes tūkstančiai jų žūsta pakeliui, grįždami namo. Tuo tarpu, Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas, ornitologas Vytautas Jusys stebėdamas paukščių migraciją, pastebi, kad šie metai paukščiams gimtinėje buvo sėkmingi, jie gausiai augino jauniklius. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kiekviena šventė turi daugybę materialių gamtos dalykų: kalėdinė eglutė - iš miško, spanguolės kisieliui - iš pelkės, grybai virtiniams - iš girios, kitkas – iš sodo, daržo. Daugelis Kūčių vakarą susirinks prie bendro šeimos stalo ir tikrai, ne patiekalų gausa šį vakarą svarbi ant stalo – svarbiausia, su kokia nuotaika, ko palinkėsime vieni kitiems, apie ką galvosime, nutilę minutei. O kur linkėjimai, būrimai – pastebi tautodailininkė Marija Liugienė ir aiškina, kaip ten buvo su tuo ilgiausiu ar trumpiausiu iš po staltiesės ištrauktu šieno šiaudu? Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvos generalinis miškų urėdas Valdas Kaubrė dalijasi patirtimi, kuo skiriasi kėniai nuo eglių, kokias ir kur eglutes miškininkai kerta specialiai pardavimui, kada miškininkai nemokamai dalija eglučių šakas. Kauno Zoologijos sodas, bene paskutinė profesoriaus Tado Ivanausko, kartu su kitais šviesiais žmonėmis įkurta įstaiga. Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė pasakoja, kad Zoologijos sode yra kampelis skirtas T.Ivanauskui, taip pat džiaugiasi, jog per mėnesį nuo sodo atidarymo vis dar susilaukia gausybės svečių, o lankomiausios yra žirafos. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Žvejai laukia, kol sustiprės ežerėlių ledas, nes ten, kur vandens telkiniai pratakūs, kur yra iš dugno kylančių srovių, ant ledo eiti nerekomenduojama. O ką šiomis dienomis gaudo žvejai, kas neršia, kaip žvejojamos stintos? Atsako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Vilmantas Graičiūnas. Ir dar - koks yra žvejų ir medžiotojų „svoris“ visuomenėje, ką žmonės labiau supranta, vertina – medžiotojus ar žvejus? UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą papildė ketvirtoji Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų tradicija. Etnologė Marija Liugienė pasakoja, kokia buvo pradžia, t.y. ką jie simbolizuoja, ką daryti, kad sodų rišimo tradicija neišnyktų? Tiesa, dabar, po tokio pripažinimo, dėmesys bus didesnis. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė