Advertise on podcast: Mažoji studija. Kultūra ir religija.

Atkurtoje Vilniaus Bernardinų parapijoje broliai pranciškonai nuo pat pirmųjų dienų skatino ir palaikė įvairias jaunimo iniciatyvas bažnyčioje. Viena tokių - 2007 m. susikūrusi krikščioniškos muzikos grupė Ichthus. Jos misija - šlovinti Dievą giesmėmis ir įkvėpti kuo daugiau žmonių tikėjimo kelionei. Ką reiškia tokiai užduočiai įsipareigoti ir ją vykdyti jau du dešimtmečius pasakoja grupės senbuviai Milda Žukienė ir Paulius Minkevičius.

Režisieriaus Christopherio Nolano filmas „Odisėja“ – viena žiūrimiausių pastarųjų metų kino premjerų. Laidoje Augminas Petronis kalbina Antikos žinovą, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorių apie šį filmą.

„Avinėliškumas“. Tai trumpi pasakojimai, primenantys dienoraščio įrašus ar laiškus, autorės pavadinti esukais. Nors viskas sutelkta į dvasinį gyvenimą, labai svarbi kūno, kūniškumo tema, ataidinti iš ankstesniųjų rašytojos knygų ir perkeista religinių patirčių. Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Augminas Petronis kalbina rugsėjo 26 d. Vilniuje vyksiančio „Žygio už gyvybę“ organizatorius – Krizinio nėštumo centro vadovę Zitą Tomilinienę ir visuomenininką Simoną Streikų.

Šiandieninės laidos viešnios ilgai pristatinėti nereikia – Rasa Drazdauskienė, daugybės puikių grožinės literatūros kūrinių vertėja, knygų apžvalgininkė, o pastaruosius keletą metus – ir populiarios radijo laidos apie detektyvus „Nenušaunami siužetai“ viena iš vedėjų; galima sakyti, tikra detektyvo žanro mylėtoja bei populiarintoja Lietuvoje. Tad gal nieko keista, kad meilę šiam kūrybos žanrui vainikuoja Rasos Drazdauskienės Detektyvų biblioteka, nuo šiol veiksianti Pamėnkalnio viloje Vilniuje. Apie šį sumanymą, o kartu ir apie tai, kaip detektyvų skaitymas gali būti ne tik intelektuali pramoga, bet ir ugdyti tikėjimo pažinimą, kaip tik ir kviečiame klausytis šioje laidoje. Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Iš sakyklų bažnyčiose kone kiekvieną sekmadienį galima išgirsti pamokslus apie gailestingumą, artimo meilę ir raginimą dalyvauti įvairiose gerumo akcijose. Pamename ir Vilniuje įvykusį tarptautinį renginį, skirtą gailestingumo temai. O kas išlieka mūsų konkrečiuose gyvenimuose po išklausytų pamokslų, perskaitytų dvasingų knygų, kokį įspaudą palieka visi gražūs žodžiai ir renginiai? Pasakoja Santaros klinikų kapelionas kun. Gabrielius Satkauskas ir Kamilė Paškauskaitė. Redaktorė Jūratė Kuodytė

Augminas Petronis kalbina Santaros klinikų kapelioną kunigą Gabrielių Satkauską. Pokalbis su juo – apie tarnystę ligoninėje, galimybę sutikti Dievą kančioje ir ligoje. Taip pat – apie aktyvumą socialiniuose tinkluose ieškant, kaip kalbėti apie tikėjimą ten, ir apie kunigo tarnystės išmėginimus.

Išpažintį primenąs pasakojimas. Du vyrai, Vitalius ir Albinas, daugiau nei penkis dešimtmečius buvo susirišę draugystės ir bendro gyvenimo ryšiais. Dabar, po draugo mirties, Vitalius vėl prisimena iki smulkmenų, kaip jiedu – per muziką – surado vienas kitą ir suartėjo. Buvo 1972-ųjų pavasaris, ką tik po Romo Kalantos laisvės žygdarbio ir jaunimo protestų bangos. Pagal sovietinį baudžiamąjį kodeksą už homoseksualius santykius grėsė kalėjimas. Reikėjo slapstytis. „Ilgą laiką jautėmės kaip bunkeryje“, – sako Vitalius, anksti supratęs, kad gyvenime jo laukia kryžius. Kita vertus, su mylimu draugu praleisti metai atrodo jam kaip didžiausia laimė. Džiugina ir žymiai pasikeitęs visuomenės požiūris į žmones, kurie yra „kitokie“. Laidos redaktorius Julius Sasnauskas

„Labai džiaugiamės švęsdami šimtmetį nuo tada, kai Lietuvoje buvo įsteigta Kauno bažnytinė provincija su arkivyskupo sostu Kaune, apėmusi sufraganines Telšių, Panevėžio, Vilkaviškio ir Kaišiadorių vyskupijas, taip pat Klaipėdos prelatūrą. Provincija įsteigta 1926 metų balandžio 4 dieną, kai anuomet buvo švenčiama mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo iškilmė, – tai buvo teisinga ir pelnyta. Sudėtingomis aplinkybėmis įsteigta, didelius sunkumus atlaikiusi, nenuilstamo ganytojų darbo palaikoma, bažnytinė provincija tegu mini šimtmečio sukaktį ir įgyja gražaus amžiaus atnešamą patyrimo dorybę.“ Taip rašė popiežius Leonas XIV laiške Šv. Sosto santykių su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis sekretoriui arkivyskupui Paului Richardui Gallagheriui, kurį kaip ypatingąjį pasiuntinį delegavo į Lietuvos bažnytinės provincijos kanoninio įkūrimo šimtmečio jubiliejų. Minėjimo išvakarėse, birželio 26-ąją, garbusis svečias maloniai sutiko duoti interviu „Mažajai studijai“. Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Piligrimystę neretai įsivaizduojame kaip ištvermės, fizinių jėgų reikalaujančią dvasinę kelionę, kuriai reikia atsakingai pasiruošti: reikalinga tinkama kuprinė, ypatinga avalynė ir drabužiai, vaistai, maistas, o ir pinigai, ypač jei susiruošta į užsienį. Tačiau Živilė Peluritienė popiežiaus Leono XIV paskelbtais šv. Pranciškaus metais kviečia leistis į lėtą žygį Asyžiaus Neturtėlio keliais nevarginant savo kūno, o pasidžiaugti Kūrinijos grožiu, paragauti vietinių gyventojų siūlomų vaišių ir leisti sau paprasčiausiai pailsėti.

Simonas Schwarzas – lietuvę vedęs vokietis, jau penkiolika metų gyvenantis Lietuvoje. Pagal išsilavinimą socialinis darbuotojas, Lietuvoje ilgai dirbęs su nuteistaisiais, kuriems reikia pagalbos grįžtant į visuomenę. Neseniai jis ėmėsi naujos veiklos – pabaigė tam reikalingus kursus ir ėmėsi konsultuoti žmones, kuriems pornografijos žiūrėjimas tampa rimta kasdienybės problema ar net priklausomybe. Dabar ieškantys pagalbos dėl nekontroliuojamo pornografijos vartojimo gali kreiptis į organizaciją „Caritas“. Šioje laidoje Augminas Petronis kalbina Simoną Schwarzą apie pornografijos keliamas problemas ir kaip jas įveikti.

„Karas – tai ne tik politinė ar karinė, tai – ir dvasinė krizė. Vyksta dvasinė kova, todėl yra taip svarbu laikytis žmogiškumo inkaro, kuris primena, kad Dievas mus sukūrė bendrystei, tam, kas mus ir išlaiko žmonėmis. Gebėjimas išlikti žmonėmis mums yra lyg gelbėjimo plaustas vandenyne, už kurio laikomės“. Laidos viešnia – Ukrainos „Carito“ generalinė sekretorė Tetyana Stawnychy. Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Apie kolektyvizacijos raidą Lietuvoje ir kolūkinio gyvenimo įdomybes pasakoja istorikas Antanas Terleckas, kolchozų temai skyręs išsamią mokslinę monografiją „Šiferio byla“. Visos mūsų pokario istorijos, trėmimų ir kalinimų, ginkluoto pasipriešinimo, taip pat ir specifinės sovietinio kaimo mąstysenos bei elgesio normų neįmanoma iki galo suprasti ir paaiškinti, nesusipažinus su kolektyvizacijos procesu. Aptardamas nykią kolūkinę realybę, autorius geba kalbėti gyvai ir vaizdingai, svarbiausia – be paniekos ir pykčio. Tai tęsinys pokalbio, kurio pradžia buvo perduota laidoje „Kultūra ir religija“ gegužės 31 d. Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Apie Pasaulinio apaštalinio Gailestingumo kongreso tikslus, programą ir prasmingumą pasakoja renginio režisierė Kristina Trinkūnaitė.

Mažoji studija. Kultūra ir religija