Advertise on podcast: Mažoji studija. Kultūra ir religija.

Prasidėjus naujiems kalendoriniams metams, Židinį tenka kūrenti iš kruopščiai sutaupytų atsargų. Nors naujausias kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numeris kaip tik šiomis dienomis atkeliauja pas prenumeratorius ir periodinės spaudos platinimo vietas, žurnalui, jo ir kitų Lietuvos kultūrinių leidinių redakcijoms tenka, kaip toms mitologinėms būtybėms, turėti keletą gyvybių. Tad pokalbiui prie Naujojo Židinio laidos dalyviai neatsitiktinai pasirinko Tomo Daugirdo tekstą, kurio pavadinimas nusako esamą padėtį - „Kultūros leidiniai be rėmimo“. Apie jau du mėnesius trunkantį kultūrinės periodikos nefinansavimą kalbasi žurnalo vyriausiasis redaktorius Antanas Terleckas ir „Mažosios studijos" bendradarbis Laurynas Peluritis. Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Laidoje istorikas Arūnas Streikus pasakoja apie Vilniaus vyskupą kankinį Mečislovą Reinį, jo sunkias pastangas, atgavus Lietuvai Vilnių, priartinti vilnietiškąją Bažnyčią prie Lietuvos. Sugrįžus sovietams, jis nepasidavė valdžios siekiams varžyti tikėjimo laisvę ir paversti vyskupus savo politikos įrankiais. Buvo represuotas ir mirė Rusijos kalėjime. Kandidatas į palaimintuosius, užvesta jo šventumo byla. Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

„Tai tik darbas pagal Hipokrato priesaiką ir meilės artimui tarnystė“, - tvirtina Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės Paliatyvios pagalbos skyriaus vedėjas Audrys Skliutas, psichologė Regina Morkūnienė, vyresnioji slaugos administratorė Ingrida Šukelevičienė ir socialinė darbuotoja Ilona. „Ir tai jokia paskutinė stotelė – čia verda gyvenimas“. Pokalbis apie šią nemokamą pagalbą, kurią kiekvienam piliečiui garantuoja valstybė, ir pagrindinį jos tikslą - nepagydomai sergančiam ligoniui ir jo artimiesiems padėti išlaikyti įmanomai geriausią gyvenimo kokybę. Redaktorė Jūratė Kuodytė

Apie ką mąsto kareivis, budėdamas apkasuose šaltą naktį, o galbūt ir dieną, laukdamas kitos užduoties? Karo Ukrainoje pradžioje socialinėje žiniasklaidoje netrūko kadrų apie karių kasdienybę, kai kurie jų sugebėjo nuotoliu netgi dėstyti paskaitas universitetuose likusiems savo studentams. Šiandieninės laidos herojus Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pradėjo rašyti kūrinį, ilgainiui tapusį vienu reikšmingiausių pasaulinės filosofijos veikalų. Tai – vokiečių teologas ir filosofas Franzas Rosenzweigas ir jo „Išganymo žvaigždė“, apie kurią šiandien Mažojoje studijoje pasakos vertėjas Antanas Gailius ir filosofas, leidyklos Phi knygos vadovas Tomas Šinkūnas, o juos kalbins mūsų studijos bendradarbis ir VU Filosofijos bei Istorijos fakultetų dėstytojas Laurynas Peluritis. Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Vasario 9 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: atpažinti, apsaugoti, išgyti“. Lietuvos ir užsienio ekspertai dalysis patirtimi bei įžvalgomis, kaip spręsti įsisenėjusias, skaudžias seksualinio ir kitokio išnaudojimo problemas. Konferencija rengiama praėjus pusmečiui nuo viešo laiško Lietuvos vyskupams paskelbimo. Kreipimesi į ganytojus grupė katalikų (ir laišką pasirašiusieji) ragino Bažnyčios vadovus Lietuvoje imtis realių veiksmų siekiant stabdyti piktnaudžiavimo galia atvejus – ir inicijuoti tokius nusikaltimus tiriančios nepriklausomos komisijos steigimą. Konferenciją organizuoja Lietuvių katalikų mokslo akademija kartu su Martyno Mažvydo biblioteka. Laidos pašnekovės – vienos iš renginio organizatorių Veronika Kimbrytė ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Prieš šimtą metų, jau visai baigiantis 1924-iesiems, Kaune pradėtas leisti „Židinys“, prisistatęs skaitytojams kaip „literatūros, mokslo, visuomenės ir akademiško gyvenimo“ žurnalas. Jo leidimą 1940-ųjų birželį sustabdė sovietų okupacija. Bet jau po ketverių metų, karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, atsiranda idėja, iš tų pačių „Židinio“ suburtų žmonių, tęsti šio žurnalo tradiciją. Pasirodo „Aidų“ žurnalas, gyvavęs išeivijoje kone penkis dešimtmečius. Atkūrus nepriklausomybę, stropiai perskaityti senojo „Židinio“ tomeliai Lietuvoje išsyk virsta „Naujuoju Židiniu“, kuris, suėmęs netrukus ir „Aidų“ paveldą, tebegyvuoja iki šiol. Nuostabi šimtmečio istorija, atkaklus, užsispyręs tęstinumas, apie kurio vaisius ir kalbėsime šioje laidoje. Pokalbio dalyviai – filosofas ir kultūrologas Vytautas Ališauskas, vienas iš „Naujojo Židinio“ tėvų kūrėjų, ir dabartinis žurnalo redaktorius istorikas Antanas Terleckas. Laidą parengė Julius Sasnauskas.

„Dar neatėjo laikas“, - dažnai kartoja sovietmečio tyrėjai, dienų dienas praleisdami archyvuose ir atrasdami faktus, kuriuos paviešinus, gali tekti nuo pjedestalų nukelti ne vieną garsią asmenybę. Tai pastebi ir muzikologė Jūratė Katinaitė, sulaukusi operos gerbėjų ir dalies muzikų visuomenės nepasitenkinimo, pasirodžius jos knygai apie V. Daunorą, kurioje buvo paviešinti faktai apie sovietinei nomenklatūrai priklaususių muzikų įtaką, pašalinant talentingąjį solistą iš teatro. O gal kaip tik dabar laikas viešinti dviveidystės, kolaboravimo su totalitarine sistema faktus, idant suvoktume žalą, kurią „didžiosios kultūros" prievartinis importas padarė Lietuvos menui ir tą meną atstovaujančioms institucijoms? Matome, kad amžinas mūsų priešas ir vėl tiesia savo čiuptuvus, sunkiau pasiekiantis valstybinius kultūros ir meno židinius, tačiau lengvai įsitaisydamas privačiuose namuose ir komercinėse kultūros erdvėse. Karo kontekste madinga kartoti: sportas ir politika, menas ir politika neturi nieko bendra. Istorija gi teigia priešingai. Žydų kilmės psichiatras V. E. Franklis, išgyvenęs nacių koncentracijos stovykloje, primena, kad žmogus yra priklausomas nuo aplinkybių, tačiau tik jis pats nusprendžia leistis jų sąlygojamas ar pakilti virš jų, idant išsaugotų savo žmogiškumą. Pokalbis su muzikologe J. Katinaite apie muzikų pasirinkimus sovietmečiu. Laidos redaktorė Jūratė Kuodytė

Naujieji metai, deja, kol kas išsiilgtos taikos nežada, grobikiška Rusijos invazija į Ukrainą netrukus pradės skaičiuoti trečiuosius metus, nuo spalio pasaulio karų žemėlapį papildė Izraelis ir Gazos ruožas. Šią tikrovę atliepia ir naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio Naujasis „Židinys-Aidai" numerio aptarimui „Mažojoje studijoje" parinktas straipsnis „Romos karo teorija“. Kas lėmė, kad kadaise romėnams pavyko jėga užimti teritoriją nuo Maroko iki Sakartvelo, nuo Škotijos iki Šv. Žemės? Atsakymo į šį klausimą ieškojo šiandieninės laidos svečias, Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto magistrantas ir „Naujojo Židinio-Aidų" bendradarbis Mikas Danilevičius, o jį kalbina Filosofijos ir Istorijos fakultetų dėstytojas ir „Mažosios studijos" talkininkas Laurynas Peluritis. Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

1951 metų Kalėdų istorija Dižono mieste, kai per viešą egzekuciją buvo viešai sudeginta Kalėdų Senio figūra, išreiškė ir dabar neretai pasigirstančius priekaištus, kad kas nors kėsinasi pavogti tikrąją Kalėdų prasmę ir kad Kalėdų Senio nėra ir jo nė nereikia. „Yra ir bus“, - teigė žymusis prancūzų antropologas Claude Lévi-Strauss‘as, kadangi mito poreikis mumyse kur kas didesnis nei mums patiems atrodo. Jo tekstą apie Kalėdų Senio egzekuciją Dižono mieste perskaitė Violeta Osteikienė ir Virgilijus Kubilius. Laidą pagal archyvinę „Mažosios studijos“ medžiagą parengė Julius Sasnauskas. Su Naujaisiais metais, mieli klausytojai. Džiaugsmo ir vilties visiems.

Kai kurie didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, ko gero, dar atmena tuos laikus, kai per Kalėdas ir Velykas žmonės netilpdavo į bažnyčias, tekdavo grūstis prieangiuose ar net šalti šventoriuose. Ir ne tik dėl vadinamųjų kalėdinių ir velykinių katalikų, kurie teužsuka į bažnyčią porą kartų per metus, bet ir dėl to, kad sovietmečiu išdygusiuose mikrorajonuose bažnyčių tiesiog nebuvo. Sovietų valdžia draudė jas statyti. Padėtis ėmė keistis tik pačioje okupacijos pabaigoje, o pirmieji nepriklausomos Lietuvos metai paženklinti ir naujų šventovių statybų. Iki šiol šis reiškinys nebuvo išsamiau tyrinėtas, tad šiandienėje laidoje klausytojų laukia pokalbis su VU Istorijos fakulteto doktorante Kamile Steponavičiūte, kuri šiemet apsigynė magistro darbą „Sakralinė architektūra Vilniaus arkivyskupijoje XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje“, už kurį buvo apdovanota Lietuvių katalikų mokslo akademijos premija. Šiuo metu savo tyrimus tęsia doktorantūros studijose tame pat Istorijos fakultete. Jos vadovė – architektūros istorikė profesorė Marija Drėmaitė. Viešnią kalbina VU Filosofijos ir Istorijos fakultetų dėstytojas ir mūsų studijos bendradarbis Laurynas Peluritis. Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Vilniaus universiteto Kultūrinių bendrijų studijų centro vadovas, Istorijos fakulteto doc. dr. Grigorijus Potašenko „Mažosios studijos“ klausytojams pažįstamas iš laidų apie Lietuvos sentikių Bažnyčią. Šįsyk pokalbis suksis apie sentikių bendruomenės aktualiąją istoriją, prisimenant ne tik sudėtingos praeities momentus, susijusius su Rusijos ( Maskvos patriarchato) stačiatikių Bažnyčia, bet ir aptariant sentikių laikyseną Putino invazijos į Ukrainą atžvilgiu. Redaktorė Jūratė Kuodytė

Šįkart pakalbėkime apie populiariąją kultūrą. Tiksliau – filmus ir serialą, kurie tiktų visai šeimai žiūrėti advento vakarais. Kurie ne tik suteiks gerą pramogą, bet ir vieną kitą prasmingą žinutę perteiks laukiantiesiems Karaliaus gimimo. Pašnekovė – katechetė, mokytoja, dėstytoja Aušra Mizgirienė. Ved. Simonas Bendžius