Advertise on podcast: Pakeliui su klasika

Buvusi ESBO kovos su terorizmu pareigūnė, politologė ir Švedijos detektyvinės literatūros žvaigždė – visi šie apibūdinimai tinka švedų rašytojai Kristinai Ohlsson. Kada jos galvoje pradėjo suktis pirmosios detektyvinės istorijos? Kodėl vieną žymiausių savo herojų ji pavadino žymiojo švedų dramaturgo vardu? Ką ji mano apie neramią šiandienos situaciją pasaulyje? Pokalbis su Kristina Ohlsson. Kaip kilo idėja prakalbinti Antoine`o de Saint-Exupéry Mažąjį Princą žemaitiškai? Kaip pajėgas suvienijo ištikimiausi šios knygos kolekcionieriai? Kaip sekėsi versti vieną dažniausiai cituojamų knygų į žemaičių tarmę? Mintimis dalysis knygos iniciatorius Marius Čiuželis ir knygos vertėjas Juozas Pabrėža. Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Kokia ji? Vilniaus knygų mugėje leidykla „Aukso žuvys“ pristato istoriko Norberto Černiausko naujieną „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Tai vaizduotę kaitinanti alternatyvi Lietuvos praeities versija. Apie tai, kas galėjo būti kitaip, autorius mąstė ir savo populiariojoje „Paskutinėje Lietuvos vasaroje“, o dabar pratęsia – o kas, jei Lietuva kartu su Vakarais būtų pasiekusi 1968-ųjų vasarą? Kodėl portugališki motyvai ir kodėl 7-asis dešimtmetis, klausiame autoriaus. Menininkas Darius Žiūra pristato savo knygą „Diseris“, gimusią jo disertacijos pagrindu. Kaip kūrybines idėjas lemia formatai? Ką galima papasakoti žodžiais, ko negalima vaizdais? Kas yra ši knyga – memuarai ar menininis tyrimas? Ved. Kotryna Lingienė ir Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kokios knygos nominuotos „Metų knygos rinkimuose“? Ar gausus knygų derlius ir kokių pastabų rašytojams turi komisija? Nominantus aptariame su komisijų pirmininkais Sauliumi Vasiliausku ir Kęstučiu Urba. Studijoje vieši savanoris, knygų „Ukrainos karo audrose“ autorius Arūnas Kumpis. Aktualią autizmo temą aptaria knygos „Autizmas – dalis manęs“ autorės – Barbora Suisse ir Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė. Pokalbis apie istorijas, sugulusias į knygą, ir problemas, su kuriomis susiduria autistiški suaugusieji. Ilgai brandinta, visų pirma užsienyje pasirodžiusi Vyganto Švobos knyga apie džiazo muzikantą, saksofonininką Petrą Vyšniauską tik ką išleista ir lietuviškai. Pokalbių su saksofono virtuozo kolegomis, mokytojais ir bičiuliais knyga – „Vyšnia džiazo sode“ - atskleidžia ne tik mums visiems puikiai žinomo muziko, Nacionalinės premijos laureato kelią į didžiąją sceną, bet ir pasakoja knygos herojaus kasdieną ir aplinkybes. Daugiau nei tris dešimtmečius tarp Lietuvos ir Kipro gyvenanti rašytoja, vertėja, filosofė, dr. Dalia Staponkutė savo naujoje knygoje būtent šių šalių istoriją pasakoja remdamasi moterų patirtimi: leidyklos „Apostrofa“ išleista jos naujausia knyga „Vivat Regina!“ gretina Barboros Radvilaitės gyvenimo istoriją su Kipro karalienės Kotrynos Kornaro likimu. Ir tai ne tik karalienių biografijos, kaip pastebi filosofas Zenonas Norkus, bet ir modernus istorinis romanas. Ved. Gabija Narušytė ir Gerūta Griniūtė

„Metų vertėjo krėslo“ premija už 2023 metais išleistą geriausią literatūros kūrinio vertimą į lietuvių kalbą yra paskirta Lilijai Kudirkienei. Ansamblis „Lietuva“ su nauja programa siekia atskleisti Dainų šventės istoriją. Kodėl specialistai rekomenduoja atsispirti skaitmeninėms pagundoms ir kaip sekasi jaunimui kovoti prieš ekranus? Vasario 22-ąją dainininkui James Blunt sukanka 50 metų. Rubrikos „Be kaukių“ svečias rūsčiuoju gidu save vadinantis Donatas Jokūbaitis. Ved. Marius Eidukonis

Vilniaus mažajame teatre - režisieriaus Oskaro Koršunovo ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus eskizas „Kantas“. Tradiciniai pietūs pas garsųjį vokiečių filosofą Rytų Prūsijoje, Kionigsberge, kurių šiandien nebėra. Kuo ši pjesė mums svarbi šiandien? Apie ką režisierius ir dramaturgas nori kalbėti scenoje? Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune kviečia į bene išsamiausią per pastaruosius 25 metus retrospektyvinę mūsų dailės klasiko Antano Samuolio tapybos parodą. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie nebyliųjų filmų muziką. Vaižganto premija už literatūros ir žurnalistikos dermę, Kęstučio Keblio premija už literatūros kritiką - tokių svarbių apdovanojimų pastaruoju metu sulaukė LLTI mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, dėstytoja Jurgita Žana Raškevičiūtė-Andriukonienė. Mokslininkė išleido ne vieną knygą apie Juozo Tumo-Vaižganto ir jo šeimos laiškus, tyrinėja ir dėsto sovietinę literatūrą. Ved. Jolanta Kryževičienė

Pasirodė naujausias „As a journal“ numeris. Kviestinis šio numerio redaktorius – Viktoras Bachmetjevas. Vasario 17-ąją mirė vienas ryškiausių Lietuvos kontrabosininkų, ilgametis Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro narys, kontrabosų grupės koncertmeisteris Arnoldas Gurinavičius. Meno galerija „AV17“ kviečia lankytojus į šiuolaikinio meno kūrėjo Vygando Šimbelio parodą „Bit Value“. Nacionalinis Kauno dramos teatras atšaukia kovo mėnesį turėjusią įvykti Nauberto Jasinsko spektaklio premjerą. Paulinos Godliauskės parengtos klasikinės muzikos naujienos. Rubrikos „Be kaukių“ svečias – Aleksandras Pogrebnojus. Ved. Marius Eidukonis

Minėdami Vasario 16-ąją atsigręžkime ir į kitą laikotarpį, kuris svarbus kalbant apie Lietuvos nepriklausomybę. Šįkart kviečiame jus apsilankyti Partizanų štabo muziejuje Gegužinės bažnyčioje. Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune duris atveria Prezidento Antano Smetonos gautų dovanų kambarys. Valdovų rūmuose Vilniuje atidaryta paroda „Baltijos valstybių laisvės simboliai 1918–1940 m. Lietuva, Latvija, Estija“. Ką apie šalių istoriją gali papasakoti įvairūs apdovanojimai? Tomo Vengrio filmą „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė. Rubrikoje „Be kaukių“ pakviesime į trumpas pažintis su šių metų Nacionalinės kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatais. Ved. Marius Eidukonis

Šiandien prasideda vienas didžiausių Europos kino festivalių – Berlynalė. Diskutuotinų pokyčių krečiamas festivalis, silpnas pagrindinis konkursas plačiai aptarinėjami ne tik Vokietijos spaudoje. O kokios nuotaikos vyrauja šiandien Berlyne – tiesioginis pokalbis su žurnaliste Urte Karalaite. „Manau, kad filmus apie ryškias asmenybes reikia kurti kol jie dar gyvi. Kai gali kartu sekti gyvenimo kelionę ir tarsi dalyvauti joje“,- sako naujo dokumentinio filmo „Mūza“ prodiuserė Živilė Gallego. Apie režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmą apie pianistę Mūzą Rubackytę, kalbėsime su kūrėjomis. Rubrikoje „Ką man skaityti?“ - knyga „Tarp būties ir nebūties. Karo padėtis. Esė“. Suomių reperis Marko Vuoriheimo-Signmark tapo pirmuoju kurčiuoju pasaulyje, kuris pasirašė sutartį su tarptautine įrašų kompanija „Warner Music“. „Daugybė pirmų mano gyvenimo įspūdžių susiję su Lietuva, tai svarbūs gyvenimo momentai. O lietuvybė labai stipriai veikia kūrybą, kuri yra identiteto dalis“,- sako Amerikoje gimęs ir augęs kino režisierius Tomas Vengris, kuriantis filmus Lietuvoje ir apie Lietuvą. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“. Ved. Jolanta Kryževičienė

Ar lietuviams reikia meilės romanų? Ko reikia geram meilės romanui? Pokalbis su rašytojomis Irena Buivydaite-Kupčinskiene, Jolita Helryn ir Janina Lesnickiene. Vasario 18-ąją legendiniam aktoriui Johnui Travoltai sueis 70 metų. Per pusšimtį amžiaus jo filmografijoje labiausiai įsimintini kūriniai – sukurti 8-9 dešimtmečiais. Šiemet jau antrąkart bus teikiami Meno kritikos apdovanojimai. Rubrikos „Be kaukių“ svečiai – indoneziečio ir lietuvės pora Oka Sutama ir Eglė Sarka Sutama. Ved. Marius Eidukonis

Pasaulinę radijo dieną – apie radijo misiją šiandien. Kodėl ir ekstremaliomis sąlygomis radijas išlieka svarbiausia medija visais atvejais? Taip pat prisiminsime, kaip buvo rengiamos laidos UNESCO, kurios dėka būtent ir švenčiame vasario 13-ąją. Klaipėdoje gyvuojantis „Taško teatras“ pristato premjerą - dokumentinį spektaklį „Namai“, pasakojantį autentiškas vaikų globos istorijas. Spektaklio repeticijoje lankėsi kolegė Agnė Bukartaitė. Džiazo muzikantas, saksofonininkas Kęstutis Vaiginis kartu su pianistu Joonu Haavisto išleido albumą „Moon Bridge“. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Fernando Meirelleso filmų muziką. Pasaulinę radijo dieną rubrikoje „Be kaukių“ - LRT RADIJO laidų vedėja, žurnalistė, dr. Rūta Kupetytė. Ved. Gabija Narušytė

Šiais metais minint roko grupės „Antis“ keturiasdešimtį, rengiamas vieno ambicingiausių grupės pasirodymų – roko operos „Zuikis Pleibojus“ specialus seansas. Pasak kūrėjų, tai – linksmas ir saviironiškas kūrinys, kurio pagrindinė tema – laisvė, o idėjos aktualios ir šiandien. Vasario 6 d. pasaulis neteko ryškios asmenybės – Japonijos nacionalinės premijos laureato, „Grammy“ laureato japonų maestro Seiji Ozawos. LRT KLASIKA šiandien užbaigia pasakojimų apie Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus ciklą. Pristatome jums parodų kuratorę, dailės kritikę ir istorikę Giedrę Jankevičiūtę, apie kurią daugiau papasakos Kristina Tamelytė. Klasikinės muzikos naujienose: šių metų „Grammy“ laimėtojai, naujas Bostono simfoninio orkestro meno vadovas, pratęsta dabartinės Berlyno filharmonijos orkestro meno vadovės sutartis ir smalsuolių dėmesį patraukęs pasikeitimas Johno Cage’o kūrinyje. Rubrikoje „Be kaukių“ vieši žurnalistė, gydomojo masažo ir kūno bei judesio terapijos specialistė, Afrikos muzikos ir kultūros entuziastė, afrikietiškų šokių šokėja Ieva Žigaitė-Mačiulskienė. Ved. Gerūta Griniūtė

„Prieš kelis metus ukrainiečiai netikėjo, kad Rusija puls, o dabar gina savo šalį ir mato žūstančius draugus“,- sako fotografas Artūras Morozovas, neseniai grįžęs iš Ukrainos. „Sakartvelo kinas yra neatrastas deimantas pasaulio kino karūnoje. Jis buvo nuo mūsų paslėptas ir neatsitiktinai“,- sako režisierius Audrius Stonys. Kas buvo nuo mūsų slepiama, kuo gyvena šiandieninis Sakartvelo kinas, pamatysime šiandien prasidedančiame pirmajame Sakartvelo kino festivalyje. Tęsiame pasakojimų ciklą apie šių metų Nacionalinės premijos laureatus. Šiandien susitinkame su fotomenininke Violeta Bubelyte. Apie teatro magiją, rimtą požiūrį į komediją, apie sklandymą ir Kanadą – pokalbis su kino ir teatro aktoriumi, režisieriumi Sakalu Uždaviniu. Ved. Jolanta Kryževičienė

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ambicingais koncertais Vilniuje ir Kaune švenčia jau 35-ąjį orkestro gimtadienį. Koks orkestras šiandien ir koks jo svoris Lietuvos kultūrai? Apie tai – orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir dirigentas Gintaras Rinkevičius. Tęsiame pasakojimų apie Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus ciklą. Kaip sako literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba, Violeta Palčinskaitė gana giliame lietuvių vaikų poezijos vandenyne tebekelia sūkurius… Rubrika „Ką man skaityti?“, kurioje pristatome knyga „Blogis yra laikinas“ – tai filosofo, antropologo, eseisto Leonido Donskio nesenstančių apmąstymų apie visuomenę, žmogų ir toleranciją rinktinė. Pokalbis su knygos sudarytoju literatūros kritiku, vertėju Laimantu Jonušiu. Nesėkmė mokykloje paskatino rinktis istoriją ir nenuvylė: Povilas Andrius Stepavičius dabar su didžiule pagarba praeičiai tyrinėja tai, kas jam įdomu. Jo tyrimų geografijoje Vilnius užima išskirtinę vietą. Apie Vilnių, apie istorijos ir tyrimo žavesį – P. A. Stepavičius rubrikoje „Be kaukių“. Ved. Gabija Narušytė