Advertise on podcast: Pakeliui su klasika

Šeštadienį, spalio 24 d. Vilniaus centrinėje bibliotekoje vyks ketvirtasis Literatūros skaitymų konkursas „Irenos sparnas“, skirtas Irenos Veisaitės atminimui. Dalyviai – Lietuvos tautinių mažumų moksleiviai. Pokalbis su konkurso sumanytoja ir iniciatore Sigute Gražiniene bei konkurso vertintoja aktore Gabrielia Kuodyte. MO muziejuje veikia paroda „Ar tai tikra? Menas, technologijos ir mes“. Keturių kuratorių komanda kviečia lankytojus į vidinį dialogą – klausti savęs, kiek šiandien jaučiamės gyvi ir ką reiškia būti tikriems. Spalio 24 d. Berlyno operos teatre – Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis Olandas“ premjera, kurią diriguos lietuvių dirigentė Giedrė Šlekytė, o Zentos vaidmenį kurs lietuvių operos solistė sopranas Aušrinė Stundytė. Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie Šanchajuje duris atvėrusį naujausią pasaulyje operos teatrą, Berlyno filharmonijos renovacijos ypatumus bei intriguojantį tyrimą apie gyvūnus, kurie naudoja operos solistams būdingas balso sustiprinimo technikas. Ved. Gerūta Griniūtė

Kaune prasideda „Performanso meno savaitgalis“. Nuo mezgimo treniruotės ir fiktyvios politinės partijos steigimo iki Kauno pastatų kontūrų atkūrimo ar kortų turnyro – per keturias dienas įvairiose Kauno erdvėse įvyks 14 nemokamų pasirodymų. Kaip kasdieniai veiksmai virsta menu ir ką netikėtomis jo formomis siekia pasakyti kūrėjai? Kudirkos Naumiestyje gyvenantys Gražina ir Petras Žemaičiai savo namuose sukaupė išskirtinę istorinę ekspoziciją, kurios nemažą dalį sudaro tiesiog kieme rasti artefaktai. Petras aistringai tyrinėja savo žemės valdas, o Gražina ieško radinių istorijas patvirtinančių faktų. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pristatyta knyga „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“. Joje iki šiol netyrinėtais aspektais pateikiama vieno žymiausių Lietuvos scenografų asmenybė bei kūryba, kuri apima egiptomanijos, japonizmo ir kinų estetikos, krikščioniškojo meno ir lietuvių tautinio stiliaus kontekstus. „Vilniaus knygų mugė“ kvietė visuomenę dalytis savo idėjomis – iki spalio 18 d. parašyti į mugės socialinių tinklų paskyras ir siūlyti temą ar šūkį kitų metų mugei, užduoti rūpimus klausimus. Kokių pasiūlymų ir užklausų sulaukta? Kaip jie gali paveikti 2027-ųjų rugsėjį rengiamos mugės kryptį? Ved. Indrė Kaminckaitė

Seimas priėmė rezoliuciją ir pasiūlė 2029-aisiais metais paminėti 600-ąsias Lucko suvažiavimo metines. Jos tikslas – kartu su Ukraina siekti, kad šios metinės būtų įtrauktos į UNESCO minimų sukakčių kalendorių. Telšių kultūros centro ekspozicijų salėje veikia dailininko, tapytojo, grafiko ir metalo plastikos kūrėjo Sauliaus Mušinsko jubiliejinė kūrybos paroda. Autorius čia rodo keliasdešimt mažųjų skulptūrų ir nemažai tapybos darbų bei daugybę piešinių. Tautodailininkas iš kitų išsiskiria naudojama technika. Visos jo skulptūrėlės sukurtos papjė mašė technika. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) rinkinius papildė kolekcininkų Antano Zabulio ir Dariaus Jurgaičio dovanoti Leono Katino studijų laikotarpio darbai. Kūrinius muziejaus generaliniam direktoriui dr. Arūnui Gelūnui kolekcininkai įteikė Vilniaus paveikslų galerijoje. Ką apie Motiejų Valančių gali pasakyti jo skaitytos knygos ir ką tas knygas skaitydamas jose pažymėjo pats vyskupas? Apie kitokį Motiejų Valančių pasakoja paroda „Motiejus ir biblioteka“. Ved. Gerūta Griniūtė

Ketvirtasis šios kadencijos kultūros ministras Lukas Alsys, pareigas pradėjęs eiti liepos 14-ąją, netrukus minės pirmąjį savo darbo šimtadienį. Kadencijos pradžioje žadėjęs siekti ramybės ir prognozuojamumo kultūros sektoriuje, ministras nuolat susiduria su iššūkiais tiek ministerijos viduje, tiek kultūros lauke – nuo derybų dėl kultūros biudžeto ir Nacionalinės filharmonijos vadovo konkurso iki Nacionalinės koncertų salės statybų finansavimo, artėja ir Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai. Kokius pirmuosius ministro darbo rezultatus jau galima įvertinti, kaip sekasi spręsti įsisenėjusias kultūros sektoriaus problemas ir kokie svarbiausi iššūkiai laukia ateityje? Pokalbis su Kultūros ministru. Pervadinti Vilnių Avuliškėmis – tokį siūlymą sostinės merui Valdui Benkunskui teikia iniciatyvinė grupė „Už Avuliškes“. Anot iniciatyvos autorių, naujasis pavadinimas tiksliau atspindėtų šiandieninę miesto tapatybę, kurios vienas ryškiausių bruožų – nekilnojamojo turto plėtra. Į kokias Vilniaus problemas siekia atkreipti dėmesį šios satyrinės iniciatyvos autoriai ir kokių pokyčių mieste jie tikisi? Savaitgalį Kauno miesto kameriniame teatre įvyko režisierės Aistės Rekašiūtės spektaklio „Banginis ant kranto“ premjera. Aistės Rekašiūtės ir pjesės autorės Uršulės Toleikytės scenos darbas pernai laimėjo šio teatro organizuojamą spektaklio eskizų konkursą festivalyje „Išeities taškas“. „Banginis ant kranto" – tai fragmentiškas, sapniškas kūrinys apie pirmąją šiuolaikinėje Nepriklausomoje Lietuvoje užaugusią kartą. Ved. Indrė Kaminckaitė

Kultūros ministerija pradeda naują tradiciją – kas tris mėnesius susitikti su pavaldžių įstaigų vadovais, aptarti kylančius iššūkius ir pasidalyti gerąja patirtimi. Pirmajame susitikime daugiausia dėmesio skirta kitų metų biudžetui. Kas paaiškėjo ir kokie metai laukia kultūros įstaigų? Apie tai – pokalbis su LNDM direktoriumi Arūnu Gelūnu, Lietuvos nacionalinės bibliotekos vadove Aušrine Žilinskiene ir kultūros žurnalistu Mariumi Eidukoniu. Šiandien baigiasi 39-asis tarptautinis šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos festivalis „Vilnius Jazz“, kuriame šiemet apdovanojimas „Už nuopelnus Lietuvos džiazui“ įteiktas kompozitoriui ir pianistui Tomui Kutavičiui. Ką kūrėjui reiškia šis įvertinimas? Kuo išsiskyrė šių metų festivalio programa ir kokiomis nuotaikomis pasitinkamas jo uždarymas? Pasirodė naujas, jau dvyliktasis, vieno ryškiausių šiuolaikinių lietuvių poetų Rimvydo Stankevičiaus poezijos rinkinys „Jei atsimerkčiau“, kurį išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Šiandien 18 val. Rašytojų sąjungoje vyks susitikimas su poetu ir naujosios knygos pristatymas. Apie ką naujausiame rinkinyje kalba poetas ir kokius klausimus kelia jo kūryba? Ved. Jolanta Kryževičienė

Šį savaitgalį Paliesiaus dvare pirmą kartą vyks tarptautinis fortepijono muzikos festivalis „EuroLiszt Festival“, kurio meno vadovė – pianistė Mūza Rubackytė. Pirmojo festivalio tema „Čigonas ar pranciškonas?“ kviečia naujai pažvelgti į Ferenco Liszto asmenybę – ne tik kaip į kompozitorių ir fortepijono virtuozą, bet ir kaip į europietį humanistą, modernistą, ir skirtingas kultūras, tautas bei dvasines idėjas jungusį kūrėją. Kodėl festivalio ašimi pasirinkta būtent ši Liszto asmenybės priešprieša ir ką ji atskleidžia apie įvairiapusį kompozitoriaus gyvenimą bei kūrybą? Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie „Gramophone“ apdovanojimų laureatus, svarbiausių Europos dainininkų konkursų rezultatus bei operos žvaigždės Dianos Damrau koncertinių suknelių aukcioną, skirtą prasmingam tikslui. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) premijos laureatu išrinktas dailininkas Gitenis Umbrasas, įvertintas už nepavaldumą laikui, ištikimybę vidiniam pašaukimui ir tikėjimą meno bei menininko misija. Jo kūriniai – nuo „Stebuklo“ plytelės Katedros aikštėje iki „Meilės krantų“ Neries krantinėse ir naujausios Šv. Kristoforo mozaikos – tapo neatsiejama Vilniaus tapatybės dalimi. Ką menininkui reiškia šis įvertinimas ir ar, jo manymu, menas šiandien vis dar gali keisti pasaulį? Ved. Gerūta Griniūtė

Šiomis dienomis Vilniuje atidaromos dvi parodos, kuriose savo kūrybą pristato menininkė Beatričė Mockevičiūtė. Kazio Varnelio namuose-muziejuje veikiančioje parodoje „Bėgančios akys“ ji tyrinėja optines šviesos savybes ir pristato specialiai muziejaus erdvei sukurtus kūrinius, o Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaromoje grupinėje parodoje „Siera, druska ir gyvsidabris“ per alchemijos prizmę nagrinėja virsmo ir kaitos temas. Kokius naujus žvilgsnius į mus supantį pasaulį siūlo Beatričės Mockevičiūtės kūryba? Po renovacijos naujam gyvenimui atgimsta Kelmės dvaras – vienas įspūdingiausių Žemaitijos istorijos ir architektūros objektų. Lankytojus čia pasitinka barokiniai rūmai ir už juos senesni dviaukščiai vartai. Kelmės dvaras mena ir 1831 metų sukilimo pradžią. Kokią istoriją šiandien pasakoja atgimęs dvaras? Airių rašytojos, bestselerių „Normalūs žmonės“ ir „Intermezzo“ autorės Sally Rooney knygos nebebus platinamos Jungtinėje Karalystėje. Tokį sprendimą, suderinusi su rašytoja, paskelbė jos leidykla „Faber“. Priežastis – Rooney parama aktyvistų grupei „Palestine Action“, kuri Jungtinėje Karalystėje uždrausta kaip teroristinė organizacija. Dėl šalies kovos su terorizmu įstatymų leidykla nebegali pervesti rašytojai honorarų už parduotas knygas. Ar šis atvejis kelia grėsmę kūrybos laisvei ir ar jį galima vadinti cenzūra? Nacionalinis Kauno dramos teatras pristato romantinės komedijos „Lietaus pardavėjas“ premjerą. Pasak režisieriaus Rido Žirgulio, spektaklyje kalbama apie visuomenės primetamas normas, pasitikėjimą savimi ir gebėjimą keisti savo likimą. Kaip išsilaisvinti iš mus varžančių lūkesčių ir atrasti savyje slypinčią stiprybę? Ved. Indrė Kaminckaitė

Tarpdisciplininis menininkas Lukas Svirplys pristato mados miuziklą „PATYS kaLTi.teismas“, siekiantį atkreipti dėmesį į aukų kaltinimą. Kurdamas miuziklą menininkas bendradarbiavo su nevyriausybine organizacija „Ribologija“, kurios misija – skatinti saugios nuo seksualinio smurto aplinkos kūrimą ir didinti informacijos apie seksualines teises visuotinį prieinamumą. Nacionalinis Kauno dramos teatras pristato premjerą – spektaklį „Poveikis". Tai istorija apie meilę, chemiją ir žmogaus prigimtį technologijų amžiuje. Pasak režisieriaus Justino Vinciūno, „sunku pasakyti, ar dažnėjančios depresijos apraiškos yra kertinė būtent mūsų laikmečio charakteristika.“ Spektaklio repeticijoje apsilankė kolega Andrius Baranovas. Prasideda 39-asis tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Jazz“. Vienas svarbiausių šių metų programos akcentų – tarptautinį proveržį išgyvenantis Portugalijos naujasis džiazas. Pokalbis su festivalio vadovu Antanu Gusčiu ir paskaitą „Beieškant Juodosios Atlantidos: džiazas, Afrika ir dekolonizacijos procesas“ festivalyje skaitysiančiu filosofu Kasparu Pociumi. Šiek tiek atpalaiduoti muziejaus lankymo etiketą – tokį siekį turi menininkė Lina Lapelytė, Šiuolaikinio meno centre Vilniuje atidariusi parodą „Sambūriai“. Šiuo metu menininkė išgyvena itin intensyvų kūrybinį etapą, o paroda Vilniuje, kur pirmą kartą vienoje erdvėje susitinka įvairiais laikotarpiais sukurti darbai, buvo ilgai laukta. Su Lina Lapelyte kalbasi kolegė Indrė Kaminckaitė. Ved. Gerūta Griniūtė

Nuo sekmadienio Vilniuje vyksta Europos muziejinių organizacijų tinklo konferencija „Vis dėlto – žmonės: muziejai dirbtinio intelekto akivaizdoje“. Beveik 300 muziejų ir kultūros paveldo specialistų bei technologijų ekspertų diskutuoja apie dirbtinio intelekto poveikį muziejų veiklai, jo teikiamas galimybes ir keliamus iššūkius. Kaip muziejams išnaudoti DI teikiamas galimybes, kartu išsaugant žmogiškąsias vertybes, visuomenės pasitikėjimą ir atsparumą dezinformacijai? Klaipėdos parodų rūmuose pristatomos armėnų ir lietuvių kilmės menininko, kompozitoriaus Andriaus Arutiuniano bei Uzbekistano kino kūrėjos Saodat Ismailovos parodos, kviečiančios pasinerti į mistišką garso ir vaizdo pasaulį. Menininkų kūryboje šiuolaikinis gyvenimas ir nūdienos tikėjimų sistemos susilieja su protėvių žiniomis bei senoviniais ritualais, taip susiklostant neapibrėžtoms chronologijoms. Kolegės Agnės Bukartaitės pasakojimas. Šįvakar OKT teatre – spektaklio „Šūdmala“ premjera. Režisierės ir dramaturgės Godos Simonaitytės spektaklis pagal jos pačios parašytą pjesę kviečia juoktis iš meno rinkos absurdo, kūrėjo ego, biurokratinių ritualų ir nuolatinio poreikio išlikti aktualiam, tačiau kartu kelia ir nepatogius klausimus apie šiuolaikinį meno pasaulį. Praėjusiais metais pjesė laimėjo pirmąją vietą OKT dramaturgų konkurse „Dramos teritorija“. Pokalbis su spektaklio režisiere ir dramaturge Goda Simonaityte. Ved. Indrė Kaminckaitė

Šią savaitę prasideda 20-asis Lenkų kino festivalis „Pasimatuok kitus gyvenimus“. Aštuoniuose Lietuvos miestuose bus parodyti garsiausi filmai iš Kanų, Berlyno, Toronto, Venecijos, San Sebastiano, Gdynės ir Lokarno kino festivalių. Pokalbis su Lenkijos instituto programų ekspertu Lukašu Skurko. Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje atidaryta paroda „Antanas Gudaitis. Vasaros dirbtuvė“, atskleidžianti vieno ryškiausių XX a. Lietuvos tapytojų kūrybinį gyvenimą pajūryje. Nuo 1959-ųjų vasaras Palangoje leidęs dailininkas čia ne tik tapė, bet ir būrė menininkų bendruomenę, keliavo po Žemaitiją, įkvėpimo sėmėsi iš vietos gamtos ir liaudies meno. Kokią įtaką pajūris turėjo dailininko kūrybai? Pokalbis su dailininko anūke ir parodos kuratore Alge Gudaityte. Grafikos dizainerė, iliustratorė Margarita Šimkuvienė Kaune kviečia į savo autorinę debiutinę sausų pastelių parodą „Platumos“. Parodos paveikslus galima įsigyti, o dalį lėšų menininkė skirs paramai – Dainavos gamtos fondui, siekiančiam atkurti ir saugoti istorinėje Dainavos girios teritorijoje esančius miškus, pievas, pelkes bei kitas natūralias gamtos buveines. Kokios permainos laukia šiuolaikinės muzikos festivalio „Permainų muzika“? Jo meno vadovu tapęs kompozitorius ir dirigentas Vykintas Baltakas į festivalį žvelgia kaip į gyvą, nuolat kintančią patirtį, kurią reikia ne tik išgirsti, bet ir išgyventi. Pokalbis su Vykintu Baltaku. Ved. Jolanta Kryževičienė

Šių metų Nobelio taikos premija skirta teisininkei Navi Pillay iš Pietų Afrikos. „Ji buvo apdovanota už pastangas skatinti taiką ir tarptautinę teisę“, – sakė Nobelio taikos premijos skyrimo komiteto vadovas Jørgenas Watne Frydnesas. Ką jos įvertinimas byloja apie žmogaus teisių gynimo svarbą šiandienos karų ir tarptautinių konfliktų kontekste? Kasmet trys mūsų šalies mokslininkės įvertinamos ir apdovanojamos konkurse „Moterims moksle“. Šių metų laureatės džiaugiasi ne tik parodytu dėmesiu, bet ir įvertinimu, kad jų atliekami moksliniai tyrimai – prasmingi bei pritaikomi praktikoje. Vokietijoje vyksta vienas svarbiausių knygų leidybos renginių – Frankfurto knygų mugė. Šiemet joje dalyvauja daugiau kaip 4000 leidėjų iš daugiau kaip 100 valstybių. Kokios tendencijos ryškėja šiųmetėje mugėje, kuo išsiskiria garbės viešnios statusą turinčios šalies prisistatymas ir kokias galimybes mugė atveria Lietuvos leidėjams? Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie Italijoje netikėtai atrastą naują Antonio Vivaldi portretą, animacijos ir operos festivalį Hamburge bei „Metropolitan Opera“ ir Lenkijos nacionalinio operos teatro koprodiusuotą premjerą „Chersono motinos“. Ved. Gerūta Griniūtė

2026 metų Nobelio literatūros premija skirta kanadiečių rašytojai, poetei, eseistei ir antikinės literatūros tyrinėtojai Anne Carson už drąsią ir išradingą kūrybą, kurioje klasikinė tradicija susitinka su šiuolaikinėmis literatūros formomis. Savo kūriniuose ji jungia antikos mitus, filosofiją ir šiuolaikinio žmogaus patirtis, tyrinėja meilės, geismo, netekties ir tapatybės temas. Lietuviškai išleista jos knyga „Raudonos autobiografija“. Kuo išskirtinė Anne Carson kūryba, kaip ji perkuria antikos tradiciją ir ką Nobelio literatūros premija reiškia šios autorės kūrybos sklaidai? Mokytis su teatro kūrėjais, atrasti sceną ir užkulisius, ugdyti vaizduotę, kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi ir daug kitų savybių – visa tai siūlo nuo šio sezono Nacionaliniame Kauno dramos teatre pradėjusi veikti teatro mokykla vaikams ir paaugliams „Jaunoji scena“. Jos pedagogai Andrius Gaučas ir Agnieszka Ravdo pasakoja, kas pačius motyvuoja dirbti su ateinančia karta ir kodėl mokslo metai šioje mokykloje nesibaigs kvietimu į premjerą. Aktorius kalbina kolegė Kotryna Lingienė. Mariupolyje 2022-aisiais, plataus masto karo pradžioje, nužudyto kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus tragedija ir meilės su sužadėtine žurnaliste, kino kūrėja Hanna Bilobrovo istorija šiandien ir ryt bei poryt bus parodyta Estijos „Südalinna“ („Senamiesčio“) teatro spektaklyje „Dievų aušra“. Šis pagal dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesę režisieriaus Elmo Nüganen pastatytas spektaklis bus rodomas Vilniaus senajame teatre. Ved. Indrė Kaminckaitė

Baryje, Švabų pilyje, šiandien atidengiamas Lietuvos didžiajai kunigaikštienei ir Lenkijos karalienei Bonai Sforcai skirtas bareljefas, sukurtas pagal Valdovų rūmuose Vilniuje esantį jos atvaizdą. Atminimo ženklas primena valdovės vaidmenį Lietuvos istorijoje ir tampa simboliniu Lietuvos bei Italijos kultūrinių ryšių ženklu. Raseiniuose ir Šiluvoje surengtas pirmasis tarptautinis religinio turizmo forumas. Tai – vienas iš renginių, kuriais Lietuva siekia prisistatyti Europai, besirengdama kitų metų pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Kaip keičiasi piligrimų pasirinkimai ir kada sulauksime Popiežiaus Leono XIV vizito Lietuvoje? Lietuva mini 35-ąsias narystės UNESCO metines – nuo 1991-ųjų ši organizacija tapo svarbia platforma pristatyti šalies kultūrą, paveldą, mokslą ir švietimą pasaulyje bei dalyvauti formuojant tarptautinius sprendimus. Šiandien UNESCO sąrašuose ir registruose yra 13 Lietuvos kultūros, gamtos ir dokumentinio paveldo vertybių, o šalis iš paramos gavėjos tapo aktyvia organizacijos partnere. Ką Lietuvai davė narystė UNESCO ir kokias atsakomybes bei galimybes ji atveria šiandien? Ved. Gerūta Griniūtė

Sausį Lietuvos kino ekranus turėjo pasiekti režisieriaus Arūno Eimulio su dirbtiniu intelektu kurta animacinė komedija „Eglė laikų karalienė“. Tačiau didieji kino teatrai jau atšaukė suplanuotus seansus. Sprendimas priimtas po filmo anonso sukeltos kritikos dėl meninės kokybės ir galimų autorių teisių pažeidimų. Režisierius pripažino klaidą, o kai kurie prie projekto kviesti kūrėjai nuo jo atsiribojo. Ką šis atvejis atskleidžia apie dirbtinio intelekto naudojimą kine, autorystę ir kūrėjų atsakomybę? Šiaulių kultūros centras mini veiklos 80-metį. Miestiečiai ir svečiai sukviesti į renginį „Aštuoniasdešimt įkvėpimų“ – kelionę laiku, atskleidžiančią, kad ne pastatas, o žmonės, jų dainos ir kūryba suformavo tikrąją Šiaulių kultūros centro dvasią. Iš Šiaulių tiesiogiai – kolega Tomas Mizgirdas. Į Lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą įtraukiamas ukrainiečių poetas, rašytojas, dailininkas Tarasas Ševčenka. Ką šio autoriaus įtraukimas keičia literatūros programoje ir kokią vietą joje turėtų užimti ukrainiečių literatūra? Ved. Indrė Kaminckaitė

Šiandien, Tarptautinę mokytojų dieną, bus įteiktos Metų mokytojų, Meilės Lukšienės ir lituanistinio švietimo mokytojo premijos. Kas šiandien motyvuoja rinktis ir tęsti mokytojo kelią, kokie didžiausi šios profesijos džiaugsmai ir iššūkiai? Kultūros ministerija skelbs naują Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovo konkursą. Toks sprendimas priimtas konkursą laimėjusiai Dainai Smolskutei atsisakius pareigų. Kodėl netiko antru likęs kandidatas ir kada Filharmonija turės vadovą? Ar įmanoma ištrinti tautos istoriją iš miesto atminties? Kolegė Klaipėdoje Agnė Bukartaitė kviečia pasivaikščioti po uostamiesčio senamiestį kartu su tyrėjais prof. Ruth Kibelka Leiserowitz ir Michaelu Leiserowitzu, kurie iš atskirų istorijos fragmentų atkuria prarastą Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos žydų pasaulį. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka šiemet mini 95-metį. Pirmąją biblioteką mieste atidaryti užtruko, o įstaigos vedėja tapo viena pirmųjų moterų tarpukario Lietuvoje, turėjusių du aukštojo mokslo diplomus. Šiandien Tauragės biblioteka – ne tik vieta pasiimti knygų, bet ir erdvė renginiams, susitikimams bei bendrystei. Kaip prasidėjo jos istorija ir kuo biblioteka gyvena šiandien? Ved. Gerūta Griniūtė