Advertise on podcast: Tuzinas

Grybai neturi smegenų, tačiau geba atlikti daugybę sudėtingų dalykų. Jie susiję su viskuo aplinkui ir net mumis pačiais. O jų pasaulyje dar tiek daug nepažinta, kad, kaip sako Aurelija Plūkė, „kur dursi pirštu, ten gali būti atradimas“. Šiame „Tuzino“ epizode keliaujame į keistą ir mažai pažįstamą grybų pasaulį, nuo Lietuvos miškuose sutinkamų grybų iki tų, kurie savo išvaizda ar elgesiu gerokai stebina. Kiek daug vyksta mums nematant? Pokalbis su laidų vedėja, edukatore, mikologe mėgėja Aurelija Plūke. Ved. Ignas Klėjus

Kaip iš pirmo žvilgsnio racionalūs sprendimai nuveda prie katastrofos? Teodoras Žukas 2025 metais apsigynė disertaciją, keldamas klausimą, kaip XXI amžiaus istorikai suvokia Pirmojo pasaulinio karo kaltę ir atsakomybę. Pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, Europietiškos dešinės instituto vadovu, istorijos mokslų daktaru Teodoru Žuku apie sprendimus, kuriuos priima politikai, apie krizes, kurių pasekmių ne visada galime numatyti, ir apie tai, ar istorija gali padėti mums geriau suprasti savo dabartį. Ved. Ignas Klėjus.

„Autoriteto svarba šiandien yra padidėjusi“, - sako Vilniaus universiteto rektorius, prof. Rimvydas Petrauskas. Kasdien informacija mus pasitinka kiekviename ekrane, tik ne visada aišku, kuo iš tiesų galime pasitikėti. Universitetas, kuris šimtmečius buvo viena svarbiausių vietų, kur gimsta ir perduodamos žinios, šiandien pats turi atsakyti, kokia jo prasmė ir kokį žmogų jis turėtų ugdyti. Kokios specializacijos žmonių ateityje reikės daugiausiai ir ar visuomenė patiria autoritetų krizę, kai ekspertu viešoje erdvėje gali būti beveik bet kas? Apie tai pokalbis su Vilniaus universiteto rektoriumi, istoriku prof. Rimvydu Petrausku. Ved. Ignas Klėjus.

Jei sėstume į erdvėlaivį ir skrietume 100 000 km/val. greičiu, iki planetos AT2021ueyL b keliautume maždaug 36 milijonus metų. Šią planetą 2025 metais atrado Lietuvos ir kitų šalių mokslininkų komanda – tai antras kartas Lietuvos mokslo istorijoje, kai lietuvių mokslininkai prisidėjo prie naujos planetos atradimo. Viena iš šio tyrimo dalyvių – Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikė doc. Edita Stonkutė. Ji kartu su kolegomis Lietuvoje ir užsienyje tyrinėja žvaigždes, jų cheminę sudėtį ir planetas, skriejančias už mūsų Saulės sistemos ribų. Kiek iš tiesų pažįstame Visatą, kurioje gyvename? Kaip darbas su žvaigždėmis ir planetomis keičia mūsų laiko bei erdvės mastelio suvokimą? Ir ką žmonijai reikštų, jei vieną dieną gautume atsakymą, kad Visatoje nesame vieni? Pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizike doc. Edita Stonkute. Ved. Ignas Klėjus.

„Atėjau, nes tikėjau, kad sulauksime, kada galėsime vėžį visiškai išgydyti“, – sako 25 metus vėžį gydanti gydytoja onkologė-chemoterapeutė, Vilniaus universiteto doc. dr. Birutė Brasiūnienė. Per šį laiką onkologija pasikeitė iš esmės, nors gydytoja pripažįsta, jog ilgus metus neturėjo kuo gydyti vėžį, tačiau šiandien vis dažniau kalbame ne tik apie išgyvenimą, bet ir apie gyvenimo kokybę. Apie vėžio mitus mūsų galvose, kodėl žmonės ieško alternatyvų ir kiek patys galime paveikti savo tikimybę susirgti – pokalbyje su Birute Brasiūniene. Ved. Ignas Klėjus.

Ar įmanoma įsimylėti dirbtinį intelektą? Psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė pasakoja, kad žmonės jau kreipiasi į DI ne tik patarimo dėl nerimo ar santykių, bet ir ieško jame draugo, partnerio, terapeuto. Reiškinys toks naujas, kad net viena garsiausių pasaulio porų terapeutų Esther Perel šiemet pirmą kartą surengė porų terapijos sesiją, kurioje dalyvavo žmogus ir jo DI partnerė. Ką žmogus iš tiesų randa pokalbyje su mašina? Ar DI gali tapti terapeutu ar partneriu? Apie žmogaus santykį su dirbtiniu intelektu pokalbis su psichoterapeute Brigita Kaleckaite. Ved. Ignas Klėjus.

„Su savo racionalumu nuėjome per toli“, – sako gydytoja psichoterapeutė Eglė Minelgaitė-Beinorienė, kalbėdama apie mūsų santykį su mitais, pasąmone ir tuo, ką ne visada galime paaiškinti protu. Gyvename pasaulyje, kuriame racionalumas tapo beveik aukščiausia vertybe, daugelį kasdienių procesų siekiame paaiškinti mechanizmais, o savo jausmus kartais vadiname hormonų pavadinimais („dopaminu“), tačiau psichoterapeutė pastebi, kad perdėtai racionalus protas žmogui gali pradėti keršyti nerimu. Apie sapnus, sinchroniškumus ir mūsų gyvenimą veikiančius mitus pokalbyje su jungiškosios krypties psichoterapeute, psichoanalitike Egle Minelgaite-Beinoriene. Ved. Ignas Klėjus

„Manau, kad to nesustabdysime“, - apie biologinės įvairovės nykimą sako gamtininkė Vilma Gudynienė, savo gyvenimą paskyrusi ne tik pievų tyrinėjimui, bet ir jų kūrimui miestuose. Pievos yra viena turtingiausių ekosistemų, tačiau kartu ir viena sparčiausiai nykstančių tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Apie senpieves, miestus, rūšių ralį ir ateitį – pokalbyje su gamtininke, botanike, gamtinio apželdinimo specialiste, pievų kūrėja ir tyrinėtoja Vilma Gudyniene. Ved. Ignas Klėjus.

„Skausmo negali ignoruoti, skausmą turi analizuoti“, - sako sporto medicinos gydytojas Juozas Jankauskas. Prieš šimtą metų bėgimas buvo skirtas darbui, karui arba tam, kad nuo kažko pabėgtum, o Vilniaus gatvėmis bėgiojantis žmogus to meto gyventojams būtų atrodęs visiškas absurdas. Šiandien už bėgimo batelius mokame šimtus eurų, skaičiuojame žingsnius, širdies ritmą ir ieškome sporto, kuris padėtų gyventi ilgiau. Paradoksalu, bet nors fizinis aktyvumas tapo viena geriausiai ištirtų sveikatos gerinimo priemonių, didelė dalis žmonių vis dar juda gerokai per mažai. Pokalbis su sporto medicinos gydytoju Juozu Jankausku apie vis dar mažai fiziškai aktyvią visuomenę ir judančio kūno filosofiją. Ved. Ignas Klėjus

„Nėra klausimo, kurio neverta tyrinėti“ - įsitikinęs fizikas Augustas Vaitkevičius. Be savo mokslinio darbo, Augustas yra pasinėręs į mokslinės fantastikos kūrinius, kurie pasak jo įkvepia įvairių sričių tyrinėtojus peržengti žinojimo ribas. Pokalbis su Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto mokslininku, fiziku, mokslinės fantastikos entuziastu dr. Augustu Vaitkevičiumi apie vaizduotę ir jos ribas, apie tai, kaip fizika keičia supratimą apie laiką ir tikrovę. Apie tai, ar galima sukurti, ko dar nesugebame įsivaizduoti ir, ar mokslinė fantastika iš tiesų prognozuoja ateitį. Ved. Ignas Klėjus

Savo pirmoje knygoje – autobiografiniame romane „Ačiū už nieką / Ačiū už viską“ – Kotryna Nausėdė atvirai pasakoja apie patirtis sergant valgymo sutrikimu. Jos romanas buvo nominuotas Jurgos Ivanauskaitės premijai, o pirmasis tiražas išparduotas per pusę metų. Šiuo metu ji yra gyvensenos medicinos specialistė, Geštalto psichoterapijos studentė ir padeda kitiems, turintiems iššūkių santykyje su maistu. Kaip šį kelią ėjo Kotryna? Kodėl valgymo sutrikimai nėra vien tik apie maistą? Pokalbis apie tai laidoje. Ved. Ignas Klėjus.

„Net ir mažas kalnas turi savo pavojus“, – sako kalnų ir ekspedicijų medikė, paramedikė, laipiojimo instruktorė Ieva Kieraitė Aleksandrova. Šešerius metus ji dirbo Londono greitosios medicinos pagalboje, o šiandien moko kitus, kaip suteikti pagalbą ten, kur greitoji niekada neatvažiuos – kalnuose, džiunglėse, urvuose ar atokiose ekspedicijose. Kaip teisingai vertinti riziką? Ką ekstremalios situacijos atskleidžia apie mūsų psichologiją? Kiek iš tiesų mokame pasirūpinti savimi pavojingose situacijose? Pokalbis su Ieva Kieraite Aleksandrova apie kalnų ir ekspedicijų mediciną, darbą Londono greitojoje medicinos pagalboje, saugumą kalnuose, žmogaus galimybių ribas ir tai, ko gyvenimas ekstremaliomis sąlygomis gali išmokyti kiekvieną iš mūsų. Ved. Ignas Klėjus

Medikų šeimoje augęs kardiologas Andrius Berūkštis teigia niekad nejautęs spaudimo pasirinkti šį kelią. Pradėjęs nuo sportininkų širdžių, šiandien jis daugiausia laiko praleidžia rentgeno operacinėje, kur pro mažą pjūvį, keliaudamas kraujagyslėmis, gali pasiekti svarbiausias mūsų kūno vietas ir jas pagydyti. Gydytojas įsitikinęs, jog apie širdies ligas šiais laikais turime pradėti kalbėti anksti, dar vaikystėje, net ir žinant, jog medicinos mokslas atveria vis įspūdingesnes galimybes gydyti mūsų kraujagysles. Kaip atrodo kardiologo darbas operacinėje? Kiek gali pakelti mūsų širdis? Ir ką verta apie savo širdį žinoti sportuojantiems? Pokalbis su intervenciniu kardiologu, Vilniaus universiteto doc. dr. Andriumi Berūkščiu. Ved. Ignas Klėjus.

„Gyvybė - tai mažas sluoksnis tarp Žemės magmos ir beribės visatos vakuumo“, – apie gyvybės trapumą pasakoja paleontologė Simona Bekeraitė. Dvi skirtingų sričių mokslininkės – paleontologė Simona Bekeraitė ir edukologė Sandra Kairė – leidosi į Borneo atogrąžų miškus ieškoti atsakymo, kaip žmogus kuria savo santykį su aplinka ir gamta. Kodėl apie klimato kaitą žinodami daugiau nei kada nors anksčiau, keičiamės taip lėtai? Ko apie mus pačius gali išmokyti orangutanai, Birutės Galdikas tyrimai ir geologinis laikas? Pokalbis su paleontologe, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininke Simona Bekeraite ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doc. Sandra Kaire. Ved. Ignas Klėjus.

„Jau dabar turėtume sugriauti visą švietimą iš pagrindų“, – sako 8 vaikų tėtis, 6 anūkų tėtušis, antropologas ir filosofas prof. dr. Gediminas Karoblis, savo knygoje „Kam gimdyti?“ filosofiškai apmąstęs demografines problemas. Tai klausimas, kuris paliečia mūsų santykį su laisve, vienatve, prasme, kūnu, meile, mirtimi ir ateitimi. Kam gimdyti pasaulyje, kuris atrodo pavargęs, neramus, perkaitęs nuo informacijos, klimato krizių, karų ir nuolatinio nesaugumo jausmo? O gal kaip tik vaikų turėjimas yra vienas esminių žmogaus egzistencijos elementų? Laidoje – pokalbis su Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto profesoriumi, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu dr. Gediminu Karobliu. Ved. Ignas Klėjus.