Advertise on podcast: Aukso amžius

Vieni tai vadina europiniu populizmu. Kiti – pagaliau atsirasiančia lygiava. Treti sako, kad tai – tyla prieš audrą, nes pokyčiai paveiks ir darbdavius, ir darbuotojus. Visi jie kalba apie skaidraus atlygio direktyvą, kurią Lietuva turi pradėti taikyti nuo birželio 7 d. Darbuotojai galės sužinoti, kaip apmokamas jų darbas, palyginti su kolega. „Vienodas darbas – vienodas atlygis“ turėtų būti ne formalumas, o realybė. Bet dalis darbdavių pasigenda aiškių taisyklių, kaip direktyvą reikės taikyti praktiškai, ir prašo nukelti jos įgyvendinimo datą. Diskutuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė ir Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė. Ved. Irma Janauskaitė.

20 metų Lietuvoje egzistuoja įstatymas, leidžiantis atsirasti profesiniams pensijų fondams. Darbdaviai galėtų tam tikrą sumą mokėti už savo darbuotoją, kuris profesiniame fonde kauptų senatvei. Bet tokių fondų nėra. Profesinės sąjungos pernai iškėlė idėją, kad profesiniai fondai galėtų pakeisti II pakopos pensijų fondus – reikia tik juos pertvarkyti. Diskutuoja Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas, profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos narys Vincas Kunca, VU socialinės politikos profesorė Daiva Skučienė. Ved. Irma Janauskaitė.

Kai tik pabrangsta degalai, atgimsta siūlymai mažinti greitį keliuose. Nelakstydami su vėjeliu, vairuotojai esą sunaudotų mažiau degalų, mažiau išleistų ir pinigų jiems. Ir valdžiai galbūt nereikėtų jokių kitų priemonių degalų kainoms pristabdyti. Bet tokių siūlymų kritikai nesutinka, kad greitis – ekonomikos klausimas, o ne tik saugumo kelyje. Sako norintys laisvės patys spręsti, kada važiuoti lėčiau ir taupyti, o kada leisti sau lėkti didžiausiu leistinu greičiu. Tai ar vertėtų tą greitį bent laikinai sumažinti magistralėse ir greitkeliuose? Diskutuoja finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ir Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus. Ved. Irma Janauskaitė.

Kovo 31-oji – paskutinė diena, kai galima teikti prašymą nutraukti pensijos kaupimą ir pinigus atsiimti kartu su pirma atsiimančiųjų banga. Gali būti, kad pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų fondų dabar jau užsimanė ir tie, kas anksčiau neplanavo. Dalį žmonių išgąsdino, kad sukaupta suma dėl karo Irane ir rinkų smukimo, anot jų, tirpsta akyse. Tai koks sprendimas – pasitraukti ar likti – naudingiausias? Diskutuoja fondų valdymo įmonės „Aneli Capital“ steigėja ir vykdomoji partnerė Daiva Rakauskaitė, pensijų fondų valdymo įmonės „Goindex“ įkūrėjas Marijus Kalesinskas ir smulkusis investuotojas Mindaugas Busila. Ved. Irma Janauskaitė.

NT paslaugų bendrovės „Newsec“ vadovas neseniai pareiškė, kad dėl mažo gimstamumo ir aukštų būsto kainų gali tekti griauti pastatus Švedijoje. Kaip bus Lietuvoje? Pernai šalyje gimė 17 tūkst. kūdikių, bet mirė – dvigubai daugiau žmonių. Ir mažėjantis gimstamumas – tendencija, o ne pavienis atvejis. Kokį poveikį tai turės būstui ir visai NT rinkai? Diskutuoja „Hanner“ savininkas ir valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir „Profitus“ verslo plėtros vadovas Arnoldas Antanavičius. Ved. Irma Janauskaitė.

Karas Irane pabrangino energetinius išteklius, tarp kurių – ir dujos. Nors Lietuva daugiausia perka ne per Hormūzo sąsiaurį transportuojamas dujas, sumažėjusi pasaulinė dujų pasiūla pabrangino jas visur. Ar dujų nepritrūks? Ar jų brangimo tendencija įsitvirtino ilgam? Kiek už dujas nuo liepos mokės buitiniai vartotojai Lietuvoje? Studijoje – „Ignitis grupės“ reguliuojamų veiklų projektų vadovas Arūnas Molis, Energetikos reguliavimo tarybos narys Karolis Januševičius ir „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius. Ved. Irma Janauskaitė.

Grynųjų pinigų tema – ant bangos. Tarnybos ragina turėti išsiimtų pinigų tiek, kad užtektų bent savaitei. Lietuvos bankas pareiškė, kad šalyje reikia daugiau bankomatų – būtų daugiau galimybių išsigryninti. O Seime – du siūlymai, iki kokios sumos reikėtų leisti atsiskaityti grynaisiais. Kas bus su tais, kurie grynųjų neturės, atėjus X dienai? Kaip valstybė jai ruošiasi? Diskutuoja Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė ir Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius. Ved. Irma Janauskaitė

Lietuva vertins technines ir ekonomines galimybes, ar šaliai reikia mažųjų branduolinių reaktorių. Atominės energetikos atstovai sako, pasistačiusi kelis tokius reaktorius, Lietuva visada turėtų nebrangios elektros. Be to, šios elektros, skirtingai nei pagaminamos iš vėjo ir saulės, būtų visada. Bet nevyriausybininkai idėją kritikuoja. Anot jų, kol Vakarų šalyse nėra nė vieno veikiančio mažojo reaktoriaus, nėra ir jokių garantijų nei dėl jų saugumo, nei elektros kainos. Ar Lietuvai reikia to, ko dar neturi jokia šalis? O, pvz., kaimynė Lenkija, pasidomėjusi mažaisiais reaktoriais, statys pirmą didelę atominę elektrinę. Diskutuoja energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas ir LRT bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas. Ved. Irma Janauskaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda atgaivino prieš metus keltą savo siūlymą įdarbinti gyventojų pinigus. Tik tada sakė – gynybai, dabar sako – ekonomikai. Mintis tokia: bankų sąskaitose laikomi pinigai galėtų būti paskolinti Nacionaliniam plėtros bankui ILTE ir jis juos investuotų į kurias nors ūkio sritis. Gyventojams už tai, žinoma, būtų mokamos palūkanos. Daugiau nei iki šiol skolintis iš gyventojų ir verslo nori ir Finansų ministerija. Dėl to pakeitė gynybos obligacijų platinimo tvarką, žada didesnes palūkanas. Ar žmonėms apsimokės kredituoti savo šalies poreikius? Diskutuoja: finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, „Artea“ banko Finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė ir ekonomistas, Seimo narys Raimondas Kuodis. Ved. Irma Janauskaitė.

Dalis Lietuvos – sostinės, arba kitaip Vilniaus, regionas – tarp turtingiausių ir pažangiausių Europos regionų. Bet visa kita Lietuva atrodo perpus prasčiau. Tokią realybę atskleidė „Eurostato“ paskelbti bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui rodikliai. Ką iš tiesų jie mums sako? Diskutuoja: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto socialinės politikos profesorė Daiva Skučienė ir Pramonininkų konfederacijos ekonomistė analitikė Eglė Stonkutė. Ved. Irma Janauskaitė

Nacionalinis plėtros bankas ILTE, buvusi INVEGA, praėjusią savaitę paskelbė ambicingus planus. Galutinai pavirs banku ir kaip bankas gegužę jau pradės skolinti verslui. Per 4 metus planuojama išskolinti suma – 6 mlrd. eurų. Ar pavyks? Kam skolins, kam tikrai ne? Ką tokie pinigai reikštų ekonomikai ir, galiausiai, visuomenei, gyventojams? Apie tai – Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas. Ved. Irma Janauskaitė.

Šią savaitę gyventojai pradės gauti sausio sąskaitas už šildymą. O jos, rinkos reguliuotojo teigimu, bus netgi didesnės, nei skelbė šilumininkai: kai kas gaus ir 110 proc. didesnes. Jau nuvilnijo aiškinimųsi banga. Kodėl ne visi šilumininkai degina vien biokurą, kad apšildytų miestus? Kodėl mazutas su dujomis jiems geriau? Kokios bus sąskaitos, kai atsiras taršos mokestis biokurui? Ir ar nebus taip, kad teks sugrąžinti PVM lengvatą šildymui ir taip sumažinti sumas sąskaitose? Diskutuoja Energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė, Energetikos reguliavimo tarybos narys Matas Taparauskas ir „Glimstedt“ asocijuotasis partneris Mindaugas Jablonskis. Ved. Irma Janauskaitė.

Auksas – brangiausias istorijoje. Už unciją – daugiau nei 5 tūkst. dolerių. Kas atsitiko? Kodėl dabar visi nori aukso? Ar tai jau reiškia, kad nėra nei geopolitinio stabilumo, nei patikimų kitų turto klasių, į kurias galima investuoti? Ar neprofesionalui verta prisipirkti aukso, pvz., už atsiimtus II pensijų pakopos pinigus? Diskutuoja Lietuvos banko vyriausiasis portfelio valdytojas Antanas Mikšys, bendrovės „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Ved. Irma Janauskaitė

Šiemet galimos keliolika naujovių darbuotojams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo taisyti Darbo kodeksą. Pokyčiai susiję ir su bandomuoju laikotarpiu, ir su atleidimu iš darbo, su nuotoliniu darbu, su atostogų praradimu ir dar su daug kuo. Šiemet taip pat turėtų įsigalioti pakeitimai, susiję su atlyginimų skaidrumu. Bet ką jie iš tikrųjų reikš? Kas keisis į gerą, o kas – į blogą pusę? Diskutuoja Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė, Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė ir „WIDEN“ partneris, advokatas, Darbo teisės praktikos vadovas Vilius Mačiulaitis. Ved. Irma Janauskaitė

Jau pora savaičių, kai galima prašyti nutraukti kaupimą antrosios pakopos pensijų fonduose. Vieni sako, kad tai – metų sprendimas žmonėms. Kiti – kad finansinio raštingumo testas. Treti galimybę nutraukti ryšius su privačiais fondais vadina pagaliau atgauta laisve. Kaip ir prognozuota, suaktyvėjo verslai, siūlantys atsiimtus pinigus išleisti, perkant jų prekes ir paslaugas. Pvz., viena erotinių prekių parduotuvė skelbia: nerūpi ateitis – pasirūpink bent malonumu. Kauptus pinigus kviečia „ištaškyti“. Bet iš tikrųjų „taškyti“ – tai yra išleisti čia ir dabar tam, kam norisi ar kam reikia? Ar nukreipti kitur? Jeigu taip, kur naudingiausia? Diskutuoja Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys ir „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus. Ved. Irma Janauskaitė.