Advertise on podcast: Kultūros savaitė

Šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ išrinko laureatus. Šią savaitę pristatytas sostinės Naujamiesčio rajone besikuriančio technologijų ir kūrybinių industrijų miestelio Tech Zity konferencijų centras Samsung, kurio namais tapo buvusio Lelijos fabriko siuvimo cechas. Kaip industrinio rajono transformacijos keičia bendrą miesto paveikslą ir ko reikia, kad tokios miesto vietos taptų draugiškomis žmogui? Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje dailės kritikės ir rašytojos Aistės Paulinos Virbickaitės įspūdžiai iš Tildos Swinton kuruotos asmeninės parodos Varšuvoje, Vengrijoje kilęs politinis skandalas dėl korupcija kaltinamo buvusio Kultūros ministro bei iš praeities prikelta Stevie Wonder muzika. „Bloga naujiena patogi. Sukėlusi paniką, ji nebereikalauja vaizduotės. Todėl spalio pradžioje galėtume padaryti nedidelį žurnalistinį eksperimentą: pirmiausia paskelbti gerąsias naujienas“, – komentare siūlo rašytoja Dalia Staponkutė. Mokytis su teatro kūrėjais, atrasti sceną ir užkulisius, ugdyti vaizduotę, kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi ir daug kitų savybių – visa tai siūlo nuo šio sezono Nacionaliniame Kauno dramos teatre pradėjusi veikti teatro mokykla vaikams ir paaugliams „Jaunoji scena“. Jos pedagogai Andrius Gaučas ir Agnieszka Ravdo pasakoja, kas pačius motyvuoja dirbti su ateinančia karta ir kodėl mokslo metai šioje mokykloje nesibaigs kvietimu į premjerą. „Ukrainai šiandien kultūrinė diplomatija – tai ne vien kalbėjimas apie save, tai taip pat aktyvus klausymasis to, su kuriuo bandai kalbėtis. Ir tai iš tiesų keičia visą mūsų darbo dinamiką, nes žmonės supranta, kad pas juos atvyko ne vien pakalbėti apie save – jie patys taip pat yra įdomūs šiame pokalbyje“, – sako Ukrainos kultūros instituto vadovas Volodymyras Šeiko. Pokalbis su juo apie kultūrinės diplomatinės svarbą, Ukrainos pasiruošimą kitąmet vyksiančiai Venecijos architektūros bienalei, bendradarbiavimą su mūsų šalimi artėjant Lietuvos ir Ukrainos kultūros metams Vokietijoje bei iššūkius suderinti Ukrainoje gyvenančių ir diasporos menininkų balsus. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Ar jau pavargai atidėti gyvenimą, kurį vis žadi pradėti rytoj? Užeik į „Kabaretą Favelą“ – čia vienai nakčiai galima tapti tuo, kuo dieną nedrįsai būti. Taip į naujausią premjerą kviečia šokio teatras „Aura“, kabaretą įkurdinsiantis istoriniame kino teatre „Daina“. Spektaklį režisuojantis Paulius Markevičius išduoda, kad ši patirtis dovanoja daug pirmų kartų ir priežasčių būti bendruomenėje. „Politinės reikšmės, kurių mano tirtoje operoje buvo labai daug, auditorijos didžiąja dalimi buvo atpažintos, bet iš tikrųjų tai nelabai ką nors pakeitė jų mąstyme. Vadinasi, politinis pranešimas ir atpažįstamas, bet tokio didelio poveikio kaip galbūt tikisi meno kūrinio autoriai jis neturi“, – sako mokslinę disertaciją apie Operomanijos antioperos „Traviatos“ užmenines reikšmes parašius Justina Paltanavičiūtė. „Aš pažįstu pasaulį tik per fotografijos prizmę. /…/ Negirdžiu taip gerai muzikos, negirdžiu ritmo, bet aš viską matau,“ – sako šią savaitę duris atvėrusios galerijos „Hidden4“ įkūrėjas, fotografas Dainius Ščiuka. Pokalbis apie tai, kaip betonas tampa jaukiu interjero elementu ir koks vidinis dialogas stabdė kūrėją eksponuoti savo archyvinius kadrus. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – pokalbis su lietuvių kilmės operatoriumi ir kinematografu Pauliumi Kontijevu. Jo filmuotas dokumentinis filmas „The Librarians“ pernai pasaulinę premjerą surengė „Sundance“ kino festivalyje, o šiemet pelnė prestižinį Emmy apdovanojimą. Kultūros komentare mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė kviečia atidžiau pažvelgti į antrąją sugrįžusią Vilniaus mados savaitę. „Pats metas susitarti, kam ir kodėl ji egzistuoja“, – sako Deimantė. Kaune prasideda jubiliejinis 15-asis Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Avanti“. Šiemet 15-os metų veiklos sukaktį švenčia ir neatsiejama šio festivalio dalis – Vytauto Didžiojo Universiteto kamerinis orkestras. „Bijau ateities, dirbtinio intelekto ir kaip jis gali pakeisti teatrą“, – sako graikų ir albanų kilmės režisierius Mario Banushi. Viltis, sumišusi su nerimu, – taip savo jauseną dėl teatro ateities apibūdina kūrėjas. Vos 26-erių menininko kūrybą šiandien nori pristatyti daugybė pasaulio scenų, papildomų durų atvėrė ir vasarą pelnytas Venecijos teatro bienalės Sidabrinis liūtas. Galima sakyti, kad sėkmė Mario Banushi aplankė per naktį – pirmąjį spektaklį niekam nežinomas kūrėjas buvo priverstas rodyti draugės namuose, tačiau debiutinis darbas taip sužavėjo žiūrovus, kad rekomendacija jį pamatyti sklido iš lūpų į lūpas ir netrukus prie gyvenamojo namo nusidriekė norinčiųjų gauti bilietą eilė. Anot paties Banushi, galima jo itin greitos sėkmės priežastis – kūrėjo nuoširdumas. Šiuo metu režisierius ruošiasi kelionei į Vilnių – spalio 2 ir 3 dienomis Tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ kvietimu jis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatys ketvirtąjį savo spektaklį „Mami“. Šį kūrinį Mario Banushi vadina himnu visoms moterims, kurios mus užaugino. Himnas beveik nebylus, nes Mario Banushi nemėgsta žodžių – jis pasitelkia neverbalinę scenos kalbą ir kuria intymius pasakojimus. Ved. Gerūta Griniūtė

Įtampa Kultūros ministerijoje – darbuotojai skundžiasi naujai darbus pradėjusio ministerijos kanclerio Evaldo Raistenskio elgesiu. Situacija buvo apsvarstyta ir Seimo kultūros komitete, tačiau kol kas jokių aktyvių veiksmų nesiimama. „Atvažiavau į Lietuvą manydamas, kad lietuvių aktoriams bus smalsu susidurti su kitokiu žanru, šiek tiek kitokiais profesiniais iššūkiais, tačiau to smalsumo nebuvo tiek, kiek tikėjausi“, – sako 16 metų Graikijoje gyvenantis ir po ilgos pertraukos Lietuvoje spektaklį statantis režisierius Cezaris Graužinis. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie Izraelio kultūros ministro raginimą atimti pilietybes iš kino kūrėjų, sukūrusių pripažinimą pelniusią dokumentiką apie Gazos Ruožą, taip pat žvilgsnis į artėjantį popiežiaus Leono XIV vizitą Prancūzijos Meco mieste bei Interpolo pastebimą išaugusį meno vagysčių iš muziejų skaičių Europoje. „Dažnai sakau, kad menininką nuskriausti yra lengviausia", – šiuos Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio žodžius komentuoja režisierius Gildas Aleksa. Taupus, pedantiškas, biurokratiškas – ir tuo pačiu kūrybiškas bei bendruomeniškas. Fluxus pradininko Jurgio Mačiūno biografija nė trupučio nenuobodi – tuo galėjo įsitikinti tyrėjų iš JAV paskaitų dalyviai Vilniuje ir gimtajame menininko Kaune. „Kai žmogus viską turi, jis praranda fantaziją“, – svarstydamas apie filme „Skyrybos karo metu“ įkūnyto personažo Vyto gyvenimą, sako aktorius Marius Repšys. Šią savaitę šis „Sundance“ festivalyje už režisūrą apdovanotas Andriaus Blaževičiaus filmas pasirodė Lietuvos kino teatruose. Ved. Indrė Kaminckaitė Nuotr. aut. Arvydas Gudas

Šiandien ir rytoj Alytuje vyksta jau 6-tasis atviros architektūros savaitgalis „Pastatai kalba“. Projektas jau aplankė Panevėžį, Palangą, Šiaulius, Druskininkus ir Klaipėdą, kur miestų gyventojus ir svečius supažindino su kasdienybėje lankytojams neprieinamais architektūriniais objektais bei jų istorija. O šiemet „Pastatai kalba“ lankosi Alytuje. „Norėčiau, kad žmonės suprastų, kiek Lietuva daug pasiekė, kaip modernios technologijos išsivystė per pastaruosius keliasdešimt metų“, – sako dizaineris Justinas Dadonas, vienas iš Istorijų namų parodos „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“ kūrėjų. Nuo ko prasidėjo Lietuvos aukštųjų technologijų istorija? Kaip akcentuoja parodos autoriai, ne nuo įrenginio, mikroschemos ar laboratorinio proceso, o nuo žmogaus. Medvelakio Palangoje iškilo betoninė berniuko, beriančio į knygą raides, skulptūra. Netoliese esančioje beveik tūkstančio kvadratinių metrų uždaroje erdvėje duris už pusmečio turėtų atverti smėlio skulptūrų parkas. Pasaulio kultūros apžvalgoje – dėmesys Rytų Vokietijos regionui. Saksonijos-Anhalto žemės rinkimus žymia persvara laimėjo partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Afd savo rinkiminėje programoje žadėjo kultūros revoliuciją. „Jei nori būti žymiu skulptoriumi ar tapytoju, didžiausia palaima tavęs lauks Dusetose; jei teatralu – Kuliuose; jei rašai romanus ir esė – geriausia keliauti į Anykščius; o jei nori būti kompozitoriumi ar garso menininku, kuris pritaptų prie tarptautinių kūrėjų srauto, – ruoškis ilgai kelionei į Kintus“, – sako sociologas Liutauras Kraniauskas, parengęs komentarą apie kūrybinio genijaus slinktį į kaimą. „Kadangi nemoku kurti muzikos, kuriu ją per vaizdus – renkuosi spalvas, tūrius“, – taip apie savo kūrybą kalba kompozitoriumi pokalbyje save pavadinęs skulptorius, instaliacijų kūrėjas Žilvinas Landzbergas. Šią savaitę Dailininkų sąjungos galerijoje Vilniuje atidaryta jo personalinė paroda „Labas rytas“, kviečianti žiūrovą į netikėtomis medžiagomis atpasakotą kelionę iš nakties į aušrą. Kaip jo kūriniuose panaudotas skalbinių baliklis, sovietmetį menantis sūriui vynioti skirtas popierius ir kaip kūrėjas, „išgirdęs“ erdvės tonaciją, komponuoja savo parodos takelį? Kaunas turi daug titulų, vienas jų – porceliano miestas. Kaulinio porceliano miestas. Rubrikos „Sėskim ir pakalbėkim“ herojus keramikas, kuratorius ir pedagogas Remigijus Sederevičius kviečia praverti senos indaujos duris, joje susirasti „Jiesios“ servizą ir, užsiplikius arbatos, pasiklausyti pasakojimo apie šią materiją, jos diktuojamas temas bei simpoziumų Kaune tradiciją. O po laidos keliauti į Šančius, kur ką tik atidaryta tarptautinė porceliano paroda „Translucens“. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė Nuotr. aut. aut. A. Bėkšta / Lietuvos nacionalinis muziejus

„Pasitikiu savo šeima ir savo fotografija“, – sako šią vasarą 75-ąjį gimtadienį pasitikęs fotomenininkas Romualdas Požerskis. Į bėgantį laiką jis žiūri atsakingai, o savo studentams rekomenduoja fotografuoti kasdienybę, kuri vieną dieną taps istorija. Prasidėjus mokslo metams Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto galerijoje „101“ atverta Požerskio retrospektyvinė paroda. „Jaučiu, kad man lemta čia būti“, – sako Lietuvoje gyvenanti japonė Ayano Honda. Susižavėjusi lietuviškomis Vėlinėmis ir atradusi sąsajų su tradicija savo gimtinėje, ji Vilniuje prieš kelerius metus pradėjo rengti Japonijos kultūros festivalį. „Paneriu po vandeniu ir galvoju, kada galėsiu išnerti”, – apie savo naują parodą dalijasi menininkė Ieva Babilaitė. Ukrainos sostinės teatre atgijo Homero „Odisėjos“ pasakojimas. Per garsiojo epo prizmę pasakojama apie Rusijos karą prieš Ukrainą, o scenoje vaidina patys karą patyrę kariai. Tuo metu toliau vilnija Holivudo kino juostos „Odisėjos“ banga. Filmas atgaivino diskusijas, kur gyveno Homeras, o tai, kas po filmo vyksta Sicilijoje, jau vadinama „Nolanu efektu“. „Kaip ir daugelis dėstytojų savęs klausiu: ar dar galiu ko nors išmokyti jaunus žmones, jau įvaldžiusius dirbtinį intelektą?“ – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė. „Bėgdama nuo baimės, mergaitė pati slėpdavosi šuns būdoje ir glausdavosi prie šuniuko kailio, ieškodama fizinės ir emocinės šilumos. Būtent tokioje vietoje ją rado vaikų teisių pareigūnai“, – ši penkiametės Astos istorija yra tik viena iš tikrų vaikų patirčių, kurias atskleidžia paroda „(Ne)vaikiški dalykai“, pristatoma Vilniaus Geležinkelio stoties pirmajame perone. „Mane truputį erzina rankų darbo fetišizavimas. Puiku, kad nebereikia įrodinėti, kad tai yra šiuolaikinis menas, bet tai nėra savaime vertybė“, – sako jaunosios kartos tarpdisciplininio meno kūrėja Morta Jonynaitė. Vakar Vilniuje, viename iš pastatų geležinkelio infrastruktūros teritorijoje, ji atidarė personalinę parodą „Žemė kalbina dangų“. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė Nuotr. aut. Arvydas Kumpė

Rugsėjo 2-ąją prasidės Venecijos kino festivalis. Šiemet „Venice Immersive“ konkursinėje programoje pristatomas lietuvių režisieriaus Tomo Tamošaičio virtualios realybės filmas „Gėdos akys“, nukeliantis žiūrovą į anoreksija sergančios paauglės vidinį pasaulį ir kviečiantis susimąstyti apie paauglių psichinę sveikatą. Šiuo metu Kauno rajone – neįprastai daug triukšmo ir dulkių. Tarptautinio skulptūros simpoziumo dalyviai granito luituose interpretuoja tarpukario Kauno architektūrą. Artėjant Tarptautiniam Kauno kariljono muzikos festivaliui nusikelkime į Gdanską, kur dirba viena festivalio dalyvių Monika Kaźmierczak. Jos mieste kariljonas aidėjo dar 16-ajame amžiuje, buvo nutildytas karo ir XX a. pabaigoje atgimė su nauja jėga. Šį kartą pasaulio kultūros apžvalgoje prisiminsime garsiąją Yayoi Kusamą, pasidairysime, kodėl nerimauja kultūrininkai Rytų Vokietijoje prieš vietos parlamento rinkimus, ir sužinosime, kokių veiksmų buvo imtasi prieš dirbtiniu intelektu sukurtas dainas Australijoje. „Šiandienos švietimas atrodo kaip patobulintas idealaus kalėjimo – panoptikumo – variantas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius. Ar šiuolaikinis menas geba iš savęs pasijuokti? MO muziejaus kuratorius Marius Armonas sako, kad toks bandymas visada yra sveikas. Būtent humoro įrankį muziejus pasitelkia tyrinėjant parodą „Gen Z. Viskas vienu metu“ jos uždarymo proga ir kviečia ją patirti komiko vedamoje ekskursijoje. „Kai į Ukrainą atvykę užsieniečiai bando atkartoti vidinį ukrainietišką humorą, jis staigiai tampa nebejuokingas. Ukrainiečiai įsižeidžia. Nežinau, ar tai būtų teisingas palyginimas, tačiau, pavyzdžiui, apie juodaodžius gali juokauti tik juodaodžiai. Panašiai tai veikia ir čia“, – sako rašytoja Jevhenija Kuznecova. Jos romanas „Kopėčios“, pripažintas skaitomiausia 2023 metų ukrainietiška knyga, pasakoja apie komiškus ukrainiečių išgyvenimus, kai dėl karo skirtingos kartos susibūrė po vienu stogu. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Be kvietimo Paryžiaus taikos konferencijoje dalyvauti nusprendusi Lietuva, eksportui prausiamos kiaulaitės ir milijonas amerikiečių parašų už mūsų valstybės pripažinimą – šios ir kitos istorijos atskleidžiamos lauko parodoje „Pasauliui apie Lietuvą“. Ją, veikiančią Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros sodelyje Kaune, galima apžiūrėti iki pat Vėlinių. Į ekskursiją kviečia parodos kuratorius istorikas Laurynas Blažys. „Norisi per žaismingumą, spalvingumą ir gyvūniškumą priminti, kad karas yra svarbi tema, ir neslėpti dėl to kylančių jausmų”, – sako savo pirmąją solo parodą „Palaimingas laukimas“ pristatanti Morta Gudeliauskaitė. Kaip kūrėja išpiešė dėl karo kylantį nerimą ? „40 metų kartu ir nė karto nešokome”, – tokį prisipažinimą kartą teko išgirsti porų šokio ir judesio užsiėmimų iniciatoriams, šiuolaikinio šokio šokėjams Dominykai ir Povilui Jurgaičiams. Drauge jie jau beveik metus visas norinčias poras kviečia į „Šokio pasimatymus”. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje pokalbis apie Nacionalinius skaitymo metus Jungtinėje Karalystėje su škotų literatūrą Glazgo universitete tyrinėjančia dr. Cleo O'Callaghan Yeoman. Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad tai, ką šiuo metu skatina šalies vyriausybė, prieš kelis šimtus metų buvo laikoma laiko švaistymu ir net kenksminga veikla. Ar galimas tikslus, neklaidinantis žemėlapis? Šį klausimą komentare kelia filosofas Aldis Gedutis. „Už kiekvieno žemėlapio yra kažkas, kas niekaip negali išvengti nei vertybinių, nei ekonomiškai ar politiškai motyvuotų sprendimų“, – svarsto filosofas. Šiaulių rajone Kuršėnuose išrinktas vienuoliktasis puodžių karalius. Šiemet rinkimuose dalyvavo devyni puodžiai iš skirtingų šalies regionų. Jie pristatė keramikos darbus, rungtyniavo žiedimo varžytuvėse. Pasak šventės rengėjų, puodininkystė – vienas seniausių amatų. Tačiau ateityje gali puodžių ir nelikti, mat puoselėjančių šią profesiją smarkiai mažėja. „Dabar toks laikas, kai kine visi labai ieško asmeninio žvilgsnio, autobiografiškumo, ir tai gal pernelyg daug išaukštinama“, – svarsto kino režisierius Arnas Balčiūnas. Jaunosios kartos kūrėjas šiemet Kanų kino festivalio kritikų savaitės programoje, trumpametražių filmų konkurse konkurse pristatė filmą „Klasės nuotrauka“.Pokalbis apie šią tuomet dar studento patirtį Kanų kino festivalyje, Arno Balčiūno įsiliejimą į kino industriją ir jį dominančius atsitiktinumus, kurie kine tampa mažais stebuklais. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė Istorinės LR Prezidentūros nuotr.

Vakar būdama 82-ejų metų, mirė poetė, dramaturgė, scenaristė, vertėja Violeta Palčinskaitė. Už vaizduotės žaismę kūryboje kelioms skaitytojų kartoms ir daugialypės patirties liudijimą memuaruose ji tapo 2023-ųjų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate. Ypač pasižymėjusi kaip kūrėja vaikams, dar šiemet Violeta Palčinskaitė išleido knygą „Aukštoje žolėje“, su kuria sugrįžo į suaugusiųjų poeziją. Būtent prieš pasirodant šiai knygai „Kultūros savaitėje“ su poete pasikalbėti susitiko Marius Eidukonis. „Aš buvau labai laimingas žmogus – man niekur nereikėjo brautis alkūnėmis, mane tempė už ausų“, – tuomet sakė Violeta Palčinskaitė. Kauno šokio teatro „Aura“ įkūrėja, choreografė Birutė Letukaitė buvo vienintelė pretendentė šio teatro direktoriaus konkurse, tačiau jo nelaimėjo ir jos likimas „Auroje“ liko neaiškus. Prasidedant švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų dienai, Lietuvoje dar vadinamai Žoline, pakeliaukime po užsienio šalis. Kai kur ši diena susipina su kitomis šventėmis, o įvairūs renginiai miestuose tęsiasi ne vieną dieną. Pasaulio kultūros naujienos. „Pasakyti, kad kažkas tiesiog gražu, dažnai reiškia nepasakyti nieko“, – sako mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė. Naujai išrinkta Lietuvos kultūros atašė Italijoje Erika Lastovskytė sako vietiniame kultūros lauke palaikymo Rusijai nepastebinti. Kaip Italijoje pristatomi Lietuvos kūrėjai galėtų prisidėti prie politinių pasirinkimų kvestionavimo bei kokia jos, kaip kultūros prodiuserės, patirtis pasitarnaus diplomatinėje tarnyboje? Atviros kabineto durys, daugiau viešumo ir glaudesnis bendravimas su kitomis miesto institucijomis – tik keli iš naujojo Kauno miesto muziejaus vadovo Simono Jazavitos prioritetų. Naujas pareigas nuo birželio einantis istorijos mokslų daktaras žada nepamiršti ir savo profesijos. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šią savaitę Juozo Miltinio dramos teatrui be paaiškinimo atšaukus visus suplanuotus spektaklio „Makbetas“ spektaklius rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais pasigirdo kalbos ir apie galimą psichologinį smurtą šiame teatre. Nebijoti gadinti ir eksperimentuoti – tokią pamoką išmoko tarpdisciplininio meno kūrėja Aglaja Ray persikrausčiusi gyventi į Kazlų Rūdą ir vykdžiusi ten meninį tyrimą, kurio rezultatu tapo paroda „Mažiau garso – daugiau šviesos“. „Vilnius JJazz Ensemble“ pradėjo iniciatyvą „Backing Tracks: Ateities dainos“. Tai atvira lietuviškos muzikos kūrybos platforma, kurioje profesionalūs muzikantai nemokamai atveria savo kūrinius, partitūras, daugiakanalius garso įrašus ir kitą kūrybinę medžiagą visiems norintiems kurti, mokytis ar eksperimentuoti. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie tai, kas sukėlė japoniškos mačios arbatos trūkumą ir kaip išaugęs gėrimo populiarumas veikia arbatos ceremonijos tradicijas puoselėjančius mokytojus Japonijoje, apie jau 25 metus vienoje Vokietijos bažnyčioje be perstojo skambantį Johno Cage’o kūrinį, kuris šią savaitę pakeitė akordą, ir apie dirbtinio intelekto įrankį, galintį padėti susigrąžinti nacių pasisavintus meno kūrinius jų tikriesiems šeimininkams. Tapyti ir gaminti maistą – labai panašus menas, sako nuo vaikystės Jungtinėje Karalystėje gyvenanti lietuvė kūrėja Viltė Fuller. Neseniai Lietuva sužinojo apie jos kuriamą girą „Spooky‘s Kiosk“, dėl kurios pateko į prestižinį, jaunuosius Europos verslininkus įvertinantį „Forbes 30 Under 30“ sąrašą. O šią vasarą Klaipėdos galerijoje „Energija“ vyksta pirmas Viltės kūrybos pristatymas Lietuvoje. Amerikietis Davisas Freemanas laisvu nuo scenos menų laiku įgarsina animacinį filmą „Smurfai“. Visgi kūriniai, kuriuose menininkas kalba apie radikalią empatiją, supratimą, atgailą ir atvirumą, to laisvo laiko palieka ne tiek ir daug. Besibaigiančioje scenos menų šventėje „ConTempo“ Kaune jis surengė keturis pasirodymus ir meistriškumo dirbtuves. Objektų dizaineris Vytautas Gečas, svarstydamas apie tai, kiek dizainas gali veikti žmogaus poreikius, įpročius ir pasirinkimus, sako, jog dizaineris kuria šiandienai, bet galvoja apie rytojų, o vartotojas gyvena vakarykšte diena. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Jeigu ne karas, Gdynė galėtų būti pavyzdys, kokia būtų tapusi Šventoji“, – sako architektūros istorikė Marija Drėmaitė. Gdynės modernistinį miesto centras įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. „Taip atėjus makaluoti galima tik girtam autobusų stoty“, – sako dirigentas Juozas Domarkas. Paklaustas, kokiu patarimu norėtų pasidalyti su jaunąja dirigentų karta, rėžia: reikia „išmokti muziką iš visų pusių, kiaurai“. Juozas Domarkas šią savaitę paminėjo 90-metį. Vasarą netikėčiausiose Lietuvos vietose vyksta muzikos festivaliai. Tiesa, jų skaičius yra pastebimai sumažėjęs. Festivalio „Yaga“ organizatorius Antonas Shoomas sako, kad žmonėms dažnai nebepakanka vien tik muzikos ir gamtos, nebent pagrindinė priežastis, dėl kurios jie vyksta į festivalį, yra superžvaigždės pasirodymas. Šiųmetėje Europos kultūros sostinėje Oulu po atviru dangumi nugulė 6-ių tarptautinio pripažinimo sulaukusių menininkų darbai. Suomijos šiaurinėje dalyje įsikūrusiame mieste ir jo apylinkėse poros valandų maršrute išsidėstę meno kūriniai kviečia sulėtinti laiką, įsižiūrėti ir iš naujo pajusti aplinką. „Lietuvybę matuoti vien statistika būtų klaida. Statistikai patinka tikslūs skaičiai. Gyvenimui – ne visada“, – sako Kipre gyvenanti rašytoja ir vertėja Dalia Staponkutė. Daliai kauniečių jis primena vaikystę ir videožaidimus, kitiems asocijuojasi tik su užkaltais langais ir grafičiais. Kauno Vytauto parko Kurhauzas po ilgų dešimtmečių tylos vėl atgyja – čia lavinsis Miko Petrausko scenos menų mokyklos auklėtiniai. „Mažoji Lietuva didžiosios Lietuvos gyventojams yra tarytum vidinis užsienis“, – sako kompozitorius, muzikantas ir Priekulės kultūros ir meno centro renginių organizatorius Donatas Bielkauskas-Donis. Kodėl Mažoji Lietuva tampa tokia įdomi kūrėjams ir kuo ji skiriasi nuo kitų Lietuvos regionų? Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė Kauno m. savivaldybės nuotr.

„Su juodesniu humoru mums, lietuviams, yra šiek tiek problemų“, – sako poetas Gintaras Grajauskas. Pasak jo, humoras yra vienas akivaizdžiausių intelekto požymių, tačiau kūryboje juokauti rizikinga – vienas perskaitęs gali nukristi po stalu, kitas įsižeisti. Kitą savaitę Kretingos rajone vyks akademinis seminaras-stovykla „Literatūros salos“, kasmet suburiantis lietuvių literatūros studentus, doktorantus ir mokslininkus. Šių metų seminaras, kurio tema „Komizmo kodai“, skirtas humoro formoms literatūroje ir kultūroje aptarti. Urtė Karalaitė domisi, kuo šis įrankis kultūroje yra išskirtinis ir kokias ribas gali trinti.

1946 m. liepos 21-ąją pasirodė pirmasis „Literatūros ir meno“ numeris. Šiandien tai ilgiausiai be pertrūkių Lietuvoje einantis periodinis kultūros leidinys. „Nenoriu girtis, bet bus įspūdingas filmas“, – sako režisierius Saulius Baradinskas, pradėjęs filmuoti savo miuziklą „Betono muzika“. „Su juodesniu humoru mums, lietuviams, yra šiek tiek problemų“, – sako poetas Gintaras Grajauskas. Pasak jo, humoras yra vienas akivaizdžiausių intelekto požymių, tačiau kūryboje juokauti rizikinga – vienas perskaitęs gali nukristi po stalu, kitas įsižeisti. Kitą savaitę Kretingos rajone vyks akademinis seminaras-stovykla „Literatūros salos“, šiemet jo tema „Komizmo kodai“, skirtas humoro formoms literatūroje ir kultūroje aptarti. UNESCO saugomą Taurikos Chersoneso senovinį miestą Kryme ketinama įtraukti į pasaulio paveldo, esančio pavojuje, sąrašą. „Vertingų pastatų masinio nykimo stabilizavimas turėtų būti aukščiausių prioritetų sąraše, tačiau apie tai nekalbama net kaip apie rinkimų pažadus. Tiesa, XXI vyriausybės programoje paveldas yra paminėtas, tik ne tarp prioritetų, o 396-oje vietoje…“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.  Iki rytojaus Žemaitijoje vyksta Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos lyderių suvažiavimas. Tarp jo dalyvių – Argentinos Lietuvis Juan Ignacio Fourment Kalvelis. Jis pasakoja apie  suvažiavimo tikslus ir Lietuvos kultūros populiarinimą Argentinoje. Skaudu, kad kapinėse iškertami medžiai nepakeičiami naujai pasodintais, sako architektė, kapinių tyrėja Eglė Bazaraitė. Drauge su menotyrininke Rasa Antanavičiūte ir istorike Vida Girininkiene ji kuravo naują Vilniaus miesto muziejaus parodą „Gyvos Rasos“, skirtą paminėti šių sostinės kapinių 225-erių metų sukakčiai. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šią savaitę darbą pradėjo Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama XXI-oji Vyriausybė. Darbą pradėjęs kultūros ministras Lukas Alsys nuo pirmosios darbo dienos turėjo aiškintis dėl savo disertacijos autentiškumo. „Dabar, kai Vakarai daugeliu atžvilgių susiskaldę, tai matome ir bienalėje. Šia prasme tai yra chaotiškiausi metai bienalėje per ilgą laiką“, – apie Venecijos bienalę sako meno kritikė iš Berlyno Kate Brown. Iki lapkričio vykstantis prestižinis šiuolaikinio meno renginys išgyvena įtemptą laiką. Milžinišką tarptautinį nepasitenkinimą sukėlė bienalės organizatorių sprendimas leisti joje dalyvauti Rusijai, daug diskusijų ir protestų iššaukė ir Izraelio prisistatymas, maždaug savaitė iki bienalės pradžios atsistatydino laureatus turėjusi rinkti komisija. Ir tai – ne visi skandalingieji šių metų bienalės aspektai. Šią savaitę Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje atidaryta iliustratorės ir tarpdisciplininės menininkės Akvilės Magicdust interaktyvi paroda „Laukiniškiai“. Pasak pačios kūrėjos, Laukiniškiai yra abstraktaus miesto rajonas, utopija, kurioje sugyvena žmogus, gyvoji gamta ir mitologija – kuriame žmogus nėra centrinė būtybė. „Norisi viltis, kad atsiminsime tą pagrindinį Lietuvos teatro centrą – žiūrovą ir būvį drauge su juo. Nesvarbu, kokiu atstumu jis gyvena nuo teatro sostinės, ar kokį teatrą matęs“, – sako teatro režisierius Gildas Aleksa. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Europos Komisijos sprendimas stabdyti finansavimą Venecijos bienalei, Niujorko mero iniciatyva įamžinti pasaulio futbolo čempionato dvasią mieste piešiniais ant viešųjų pastatų sienų bei naujausios 3D technologijos, leidžiančios istorinius artefaktus bei meno kūrinius tyrinėti kaip niekad iš arti. „Kurdama ką nors apie samius, nieko nedarau be samių“, – sako samių kultūrą daugiau kaip dešimtmetį tyrinėjanti menininkė Marija Griniuk. Kokius kultūrinius samių ir lietuvių panašumus jį įžvelgia ir kodėl samių menas toks tarpdisciplininis? Kodėl nepakanka tiesiog puikiai skambinti fortepijonu? Ar gali menininkė būti ir gera organizatorė? Rašytoja? Mąstytoja? Mama? Stebint kaunietės Monikos Lozinskienės gyvenimą, bėgantį juodais ir baltais klavišais, akivaizdu, kad instrumentas jos tikrai neriboja. Šiemetinės Kauno kultūros premijos laureatė pasakoja apie prasmę atrasti pasaulį ir parvežti patirtį namo, produktyvumo spąstus, naujai atrastas motinystės patirtis, mėgstamą muziką ir Kauno perspektyvas. Ved. Marius Eidukonis Red. Justė Luščinskytė

„Juk mirs visi! Bet aš vis tiek labiausiai“, – taip eilėraštyje „Vasario šaltis“ rašė Aidas Marčėnas. Liepos 8 d. Lietuvą apskriejo žinia, kad eidamas 66-uosius metus poetas mirė. Šiandien Aidas Marčėnas bus laidojamas Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. Šiandien baigiasi Karlovi Varų kino festivalis Čekijoje. Šiemet jame parodyti penki lietuviški filmai. Kuo ypatingas jubiliejinis, 60-ąjį kartą rengiamas, festivalis, kaip jame ir kitur užsienyje pasirodo Lietuvos kino kūrėjai? „Žąslygė – labai sunki liga“, – juokauja vienintelio Lietuvoje žąsų muziejaus įkūrėja Svetlana Jašinskienė. Išskirtinis muziejus ir tuo, kad gimtadienį mini du kartus. Prieš tris metus kukli 35 žąsų eksponatų kolekcija buvo įsikūrusi Pagėgių savivaldybės kultūros centre. Šiemet muziejus pradėjo veikti savarankiškai – įkūrėjos Svetlanos namuose, o eksponatų skaičius viršija du tūkstančius. Pasaulio kultūros apžvalgoje – dėmesys futbolui. Pasaulio futbolo čempionatui pamažu artėjant prie kulminacijos, Vita Ličytė pasakoja, kaip atsirado tradicija kurti oficialią čempionato muziką, kokia yra skanduočių kultūra ir kaip kultūrą veikia futbolas. „Kodėl vienose šalyse mada natūraliai tampa kultūros institucijų, muziejų ir tarptautinių meno renginių dalimi, o kitose vis dar lieka pirmiausia industrijos ar pramogų reiškiniu?“, – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė ir, atsigręždama į Latvijos patirtį, pateikia penkias pamokas apie tai, kaip mada gali būti įtvirtinama kaip visavertė kultūros lauko dalis. Ką bendra turi močiutės chalatas, Estijos nepriklausomybės dienos proga nuskambėjusi kalba, iranietiškas kinas ir poetė Janina Degutytė? Kauno Žaliakalnyje atidaryta paroda „Nuojauta atplaukiančios nakties“ sujungia Degutytės laiškus su queer istorijos, feministinės minties ir meninės vaizduotės artefaktais. „Pradėjusi dirbti Thomo Manno kultūros centre nebuvau daug skaičiusi jo kūrybos. Tačiau ilgainiui, geriau su ja susipažinusi, Thomas Mannas tapo man autoritetu. Jo atsakomybė už demokratiją ir taiką įkvepia ir mūsų veiklą“, – sako Thomo Manno kultūros centro direktorė dr. Lina Motuzienė. Šiandien Nidoje prasideda jubiliejinis XXX tarptautinis Thomo Manno festivalis. Kaip festivalis per 30 metų pakeitė kurorto veidą ir jo publiką? Kodėl šiandien vėl svarbu kalbėti apie istorijos sugrįžimą, demokratiją ir viltį? Ir ką pačiai festivalio vadovei reiškia Thomo Manno asmenybė bei jo palikimas? Pokalbis su festivalio vadove dr. Lina Motuziene. Ved. ir red. Justė Luščinskytė

„Nepaisant to, kokia yra situacija su valstybės biudžetu, kultūros sektoriuje mes turime suprasti ir įsivardinti sau tam tikras zonas, kurios negali mažėti“, – sako kandidatas kultūros ministrus Lukas Alsys. Šią savaitę paskelbta, kad Lietuvos paviljoną Venecijos architektūros bienalė kuruos architektas Andrius Ropolas. Jo idėja – pristatyti Nacionaliniu architektūros institutu virstančio Kauno centrinio pašto transformaciją. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės“. Nijolė – skulptorė ir keramikė, buvusio Bogotos mero Antano Mockaus motina, pirmoji garsenybė šioje šeimoje. Menininkės šeima Lietuvai dovanojo daugiau nei 200-us jos kūrinių. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie Kyjive ne už ilgo dienos šviesą išvysiantį naują paminklą Ukrainos kazokų etmonui Ivanui Mazepai bei apie JAV minimas 250-ąsias Nepriklausomybės dienos metines – kaip šį jubiliejų pasitinka autochtonų bendruomenė. „JAV yra ir pasaulio policininkas, ir svajonių šalis, ir choras be solistų, ir detalių stokojanti dėlionė, ir prieštaravimų simfonija, ir išsvajotoji žemė, ir neoninis ambicijų horizontas“, – sako filosofas Aldis Gedutis. Jis komentare svarsto apie amerikietiškąją dvasią. Vyksta Lietuvą visame pasaulyje garsinančio Kryžių kalno tvarkymo darbai. Šalia Šiaulių esantis piliakalnis jau apie pusantro šimto metų traukia piligrimus. Šiemet pradėtos tvarkyti kalno prieigos. Kitąmet bus remontuojamas ir pats kalnas, peržiūrimi tūkstančiai kryžių, atnaujinami takai. Vilniuje duris atvėrė fotografo, tapytojo, muzikanto ir kitų kūrybinių disciplinų mėgėjo Algio Kriščiūno asmeninė galerija. Ne tik vizualiajam menui skirtą kamerinę erdvę atverti visuomenei kūrėjas norėjęs seniai. Ved. Marius Eidukonis Red. Indrė Kaminckaitė