Advertise on podcast: Džiazuojanti istorija

Laidoje aptariama seksualumo kultūra Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu ir pirmąjį dešimtmetį po nepriklausomybės atgavimo, jos kaita ir išlikę paskiri elementai ar jų adapcijos naujomis sąlygomis. Šįsyk du laidos pašnekovai, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto tyrėjai doc. dr. Tomas Vaiseta ir dokt. Kotryna Bėčiūtė pristato tiek daiktinę kultūrą skirtingais laikotarpiais formavusią seksualumo sampratą Lietuvoje, tiek žmonių įvaizdžių bei savivaizdžių kalbant apie seksualumą formavimąsi ir juos sąlygojusius veiksnius. Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Laidoje leidžiamasi į lietuvių kalbos istorijos pažinimą kartu su VU Filologijos fakulteto Baltistikos katedros profesoriumi Jurgiu Pakeriu. Atsispiriant nuo egzistuojančių įvaizdžių apie lietuvių kalbą kaip vieną seniausių indoeuropiečių kalbų bei vieną iš sudėtingiausių, pokalbyje rekonstruojamas lietuvių kalbos kūrimas rašto kultūroje, pabrėžiama jos nuolatinė kaita bei kitų kultūrų įtakos, turėjusios reikšmę lietuvių kalbos raidai. Pašnekovas dalijasi ne tik lietuvių kalbos istorijos detalėmis, bet ir iš kalbininkų, lingvistų perspektyvų pabrėžia lietuvių kalbos normalumą regioniniame kontekste ir nuramina klausytojus, kad vis tik visi kalbėdami lietuviškai mokame kirčiuoti. Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Laidoje kalbama apie visų bendruomenių kasdienybę paliečiantį reiškinį - elgetavimą, nusikeliant į XVIII a. Vilnių ir bandant rekonstruoti miesto dominuojančiųjų elgesį, požiūrį į elgetas bei pačių elgetaujančiųjų socioistorinį portretą. Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Rūta Miškinytė dalijasi tiek savo tyrimo metu atrastomis to meto Vilniaus elgetų istorijomis, tiek struktūruotai nupasakoja patį elgetavimą kaip reiškinį (aiškiai skiriant jį tiesiog nuo veltėdžiavimo ar valkatavimo) ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenėje. Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Laidoje aptariamas skundo - kaip kasdienybės reiškinio - išskirtinumas Lietuvoje sovietmečiu, atskira skundų raštų kultūra bei kalba, skundimo(si) procesą kuravusios institucijos bei pačių skundų mastas. Istorikas Saulius Grybkauskas pasakoja tiek apie skundus, rašytus į Maskvą, tiek vietinei valdžiai. Pokalbyje išryškėja pagrindiniai du skundų tipai - prašymai ką nors gauti kaip nusiskundimai netenkinama padėtimi bei paskundimai - kitų žmonių elgesio kontrolės siekis per valdžios įsikišimą. Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Apie kolūkių Lietuvoje kūrimą bei galimas pasipriešinimo formas kolektyvizacijai antrosios sovietinės okupacijos pradžioje laidoje pasakoja istorikas Antanas Terleckas (Vilniaus universitetas). Pokalbio metu aptariami pačių kolūkių kūrimo principai okupuotoje Lietuvoje ir į kolūkius prievarta įtrauktų ūkininkų išgyvenimo strategijos už kolūkių veiklos ribų, prisitaikymo prie sistemos ir drauge bandymų ją apeiti istorija. Pagrindinis pasakojimą lydintis klausimas - kaip oficialiai turėjo atrodyti kolūkiečio darbo kasdienybė ir kaip iš tiesų ji atrodė? Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Ar į žydų gelbėjimą Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941–1944 m.) galime žvelgti kaip į vietinių gyventojų pasipriešinimą? Apie tai, kaip vyko žydų gelbėjimas Lietuvoje, kuo jis išsiskyrė kitų nacių okupuotų kraštų kontekste, laidoje pasakoja dr. Zigmas Vitkus (Klaipėdos universitetas). Pokalbyje aptariamos tiek pavienės gelbėtojų iniciatyvos, tiek gelbėjimo tinklai, metodai, kuriuos taikė Lietuvos gyventojai, įsijungę į šį procesą. Kovo 15-osios, Lietuvos žydų gelbėtojų dienos, minėjimo kontekste svarstoma apie tai, kas nulėmė šių išskirtinių žmonių pasirinkimus. Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Kovo 11-osios minėjimui skirtoje šventinėje laidoje į sakytinės istorijos pasakojimą apie Lietuvos žmonių pasipriešinimą, atvedusį link nepriklausomybės paskelbimo, kalbamasi su aktyvia visuomenininke, sąjūdininke Angotina Rupšyte. Pokalbio metu paliečiami idėjiniai ir praktiniai tiek Sąjūdžio, tiek Baltijos kelio organizavimo klausimai, analizuojamas prie jų prisidėjusių asmenų nusiteikimas ir visuomenės nuotaikos. Greta to žvelgiama ir kaip šiam pasipriešinimui sovietiniam režimui ir bandymui iš jo ištrūkti bandė priešintis sovietinės struktūros, ir kodėl joms nepavyko. Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Šioje laidoje su istoriku dr. Dariumi Baronu (Lietuvos istorijos institutas) ir jo pasakojimu nusikeliama į pagoniškąsias XIII-XIV a. lietuvių žemes, kurias nuolat reikėjo ginti nuo atėjūnų. Istorikas atskleidžia aktyvų pačių lietuvių pagonių vaidmenį kovose su aplinkinių kraštų gyventojais, kviesdamas permąstyti sovietmečiu skatintą lietuvių pagonių kaip aukos naratyvo įtvirtinimą. Kokios buvo dažniausios priežastys atėjūnams pulti lietuvių pagonių žemes? Kokios ekspansijos patys lietuviai ėmėsi šiuo laikotarpiu? Kadangi pasipriešinimas atėjūnams susijęs ne tik su fizine kova, bet ir diplomatine politika, laidoje paliečiamas ir lietuvių pagonių sėkmių bei pralaimėjimų diplomatijoje klausimas.  Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė

Šioje laidoje kartu su istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docente ir vyriausiąja Lietuvos archyvare dr. Inga Zakšauskiene atkuriamas pasakojimas apie iš Vakarų (JAV ir Europos) sovietinę Lietuvą pasiekusias specialiai jos auditorijai skirtas radijo transliacijas, daugiausia - Amerikos balsą. Istorikė besiremdama savo ilgamečio tyrimo duomenimis, kurie įtraukia tiek archyvinius šaltinius, tiek asmeninius interviu metu surinktus pasakojimus, rekonstruoja socialinius besiklausiusiųjų laisvojo pasaulio radijo bangų portretus, šių radijo laidų kūrimo specifiką Vakaruose bei reikšmę okupuotos Lietuvos gyventojams sovietmečiu. Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Šioje laidoje apie vasario 17-ąją – Nacionalinę emancipacijos dieną Lietuvoje – ir jos istorines aplinkybes 1918 m. pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų direktorė, istorikė Dalia Strimaitytė. Šiuo pasakojimu atkreipiamas dėmesys į vieną iš pirmųjų viešų moterų pareiškimų dėl siekio būti įtrauktoms į kuriamos nepriklausomos Lietuvos valstybės politinį lauką, jų aktyvią veiklą XX a. pradžioje. Pokalbio metu atkreipiamas dėmesys tiek į moterų organizacijų veiklą, tiek į atskirų moterų iniciatyvas XX a. pr. siekiant bendro tikslo – nepriklausomos Lietuvos. Kaip vyrai reagavo į šį moterų įsitraukimą ir kodėl tarp Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų nebuvo nė vienos moters? Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

„Džiazuojanti istorija“ pradeda naują laidų ciklą apie pasipriešinimus Lietuvos istorijoje pokalbiu su istoriku dr. Dariumi Staliūnu (Lietuvos istorijos institutas) apie XIX a. Rusijos imperijoje vykusį skirtingų tautų rusinimo procesą žemėse, prijungtose po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Rusijos imperijoje vykę lojalių pavaldinių formavimo procesai lietė tiek lietuvius, tiek kitas etnokonfesines bendrijas, tad laidoje bandoma atsakyti į klausimą, ar taikomos priemonės ir poveikio būdai skyrėsi, kiek jie buvo (ar galėjo būti) efektyvūs. Istorikas aptaria XIX a. antros pusės suvaržymus, orientuotus į lietuvius, didžiausią dėmesį skirdamas lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimui ir jo įkvėptai pasipriešinimo formai – knygnešystei – lietuviškų knygų lotyniškais rašmenimis kontrabandai į Rusijos imperiją. Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Pokalbyje su dailėtyrininke, muziejininke ir Vilniaus dailės akademijos dėstytoja prof. Elona Lubyte aptariamas lietuvių menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės (Kasubos) (1923–2019 m.) asmeninis gyvenimas bei kūrybinio kelio paieškos. Aleksandrą Kasubą galime įvardinti kaip itin plataus spektro menininkę – pradėjusi nuo formalių dailės studijų, ilgainiui ji pasuko formos ieškojimo keliu ir daugiausia yra žinoma dėl savo įspūdingų instaliacijų, projektavo, kūrė skulptūras ir t. t., taip pat kūrė ir žodžiu – rašė atsiminimus, poeziją. Neseniai lietuvių kalba pasirodžiusių jos dviejų atsiminimų knygų – „Tiksintis vaikas“ ir „Pakeliui į Ameriką“ – kontekste laidoje žvelgiama į jos įvairialypes ir sudėtingas patirtis XX a.: vaikystę inteligentiškoje šeimoje tarpukario Lietuvoje, pasitraukimą į Vakarus karo metais ir naujo gyvenimo kūrimą jau Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Pokalbyje su Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Olga Mastianica aptariama XIX a. lietuvių moterų savišvietos bei švietimo situacija ir netgi keliama prielaida, kad dažnai tamsiuoju dėl carinės Rusijos priespaudos laikomas XIX a. mūsų krašte buvo savotiškas aukso amžius moterų švietimo kontekste. Kokias galimybes mokytis ir mokyti turėjo šio krašto moterys? Šioje laidoje prisimenamos vienos garsiausių XIX a. pab.-XX a. pr. lietuvių veikėjų - F. Bortkevičienė, Žemaitė, G. Petkevičaitė-Bitė, - be abejonės išsilavinusios moterys, kurios užsiimė ir kitų švietimu. Ką jų istorija mums atskleidžia apie XIX a. II pusės lietuvių moterų galimybes bei poreikius? Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Pokalbyje su kultūros istoriku Eligijumi Raila žvelgiama į XIX a. II pusės - XX a. pradžios Lietuvos tautinio atgimimo laikotarpį ir vieną iš aktyviai lietuvių tautiniame judėjime veikusių, bet nepelnytai viešajame diskurse primirštų asmenybių - Tadą Daugirdą. Tapytojas, archeologas, kolekcininkas ir muziejininkas bei Lietuvos Trispalvės vienas iš kūrėjų - tokia įvairiapusiška personalija buvo T. Daugirdas. Apie šias jo veiklas ir jų palikimą, gyvenimą ir studijas Vilniuje, Miunchene, Varšuvoje bei Sankt Peterburge, įsitraukimą į lietuvių tautinį judėjimą bei santykius su kitais šio judėjimo dalyviais ir kalbama šioje laidoje.  Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Pokalbyje su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju ir tyrėju dr. Antanu Petrilioniu žvelgiama į Vytauto Didžiojo LDK valdymo laikotarpį bei šio valdovo asmenybę, vėlesnį jo vertinimą visuomenėje, įgavusį netgi savotiškų kulto požymių. Suvokiant Vytautą Didįjį ne vien kaip valdovą, bet kaip žmogų, turėjusį savo pomėgius ir įpročius, aptariami Vytauto kasdienybės pasirinkimai, santykiai su žmonomis, per susirašinėjimus su kitais valdovais, didikais atsiskleidžiamos būdo savybės. Pokalbyje paliečiama ir didžioji Lietuvos istorijos nuoskauda - neįvykusi Vytauto karūnacija. Ėjimas link šio sprendimo, palaikymo aplinkybės, taip pat keliamas alternatyvios istorijos iššūkis pašnekovui - ar kas esmingai būtų pasikeitę LDK istorinėje perspektyvoje, jei karūnavimas būtų įvykęs? Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė