Advertise on podcast: Radijo byla

Paprastai smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą turi atlyginti kaltininkas. Tačiau praktikoje pasitaiko, kai teismo priteista žala nėra atlyginama arba jos išieškoti nepavyksta. Tokiais atvejais nukentėjusysis gali kreiptis dėl žalos kompensavimo iš valstybės. Nuo 2026 m. pradžios prašymai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo teikiami Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Apie žalos kompensavimo nukentėjusiems nuo smurto tvarką kalbame su advokatų kontoros „WIDEN“ vyresniąja teisininke Jolanta Borko. Būsto paklausa nemažėja, o kokybiškos nuotraukos nekilnojamojo turto portaluose ar socialiniuose tinkluose, jog ramiame kvartale už patrauklią kainą galima įsigyti svajonių namus, iš kart sulaukia didelio susidomėjimo. Tačiau už šių gražių aprašymų gali slypėti naujiesiems šeimininkams iki šiol nežinomi dalykai: pvz. dėl nutiesto magistralinio dujotiekio draudžiama sklype sodinti medžius. Dar daugiau – pasitaiko ir atvejų, kai paaiškėja, kad įsigytas namas pastatytas savavališkai ar su dideliais techniniais trūkumais. Kaip elgtis ir ko imtis, atsidūrus tokioje situacijoje – pirkinys svarbus, brangus, o naudotis nelabai gali? Pataria Advokatų tarybos Civilinės teisės komiteto pirmininkas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas Albertas Šekštelo. Ved. Artūras Matusas

Valstybė kasmet paveldi šimtus butų, įmonių akcijų, įvairių ūkinių pastatų ir kitokio turto bei jo dalių. Kaip ir kodėl privatus turtas atsiduria valstybės rankose? Kas nutinka tokiam turtui po to, ir kuo šis turtas skiriasi nuo bešeimininkio? Šias sąvokas žmonės labai dažnai linkę painioti. Pokalbis su Turto banko Valstybei perduotino turto skyriaus vadove Julanta Poškute. Ved. Artūras Matusas

Nuo 2026 m. lapkričio 1 osios įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai: keisis darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia tvarka, darbo pareigų pažeidimų vertinimo terminai ir galutinio atsiskaitymo galimybės. Taip patr atsiranda pokyčių nuotolinio darbo, darbo laiko režimų ir kolektyvinių darbo santykių srityse. Pasikeitimai svarbūs, kaip jie palies tiek darbuotojus, tiek darbdavius? Komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja – vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. Ved. Artūras Matusas

Tarptautinius pervežimus vykdančioms įmonėms eismo įvykiai kitose Europos Sąjungos valstybėse yra kasdienybė. Tačiau su tu tuo gali susidurti ir bet kuris automobiliu po Europą keliaujantis ar eismo įvykyje kaip pėsčiasis nukentėjęs Lietuvos pilietis. Deja, dažnai paaiškėja, kad tikrieji sunkumai prasideda jau po eismo įvykio – kai reikia atgauti patirtus nuostolius iš kitoje Europos Sąjungos valstybėje veikiančios draudimo bendrovės. Pasitaiko situacijų, kai žalos administravimas užsitęsia dėl to, kad jo atstovas arba pats draudikas vilkina sprendimo priėmimą, nustatytais terminais neišmoka draudimo išmokos, nesutinka atlyginti visų nuostolių, vis prašo papildomų dokumentų ar paaiškinimų arba skirtingai vertina eismo įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį užsienyje ir žalos atlyginimo išsireikalavimą iš užsienio draudiko kalbame su advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatu, draudimo teisės ekspertu Juliumi Sakalausku. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai: keisis darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia tvarka, darbo pareigų pažeidimų vertinimo terminai ir galutinio atsiskaitymo galimybės. Taip pat atsiranda pokyčių nuotolinio darbo, darbo laiko režimų ir kolektyvinių darbo santykių srityse. Pasikeitimai svarbūs, kaip jie palies tiek darbuotojus, tiek darbdavius? Komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja – vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. Valstybė kasmet paveldi šimtus butų, įmonių akcijų, įvairių ūkinių pastatų ir kitokio turto bei jo dalių. Kaip ir kodėl privatus turtas atsiduria valstybės rankose? Kas nutinka tokiam turtui po to, ir kuo šis turtas skiriasi nuo bešeimininkio? Šias sąvokas žmonės labai dažnai linkę painioti. Pokalbis su Turto banko Valstybei perduotino turto skyriaus vadove Julanta Poškute. Ved. Artūras Matusas

Sukčiavimo schemos tampa vis įtikinamesnės – nuo netikrų bankų ar kurjerių svetainių iki dirbtinio intelekto sugeneruotų balsų. Tačiau kas atsitinka tada, kai pats paspaudėte, pats patvirtinote, pats pervedėte pinigus – ar tai reiškia, kad bankas jau niekuo dėtas? Ar tokiu atveju nuostolius visada turi prisiimti pats vartotojas, ar dalis atsakomybės vis dėlto gali tekti ir bankui? Apie tai, kur teisėje brėžiama riba tarp vartotojo neatsargumo ir mokėjimo įstaigos atsakomybės, kalbamės su advokatų kontoros „COBALT“ Intelektinės nuosavybės ir IT reguliavimo teisės praktikos grupės vyresniuoju teisininku Juru Žymančiumi.

Europos Komisija pristatė planus uždrausti vaikams naudotis socialiniais tinklais ir nustatyti naujus apribojimus internetinių žaidimų platformoms bei dirbtinio intelekto pokalbių robotams. Plane numatyta, kad nuo 13 metų vaikai galės naudotis socialiniais tinklais prižiūrimi tėvų, tačiau asmeninę paskyrą galės susikurti tik sulaukę 15-os. Taip pat numatoma uždrausti „begalinį“turinio slinkimą be sustojimo, įvairias atlygio gudrybes, aktyviuosius pranešimus miego valandomis ir nepageidaujamus nepažįstamųjų bandymus užmegzti kontaktą. Kiek visa tai įgyvendinama praktikoje, kokie iššūkiai laukia? Komentuoja advokatų kontoros „TEGOS“ partneris, Technologijų industrijos grupės vadovas., advokatas Mindaugas Civilka.

Beveik 52 tūkstančiai Lietuvos gyventojų valstybei jau yra oficialiai pranešę, jog mirties jų organai gali būti panaudoti transplantacijai. Nesutikimą donorystei šiuo metu yra užregistravę kiek daugiau nei 5 tūkst. asmenų. Tai liudija, kad žmonės realiai naudojasi valstybės suteikta galimybe iš anksto apsispręsti. Tačiau lieka svarbus klausimas – kokią teisinę galią toks sprendimas turi po žmogaus mirties? Ar apsisprendimą gali pakeisti artimieji? Atsako advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros reguliavimo advokatė Andra Lapė. Europos Komisija pristatė planus uždrausti vaikams naudotis socialiniais tinklais ir nustatyti naujus apribojimus internetinių žaidimų platformoms bei dirbtinio intelekto pokalbių robotams. Plane numatyta, kad nuo 13 metų vaikai galės naudotis socialiniais tinklais prižiūrimi tėvų, tačiau asmeninę paskyrą galės susikurti tik sulaukę 15-os. Taip pat numatoma uždrausti „begalinį“ turinio slinkimą be sustojimo, įvairias atlygio gudrybes, aktyviuosius pranešimus miego valandomis ir nepageidaujamus nepažįstamųjų bandymus užmegzti kontaktą. Kiek visa tai įgyvendinama praktikoje, kokie iššūkiai laukia? Komentuoja advokatų kontoros „TEGOS“ partneris, Technologijų industrijos grupės vadovas., advokatas Mindaugas Civilka. Sukčiavimo schemos tampa vis įtikinamesnės – nuo netikrų bankų ar kurjerių svetainių iki dirbtinio intelekto sugeneruotų balsų. Tačiau kas atsitinka tada, kai pats paspaudėte, pats patvirtinote, pats pervedėte pinigus – ar tai reiškia, kad bankas jau niekuo dėtas? Ar tokiu atveju nuostolius visada turi prisiimti pats vartotojas, ar dalis atsakomybės vis dėlto gali tekti ir bankui? Apie tai, kur teisėje brėžiama riba tarp vartotojo neatsargumo ir mokėjimo įstaigos atsakomybės, kalbamės su advokatų kontoros „COBALT“ Intelektinės nuosavybės ir IT reguliavimo teisės praktikos grupės vyresniuoju teisininku Juru Žymančiumi. Ved. Artūras Matusas

Karantino laikotarpiu ir prasidėjus karui Ukrainoje, „force majeure“ (nenugalimos jėgos) sąvoka tapo įprasta verslo sutarčių ir teisinių ginčų dalimi. Tačiau šiandien geopolitinės ir technologinės grėsmės kelia naujų klausimų: ar dronų ataka galėtų būti laikoma nenugalimos jėgos aplinkybe, atleidžiančia sutarties šalį nuo atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą? Kaip netikėti įvykiai gali paveikti jūsų verslo veiklą ir kokios galimybės egzistuoja, norint apsisaugoti nuo nenumatytų pasekmių? Pataria advokato advokatų profesinės bendrijos „Leagus“ partneris, advokatas Robertas Naruševičius. Nuo šių metų rugsėjo 11 d. pradėta taikyti ES Kibernetinio atsparumo akto reikalavimų dalis, pagal kurią dalis verslo apie aktyviai išnaudojamus pažeidžiamumus ir rimtus sau-gumo incidentus turės pranešti atsakingoms institucijoms. Numatytas 24 val. terminas ankstyvajam perspėjimui, 72 val. – išsamesniam pranešimui, o aktyviai išnaudojamo pažeidžiamumo atveju galutinė ataskaita turės būti pateikta ne vėliau kaip per 14 dienų po taisomosios priemonės atsiradimo. Už Kibernetinio atsparumo akte nustatytų pareigų pažeidimus verslui gali grėsti milijoninės baudos – priklausomai nuo pažeidimo, jos gali siekti iki 15 mln. eurų arba 2,5 proc. įmonės praėjusių finansinių metų pasaulinės metinės apyvartos. Kam aktualūs šie sugriežtinimai, kaip šiuos reikalavimus taikyti praktiškai? Komentuoja advokatas, advokatų kontoros LAWCORPUS vadovaujantysis partneris Rokas Venslauskas. Nuo spalio 1 d. keičiasi komandiruojamiems darbuotojams mokamų dienpinigių tvarka. Naujosios taisyklės keičia galimybes mažinti dienpinigius, nustato papildomas darbuotojų informavimo garantijas ir naują dienpinigių apskaičiavimo tvarką tam tikrais komandiruočių atvejais. Svarbiausius pokyčius aptariame su advokatu, advokatų kontoros „WIDEN“ partneriu dr. Viliumi Mačiulaičiu. Ved. Artūras Matusas

Nuo 2028 m. pradžios keisis tvarka, aktuali planuojantiems atkurti buvusias sodybas saugomose teritorijose. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nebeliks bendrosios išimties, leidžiančios pakrantės apsaugos juostoje atstatyti identiškus buvusios sodybos pastatus. Tai reiškia, kad tie, kurie planuoja atkurti buvusią sodybą saugomoje teritorijoje, turėtų suskubti – prašymui pateikti liko kiek daugiau nei vieneri metai. Norint, kad prašymas būtų nagrinėjamas pagal iki 2028 m. galiojančią tvarką, jį reikės pateikti ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. Gavus teigiamą sprendimą, statybos galės vykti ir vėliau. Vis dėlto delsti nereikėtų, nes archyvinių dokumentų paieška, buvusios sodybos vietos nustatymas ir institucijų sprendimai gali užtrukti. Komentuoja Advokatų kontoros „CEE Attorneys“ vadovaujanti teisininkė, advokato padėjėja Lina Liogė. Naminiai gyvuliai magistralėje: kas atsakytų, jei netikėtas susitikimas baigtųsi avarija? Turbūt daugelis dar pamena rugsėjo pradžios pranešimus, kai magistrale Vilnius–Panevėžys važiavusius vairuotojus pasitiko itin neįprastas vaizdas – važiuojamąja kelio dalimi bėgiojo maždaug 10–20 arklių. Laimei, tąkart viskas baigėsi be skaudžių pasekmių. Tačiau keliolika stambių gyvūnų magistralėje, kur automobiliai juda dideliu greičiu, galėjo tapti itin rimto eismo įvykio priežastimi. O tai kelia ir labai praktinį teisinį klausimą – kas būtų, jeigu vairuotojas nespėtų sustabdyti arba, bandydamas išvengti gyvūno, sukeltų kitą eismo įvykį? Kas atsakytų už žalą, jei susidūrimo išvengti nepavyktų? Pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ vadovaujančiu partneriu, advokatu Egidijumi Langiu. Šalims pasirašius sutartį, sutarties vykdymo metu gali atsirasti aplinkybių, dėl kurių viena iš sutarties šalių praranda interesą toliau tęsti sutartinius santykius. Pavyzdžiui, jei kita šalis pažeidžia sutarties sąlygas arba sutartį dėl kažkokių priežasčių vykdyti tampa sudėtinga. Teisės aktuose numatyta, kad sutartis gali būti nutraukta abipusiu susitarimu, o, esant pagrindui, vienos iš šalių iniciatyva – tai vadinama vienašališku sutarties nutraukimu. Kaip elgtis ir kaip pasiruošti , jeigu tarkime nuomininkas ar paslaugų tiekėjas nevydo sutarties? Ir kaip šiam sutarties nutraukimui pasiruošti? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas. Ved. Artūras Matusas

Žmonėms vis kyla klausimų dėl lifto išlaikymo daugiabučių pirmojo aukšto gyventojams – ar jie turi mokėti už liftą, jei juo faktiškai nesinaudoja? Karštos diskusijos vyksta tiek tarp gyventojų, tiek tarp daugiabučių administratorių. Ir nors iš pirmo žvilgsnio atsakymas atrodo gana paprastas, tačiau praktikoje, anot teisininkų, situacija nėra tokia vienareikšmė. Liftas yra bendrojo naudojimo objektas, todėl jo priežiūros ir remonto išlaidas dengia visi gyventojai. Tačiau dėl eksploatacinių išlaidų, pavyzdžiui, elektros energijos – dažnai kyla daug pagrįstų klausimų ir ginčų. Kaip tai reglamentuota teisiškai? Atsako advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė Viktorija Varnaitė.

Apie verslą „tarp savų“: šeimos narių ar draugų kuriami verslai dažnai vengia aiškių teisinių susitarimų, o vėliau būtent tai tampa brangių konfliktų priežastimi. Praktika rodo, kad daugelis verslo ginčų kyla ne dėl blogų ketinimų, o dėl iš anksto neaptartų atsakomybių, sprendimų priėmimo, pelno pasidalijimo ar pasitraukimo iš verslo sąlygų. Kaip pasiruošti situacijoms, kai išsiskiria verslo partnerių interesai? Pataria teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vadovas, advokatas Lukas Vitauskas.

Tėvų pareiga išlaikyti vaiką ne visais atvejais pasibaigia jam sulaukus pilnametystės. Įstatymas numato situacijas, kai materialinės paramos iš tėvų gali reikalauti ir pilnametis vaikas, tačiau tokia vaiko teisė nėra besąlyginė. Iki kada pilnametis vaikas turi teisę į išlaikymą? Komentuoja advokatų kontoros „Marger“ vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė. Apie verslą „tarp savų“: šeimos narių ar draugų kuriami verslai dažnai vengia aiškių teisinių susitarimų, o vėliau būtent tai tampa brangių konfliktų priežastimi. Praktika rodo, kad daugelis verslo ginčų kyla ne dėl blogų ketinimų, o dėl iš anksto neaptartų atsakomybių, sprendimų priėmimo, pelno pasidalijimo ar pasitraukimo iš verslo sąlygų. Kaip pasiruošti situacijoms, kai išsiskiria verslo partnerių interesai? Pataria teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vadovas, advokatas Lukas Vitauskas. Žmonėms vis kyla klausimų dėl lifto išlaikymo daugiabučių pirmojo aukšto gyventojams – ar jie turi mokėti už liftą, jei juo faktiškai nesinaudoja? Karštos diskusijos vyksta tiek tarp gyventojų, tiek tarp daugiabučių administratorių. Ir nors iš pirmo žvilgsnio atsakymas atrodo gana paprastas, tačiau praktikoje, anot teisininkų, situacija nėra tokia vienareikšmė. Liftas yra bendrojo naudojimo objektas, todėl jo priežiūros ir remonto išlaidas dengia visi gyventojai. Tačiau dėl eksploatacinių išlaidų, pavyzdžiui, elektros energijos – dažnai kyla daug pagrįstų klausimų ir ginčų. Kaip tai reglamentuota teisiškai? Atsako advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė Viktorija Varnaitė. Ved. Artūras Matusas

Teisininkai sako, kad įrodymais verta pasirūpinti tada, kai svarbios aplinkybės dar egzistuoja. Kokios tai situacijos, kokių faktų ar įrodymų fiksavimui reikėtų kreiptis į antstolius? Pataria antstolis Arminas Naujokaitis.

Prasidėję mokslo metai tėvams tampa nemenku finansiniu iššūkiu. Rugpjūčio mėnesį daugelis tėvų jau pirko mokyklines uniformas ar kanceliarines prekes. Ne mažiau išlaidų laukia ir rugsėjo mėnesį – dabar vaikai renkasi būrelius, sporto, muzikos mokyklas ar kitokias papildomas užklasines veiklas. Kaip dalijamos finansinės lėšos, kai santuoka yra nutrūkusi? Iš ko susideda vaikų išlaikymas (dar kitaip vadinamieji alimentai)? Ar galima didėjant išlaidoms ir kainoms pakeisti iš vaikui skiriamą sumą? Apie tai pokalbyje su Advokatų tarybos Šeimos teisės komiteto nare, advokate Santa Černiūte.

Kiekvienais metais darbo santykius nutraukia tūkstančiai darbuotojų – vieni iš darbo išeina patys, kiti būna atleidžiami. Ką derėtų žinoti netekus darbo? Kokios kompensacijos garantuotos, kaip elgtis su asmeniniais duomenimis darbovietės sistemose, kur kreiptis, jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų? Komentuoja advokatė Rūta Žukaitė. Prasidėję mokslo metai tėvams tampa nemenku finansiniu iššūkiu. Rugpjūčio mėnesį daugelis tėvų jau pirko mokyklines uniformas ar kanceliarines prekes. Ne mažiau išlaidų laukia ir rugsėjo mėnesį – dabar vaikai renkasi būrelius, sporto, muzikos mokyklas ar kitokias papildomas užklasines veiklas. Kaip dalijamos finansinės lėšos, kai santuoka yra nutrūkusi? Iš ko susideda vaikų išlaikymas (dar kitaip vadinamieji alimentai)? Ar galima didėjant išlaidoms ir kainoms pakeisti iš vaikui skiriamą sumą? Apie tai pokalbyje su Advokatų tarybos Šeimos teisės komiteto nare, advokate Santa Černiūte. Teisininkai sako , kad įrodymais verta pasirūpinti tada, kai svarbios aplinkybės dar egzistuoja. – Kokios tai situacijos, kokių faktų ar įrodymų fiksavimui reikėtų kreiptis į antstolius? Pataria antstolis Arminas Naujokaitis. Ved. Artūras Matusas