Advertise on podcast: Radijo byla

Palikimas su skolomis – viena sudėtingiausių ir daugiausia rizikų keliančių paveldėjimo situacijų, su kuria gali susidurti įpėdiniai. Dažnai paveldėtojai tikisi perimti mirusiojo turtą, tačiau neįvertina, kad kartu perimami ir mirusiojo finansiniai įsipareigojimai. Netinkamai ar skubotai priėmus palikimą, asmuo gali tapti atsakingas už mirusiojo skolas savo asmeniniu turtu. Kokiais atvejais palikimą verta priimti, kada saugiau jo atsisakyti ir kuo svarbus paveldėjimas pagal turto apyrašą? Komentuoja Lietuvos notarų rūmų prezidiumo narė, notarė Svajonė Šaltauskienė. Ryšių reguliavimo tarnyba pernai gavo 55 skundus iš vartotojų dėl galimų pažeidimų interneto platformose – tai 18,3 karto daugiau nei 2024 metais. Dėl neteisėto turinio pašalinimo Lietuvos institucijos pateikė apie 1 200 pranešimų, o daugiausia – socialiniams tinklams Facebook ir X. Kas ir dėl ko gali teikti skundus Ryšių reguliavimo tarnybai, kiek trunka ir kuo baigiasi pranešimų nagrinėjimas? Pokalbis su Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininke Jūrate Šoviene. Kasdien Lietuvos keliuose vidutiniškai nutinka po 7–8 eismo įvykius – preliminariais duomenimis, 2025-aisiais šalyje užfiksuota daugiau kaip 2,8 tūkst. eismo įvykių. Į tokią situaciją gali patekti kiekvienas vairuotojas – tiek vairuojantis nuosavą, tiek nuomotą automobilį. Tačiau pastaruoju atveju klaidos gali kainuoti gerokai brangiau ir ekspertai atkreipia dėmesį, kaip reikėtų elgtis ne tik patekus į eismo įvykį, bet ir radus aikštelėje apibraižytą išnuomotą automobilį. Pataria „Europcar Lietuva“ vadovas Einoras Čiagus. Ved. Artūras Matusas

Kai kuriems garsiems pasaulyje muzikos kūriniams, filmams, knygoms ir animaciniams personažams jau yra pasibaigusi autorių teisių apsauga. –Tarp tokių šiemet atsidūrė Volto Disnėjaus peliukas Mikis ir šuo Plutas bei Agatos Kristi pirmasis pasakojimas apie garsiąją mis Marpl – „Žmogžudystė klebonijoje“. Kiek tokia apsauga galioja ir kas vyksta jai pasibaigus? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys“ vykdantysis vadovas Paulius Sartatavičius.

Kada įsirengiant vaizdo stebėjimo kamerą reikia atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą, kokiais atvejais ir kodėl būtina padaryti šią BDAR numatytą procedūrą bei kas už tai atsakingas? Komentuoja tarptautinės teisinių konsultacijų kompanijos „Fondia“vyresnioji teisininkė Katerina Jarmolovičienė.

Viešojoje erdvėje vis pasigirsta istorijų apie žmones ir verslus, nukentėjusius dėl galimai neteisėtų valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimų. Situacijos labai skirtingos – nuo įpareigojimo nugriauti nuosavą būstą, pastatytą pagal vėliau panaikintą statybos leidimą, iki netikėtai sustabdyto finansavimo ar vilkinamo leidimo, nuo kurio priklauso verslo veikla ar asmens gyvenimo kokybė. Deja, kartais būna, kad teismas panaikina institucijos sprendimą ar pripažįsta jį neteisėtu. Tačiau tai dar nereiškia, kad patirti nuostoliai bus atlyginti. Žalos atlyginimo kelias –gerokai sudėtingesnis etapas, kuriame kiekviena detalė tampa svarbi ir praktikoje tai neretai reiškia dar vieną ilgą ir emociškai sudėtingą procesą. Apie tai kokią žalą galima atgauti ir kaip ją pagrįsti, pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ advokatu Dmitrijumi Mačiuginu. Kai kuriems garsiems pasaulyje muzikos kūriniams, filmams, knygoms ir animaciniams personažams jau yra pasibaigusi autorių teisių apsauga. Tarp tokių šiemet atsidūrė peliukas Mikis, šuo Plutas bei Agatos Kristi pirmasis pasakojimas apie garsiąją mis Marpl – „Žmogžudystė klebonijoje“. Kiek tokia apsauga galioja ir kas vyksta jai pasibaigus? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys“ vykdantysis vadovas Paulius Sartatavičius. Kada įsirengiant vaizdo stebėjimo kamerą reikia atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą, kodėl būtina atlikti šią BDAR numatytą procedūrą bei kas už tai atsakingas? Komentuoja tarptautinės teisinių konsultacijų kompanijos „Fondia“ vyresnioji teisininkė Katerina Jarmolovičienė. Ved. Artūras Matusas

Darbo užmokestis yra būtinoji darbo sutarties sąlyga, t. y. kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarimas dėl darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dydžio. Tačiau ekonomikos pokyčiai ir socialiniai aspektai smarkiai veikia darbo santykius. Darbdaviai gali susidurti su tam tikrais kažkurį konkretų sektorių ar įmonę veikiančiais veiksniais, lemiančiais poreikį mažinti darbuotojams darbo užmokestį. Kaip elgtis , jei darbdavys pakeitė darbo sutarties sąlygas? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos WIDEN vyresnioji teisininkė Akvilė Stoškutė-Bendorienė.

Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa pirmuoju pasirinkimu ieškant atsakymų į klausimus, kurių sprendimas reikalauja daugiau laiko ar finansinių išteklių. Medikai sunerimę dėl diagnozių sau nusistatymo, o teisininkai kalba apie vadinamąją ,,teisinę savigydą“. Ar savo teisines problemas saugu patikėti dirbtiniam intelektui? To klausiu advokatų kontoros COBALT vadovaujančios teisininkės Renatos Vasiliauskienės.

Paveldėjimo klausimai vis dažniau paliečia ne tik suaugusiuosius, bet ir nepilnamečius vaikus, kurių interesų apsauga tampa ypač svarbi. Paveldint turtą vaikams, teisinis procesas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas, siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami išimtinai vaiko naudai. Esminį vaidmenį čia atlieka notaras, kuris ne tik tvarko paveldėjimo dokumentus, bet ir prižiūri, ar nepažeidžiamos nepilnamečių teisės. Kaip nepilnamečiai paveldi turtą, kokias pareigas turi jų atstovai ir kokių veiksmų privalo imtis notaras? Pokalbis su notare, Lietuvos notarų rūmų Notarinės praktikos apibendrinimo ir norminių teisės aktų rengimo komisijos pirmininke Dalija Svirbutiene. Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa pirmuoju pasirinkimu ieškant atsakymų į klausimus, kurių sprendimas reikalauja daugiau laiko ar finansinių išteklių. Medikai sunerimę dėl diagnozių sau nusistatymo, o teisininkai kalba apie vadinamąją ,,teisinę savigydą“. Ar savo teisines problemas saugu patikėti dirbtiniam intelektui? To klausiu advokatų kontoros COBALT vadovaujančios teisininkės Renatos Vasiliauskienės. Darbo užmokestis yra būtinoji darbo sutarties sąlyga, t. y. kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarimas dėl darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dydžio. Tačiau ekonomikos pokyčiai ir socialiniai aspektai smarkiai veikia darbo santykius. Darbdaviai gali susidurti su tam tikrais kažkurį konkretų sektorių ar įmonę veikiančiais veiksniais, lemiančiais poreikį mažinti darbuotojams darbo užmokestį. Kaip elgtis , jei darbdavys pakeitė darbo sutarties sąlygas? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos WIDEN vyresnioji teisininkė Akvilė Stoškutė-Bendorienė. Ved. Artūras Matusas

Naujienų agentūrose dažni pranešimai apie atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kam ir už kokius nusikaltimus jis gali būti taikomas? Kas gali būti laiduotoju ir kuo įsipareigojate tokiu tapdamas? Paaiškina teisės firmos „Sorainen“ teisininkė dr. Ugnė Nasvytė.

Lietuvos įstatymai draudžia reklamoje naudoti asmens atvaizdą be jo sutikimo. Tačiau, kai kuriais atvejais, reklama draudžiama net ir turint tokį sutikimą. Jau yra medicinos įstaigų, kurios buvo nubaustos rimtomis baudomis už neteisėtą paciento įvaizdžio naudojimą ir medikų rekomendacijas reklamoje. Teisininkai pabrėžia, kad sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos priemonių reklama yra viena griežčiausiai reglamentuojamų, o to kartais tinkamai neįsivertina ir rinkos senbuvės, ir naujokės. Apie medicinos paslaugų reklamą ir ribas joje pokalbyje su advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros reguliavimo advokate Andra Lape.

Planuojant turto perdavimą artimiesiems, dažnai kyla klausimas: geriau sudaryti dovanojimo sutartį ar palikti turtą testamentu? Teisininkai sako , kad kiekvienas sprendimas turi savo privalumų ir rizikų, todėl svarbu gerai įvertinti savo tikslus ir saugumo poreikius. Kaip perduoti turtą saugiai sau ir artimiesiems, kuo skiriasi dovanojimas nuo testamento, pataria notaras, Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis. Lietuvos įstatymai draudžia reklamoje naudoti asmens atvaizdą be jo sutikimo. Tačiau, kai kuriais atvejais, reklama draudžiama net ir turint tokį sutikimą. Jau yra medicinos įstaigų, kurios buvo nubaustos rimtomis baudomis už neteisėtą paciento įvaizdžio naudojimą ir medikų rekomendacijas reklamoje. Teisininkai pabrėžia, kad sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos priemonių reklama yra viena griežčiausiai reglamentuojamų, o to kartais tinkamai neįsivertina ir rinkos senbuvės, ir naujokės. Apie medicinos paslaugų reklamą ir ribas joje pokalbyje su advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros reguliavimo advokate Andra Lape. Naujienų agentūrose dažni pranešimai apie atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kam ir už kokius nusikaltimus jis gali būti taikomas? Kas gali būti laiduotoju ir kuo įsipareigojate tokiu tapdamas? Paaiškina teisės firmos „Sorainen“ teisininkė dr. Ugnė Nasvytė. Ved. Artūras Matusas

Parduodant ar įsigyjant turtą gali tekti susidurti su terminu „uzufruktas“. Kartais įvardijamas galimybe naudotis svetimu daiktu nemokant nuomos. Kas yra uzufruktas, kada jis atsiranda, kokias teises ir pareiga su juo įgauname? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.

Tikrai ne visi ginčai baigiasi susitarimu ar kompromisu, kurį pavyksta pasiekti patiems. O jei susitarti nepavyksta, jei kitas asmuo atsisako veikti taip, kaip jums norėtųsi, kito kelio nelieka – tenka kreiptis į teismą. Tačiau teismas – tai dažnai ne vienas posėdis ir ne visada greitas sprendimas. Tai struktūruotas, etapais vykstantis procesas, kuriam verta tinkamai pasiruošti. Apie tai, kas laukia pradėjus teismo procesą, kaip jis vyksta ir kuriam laikui turėtume nusiteikti varstyti teismų duris, aptariame su advokatų profesinės bendrijos „Constat“ teisininke, advokato padėjėja Egle Šulciene.

Lietuvos įstatymai yra aiškiai nustatę tėvų pareigą išlaikyti vaikus, taip pat egzistuoja ir mažiau žinoma atvirkštinė pareiga – pilnametystės sulaukę vaikai, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms, privalo išlaikyti savo tėvus. Tačiau dar mažiau esame girdėję apie brolių ir seserų tarpusavio išlaikymo pareigas. Kada broliui ar seseriai gali atsirasti pareiga teikti išlaikymą? Pokalbis su Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos nare, advokato padėjėja, mediatore Egle Šiugždinyte. Parduodant ar įsigyjant turtą gali tekti susidurti su terminu „uzufruktas“. Kartais įvardijamas galimybe naudotis svetimu daiktu nemokant nuomos. Kas yra uzufruktas, kada jis atsiranda, kokias teises ir pareiga su juo įgauname? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas. Tikrai ne visi ginčai baigiasi susitarimu ar kompromisu, kurį pavyksta pasiekti patiems. O jei susitarti nepavyksta, jei kitas asmuo atsisako veikti taip, kaip jums norėtųsi, kito kelio nelieka – tenka kreiptis į teismą. Tačiau teismas – tai dažnai ne vienas posėdis ir ne visada greitas sprendimas. Tai struktūruotas, etapais vykstantis procesas, kuriam verta tinkamai pasiruošti. Apie tai, kas laukia pradėjus teismo procesą, kaip jis vyksta ir kuriam laikui turėtume nusiteikti varstyti teismų duris, aptariame su advokatų profesinės bendrijos „Constat“ teisininke, advokato padėjėja Egle Šulciene. Ved. Artūras Matusas

Asmens duomenų saugumo pažeidimai (ADSP) – tai vienas iš didžiausių iššūkių šiuolaikiniam verslui. Atsitikus tokiam incidentui, kyla rimtų teisinių, finansinių ir reputacijos rizikų. Dažnai įmonės vadovą, sužinojus apie duomenų nutekėjimą ar kitą pažeidimą, ištinka panika, nes daugelis yra girdėję apie su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) susijusias baudas. Kaip įmonės galėtų pasiruošti tokioms situacijoms, kaip reikėtų reaguoti, kad išvengtumėte baudų ir nuostolių, kokia tokių baudų taikymo praktika? Pataria advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnerė, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir IT teisės praktikos vadovė, advokatė Asta Macijauskienė.

Lietuvoje daugėja ginčų dėl nepratęstų ar panaikintų leidimų laikinai gyventi, taip pat Migracijos departamento sprendimų uždrausti atvykti į Lietuvą. Tai kelia nerimą verslui ir darbdaviams, kadangi šie sprendimai susiję su ne tik žemos ar vidurinės grandies darbuotojais, bet ir verslui strategiškai svarbiais asmenimis – vadovais, akcininkais ar projektų vadovais. Verslui tokios grandies darbuotojų netektis reiškia ne pavienius personalo kaštus, o realią veiklos tęstinumo riziką. Todėl tampa itin svarbu įvertinti, ar įdarbinami ar jau dirbantys darbuotojai nepatenka į valstybinę migracijos politikos rizikos zoną. Kas žinotina apie nepratęstus ar panaikintus darbuotojų leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, ar Jūsų darbuotojas gali kelti riziką nacionaliniam saugumui? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Dmitrij Mačiugin.