Advertise on podcast: Lietuvos banko tinklalaidė

The podcast episode by the Applied Macroeconomic Research Division of the Bank of Lithuania brings a conversation about the aims and objectives of economic research, the role of econometrics, and the difference between theoretical and empirical research. It also discusses whether big data and neural networks will ever displace econometrics in socio-economic research. The podcast interviews Ovidijus Stauskas, PhD graduate from Lund University, lecturer in the Quantitative Economics Programme at Vilnius University, and future researcher at BI Norwegian Business School.  ------- Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyriaus išleistoje tinklalaidėje – pokalbis anglų kalba apie ekonominių tyrimų tikslus ir užduotis, ekonometrijos vaidmenį, apie tai, kuo skiriasi teoriniai ir empiriniai tyrimai, diskusija, ar didieji duomenys ir neuroniniai tinklai kada nors išstums ekonometriją iš socioekonominių tyrimų. Tinklalaidėje kalbamasi su Ovidijumi Stausku, Lundo universiteto absolventu (PhD), VU Kiekybinės ekonomikos programos dėstytoju, būsimuoju BI Norvegijos biznio mokyklos (angl. BI Norwegian Business School) tyrėju. 

Pokalbyje atskleidžiamos naujausio tyrėjo darbo apie Europos šalių namų ūkių turtą, jo dinamiką per paskutinius 10 metų, turto klasių pasiskirstymą pagal namų ūkių amžių, turto dydį ir pan. Vienas iš svarbiausių turto elementų visoje Europoje – nekilnojamasis turtas ir ypač – gyvenamasis būstas. Tinklalaidėje kalbamės apie tai, kaip ši turto klasė pasiskirsčiusi Europoje, kuo šiuo aspektu ypatinga Lietuva, kaip bendrojo turto nelygybė yra susijusi su nekilnojamojo turto dalimi bei apie kitas tendencijas. 

In the podcast the researcher discusses one of his recent papers, identifying a yield curve news shock. Yield curve news shock is an innovation that does not move yields contemporaneously but explains a maximum share of the forecast error variance of yields over the next year. The discussion evolves around this shock’s contribution to the variation of Treasury yields for several years, its relationship to the macroeconomic and financial variables and its similarity to other shocks in the empirical literature.

Naujausi išankstiniai duomenys rodo, kad infliacija Lietuvoje toliau didėja, o sausį metinis rodiklis siekė 12,2 proc. Ar jau pasiektas infliacijos pikas, kokių priemonių infliacijai suvaldyti imasi centriniai bankai ir kokiems pokyčiams ruoštis ateityje – plačiau apie tai Kotryna Tamoševičienė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė, ir Sigitas Šiaudinis, Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vadovas.

In the podcast the economists reveal why it is important to take mixed variable frequencies into account when estimating economic models and discuss the potential consequences of ignoring the feature of different variable frequencies. The importance of the latter is revealed by an illustrative example of uncertainty shock effects for the U.S. economy. The discussion develops around the proposed measurement method and the modelling situations in which taking the advantage of mixed frequency economic variables might be most relevant. 

2021 m. lapkričio 24 d. Lietuvos bankas išleidžia kolekcines monetas, skirtas legendinei ir vienai žymiausių lietuviškų pasakų „Eglė – žalčių karalienė“. Čia pateikiama žymaus lietuvių vaikų rašytojo, publicisto, teatro ir kino režisieriaus Vytauto V. Landsbergio interpretacija šios pasakos tema. Daugiau informacijos apie monetas: 5 eurų sidabro moneta ir 1,5 euro metalo lydinio moneta.

Dėl investicinio sukčiavimo vien praėjusiais metais gyventojai prarado daugiau nei pusę milijono eurų. Kaip išvengti sukčių pinklių ir kaip, tikintis praturtėjimo, nelikti prie suskilusios geldos, kalbamės su Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovu Audriumi Šilgaliu.  Plačiau: https://www.lb.lt/lt/investavimas-kaip-atpazinti-sukcius

Plačiai nuskambėjusi GameStop istorija – ko iš jos galima pasimokyti ir į ką derėtų atkreipti dėmesį pradedantiems investuotojams. Apie šiuos dalykus kalbamės su Lietuvos banko Investicijų valdymo departamento direktoriumi Sauliumi Galatilčiu bei Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovu Audriumi Šilgaliu. Norėtume perspėti, kad ši tinklalaidė negali būti laikoma skatinimu ar siūlymu investuoti. Investavimas yra susijęs su rizika. Investicijų vertė investavimo laikotarpiu gali ir mažėti, ir didėti, o rezultatai nėra garantuojami. Tam tikrais atvejais investuotojas gali netekti visos investuotos sumos, o nuostoliai gali viršyti pradinės investicijos sumą. Be to, atkreipiame dėmesį, kad tinklalaidėje išreiškiama ekspertų nuomonė nebūtinai atspindi oficialią Lietuvos banko poziciją tam tikrais klausimais. 

Could the effects of the ECB's monetary surprises be heterogeneous between the core and periphery countries of the euro area? This was the hypothesis analysed by Valentin Jouvanceau and Ieva Mikaliūnaitė, researchers of the Bank of Lithuania, in their joint paper “Euro Area Monetary Communications: Excess Sensitivity and Perception Shocks”. For more about their methods and findings, listen to our podcast. 

According to OECD, Lithuania has the highest suicide rate in Europe. What are the economic, sociological & psychological reasons for this? Tune in to the latest episode of the Bank of Lithuania's podcast with Domantas Jasilionis, Research Scientist at the Max Planck Institute for Demographic Research, and Mariarosaria Comunale, Principal Economist at the Applied Macroeconomic Research Division of the Bank of Lithuania. Remiantis EBPO statistika, savižudybių skaičius Lietuvoje yra didžiausias Europoje. Kokios ekonominės, sociologinės ir psichologinės priežastys tai nulemia? Kviečiame klausytis Lietuvos banko tinklalaidės, kurioje įžvalgomis dalijasi šį tragišką fenomeną analizavę socialinės srities mokslininkai Domantas Jasiulionis, Maxo Plancko demografinių tyrimų instituto mokslininkas, ir Mariarosaria Comunale, Lietuvos banko Taikomųjų makroekoniominių tyrimų skyriaus vyriausioji ekonomistė. For more information / Plačiau skaitykite: Discussion paper  "The persistently high rate of suicide in Lithuania: an updated view" 

Kiekvienais metais minimaliosios mėnesinės algos (MMA) kėlimo klausimas kelia daugybę  ginčų, tačiau šioje tinklalaidėje kviečiame aistras palikti šone ir įsigilinti į ekonomikos mokslo argumentus.   Kaip keitėsi minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje per pastaruosius 25 metus, kuo išskirtinė jos skaičiavimo metodika – šiuos ir kitus klausimus aptaria Linas Tarasonis, Lietuvos banko Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyriaus vyresnysis ekonomistas,  remdamasis diskusiniu straipsniu „A First Glance at the Minimum Wage Incidence  in Lithuania using Social Security Data“ (https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/27475_fc95e54751688543b6850e3aaa77a338.pdf).  

Lietuvos bankas pradeda skelbti naują pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą, vadinamąjį Šilerio indeksą. Šis įrankis leis padidinti nekilnojamojo turto (NT) rinkos skaidrumą ir tiksliau vertinti būsto kainų tendencijas, o prireikus ir identifikuoti galimą NT rinkos perkaitimo riziką. Apie naujojo indekso naudą vartotojams, investavimo į NT privalumus, trūkumus ir rizikas kalbamės su Lietuvos banko ekonomistu Vaidotu Šumskiu.