
Advertise on podcast: Homo cultus. Iš balkono
This podcast has
296 episodes
Language
LithuanianPublisher
LRTExplicit
No
Date created
2020/03/16
Latest episode
2026/11/05
Average duration
54 min.
Release period
10 days
Description
Iš balkono kalba revoliucionieriai ir diktatoriai, į miestą ir pasaulį kreipiasi popiežius, pozuoja garsenybės. O po balkonu stovi žmonės: plojantys ir švilpiantys, užsidegę ar prislėgti, suburti bendro tikslo ar suvaryti prievarta. Kieno balsas girdimas? Ar galimas daugiabalsis pasakojimas? Laidoje kalbėsime apie kintančias viešos ir privačios erdvės ribas, manifestus ir deklaracijas, žvilgsnį iš viršaus ir apačios. Apie meną, politiką ir feminizmą. Laidą veda Laima Kreivytė. Kas antrą ketvirtadienį 15:05 – per LRT KLASIKĄ.
Unlock Homo cultus. Iš balkono podcast Email contact info,
Listeners & Audience details
Email contact information
Direct podcast contact details

Listeners
Audience numbers & engagement insights

Audience details
Podcast Insights

Podcast episodes
Check latest episodes from Homo cultus. Iš balkono podcast
Gyvos atminties formos: Paulina Pukytė apie Babyn Jaro tragedijos įamžinimą
2026/11/05
Laidoje „Iš balkono“ su menininke Paulina Pukyte kalbame apie šiuolaikines atminties formas ir jos sukurtus įamžinimo ženklus „Plona raudona linija: ir „Raketos šešėlis“ minint Babyn Jaro žydų žudynių 85-ąsias metines. Memorialinio muziejaus kvietimu į Kijivą atvykusi menininkė įgyvendino įvietinto meno kūrinius viešojoje erdvėje ir įtraukė į lankytojus į gyvą atminties apmąstymą.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Tekstilės burtai ir kelmas kaip žvaigždė: pokalbis su menininke Lina Jonike
2026/10/29
Laidoje „Iš balkono“ pokalbis su menininke Lina Jonike, kurios paroda „Žvaigždė“ veikia Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“. Kaip šiaudiniai piemenų apsiaustai virto dvasių buveinėmis ir kodėl kelmas-žvaigždė tapo meno kūriniu? Koks menininkės žvilgsnis į fotografiją, siuvinėjimą ir gyvūnų įsitraukimą į kūrybos procesą?
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Tapyba kaip pretekstas ir motyvo detektyvas: pokalbis su Egle Ulčickaite
2026/10/22
Laidoje „Iš balkono“ pokalbis su tapytoja Egle Ulčickaite, kurios paroda „Pretekstas“ veikia Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje ir Antazavės dvare. „Tapant man visuomet buvo labai svarbus motyvas – ne tik jo plastinė, bet ir reikšminė idėja. Pastaruoju metu ėmiau jausti savotišką motyvų stygių, tarsi nebebūtų prasmės bandyti kažką pavaizduoti ir taip vizualumo narkozėje skendinčiame pasaulyje. Todėl pernelyg neieškodama prasmių ir nevalingai atsigręždama į klasikinius tapybos žanrus – peizažą ir natiurmortą, žvilgsnį nukreipiau į tuos, rodos, nereikšmingus reginius, kuriuos matau savo kasdienėje aplinkoje, dirbtuvėje. Motyvas, anksčiau veikiau buvęs dingstimi tapybai, tarsi apsikeitė su ja vietomis. Taigi paveikslas šioje parodoje yra apmąstomas kaip pretekstas motyvui“.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Dizaino kontrapunktai su Karolina Jakaite
2026/10/08
Laidoje su menotyrininke dr. Karolina Jakaite kalbame apie dizaino tyrinėjimus, asmenybes, archyvus ir detektyvines eksponatų istorijas. Apie ką pasakoja daiktai, fotografijos ir knygos parodose „Tadas Baginskas. Dizaino kontrapunktai“ (kuratorė Karolina su Julijumi Balčikoniu ir Živile Intaite, LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejus) ir „Ką dizaineriai dirba visą dieną?“ (kuratorės Marija Puipaitė, Miglė Kibildienė, VDA „Titanikas“).
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Moterų laikas: meno tinklų kūrėjos ir mezgėjos
2026/10/02
Speciali menotyrininkės Laimos Kreivytės diskusija meno mugėje „ArtVilnius“. Čia meno rinkos ekspertės Justė Jonutytė ir Ugnė Bužinskaitė diskutuoja, kaip atrodo moterų kolekcininkių, menininkių, galerininkių ir institucijų vadovių padėtis. Ar dar reikia jomis rūpintis specialiai? Ar reikia jaudintis, kad vyrams mene nebeliks vietos? Kodėl moterų kūryba 2026 metais vis dar kainuoja pigiau?
Ved. Laima Kreivytė
Popieriaus randai ir kuravimas kaip performansas: pokalbis su Babilaite ir Marcelionyte
2026/09/24
Vilniaus dailės akademijos galerijoje „5 Malūnai“ veikia Ievos Babilaitės kūrinių paroda „Randasi“, kurią kuravo menininkė Marija Marcelionytė. Jau pavadinime užkoduotas „radimasis“ ir „randas“ – parodoje matome randuotus, sužeistus popieriaus lakštus, aštrias linijas ir skausmingus piešinius knygose, kurių negalima vartyti. Apie parodos gimimą, specialiai išvartytas galerijos sienas, netikėtas kūrybines ir kuratorines strategijas kalbamės su autore Ieva Babilaite ir parodos kuratore Marija Marcelionyte.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Kūrinio kodai ir geneologinės deformacijos. Pokalbis su Algirdu ir Remigijumi Gataveckais
2026/09/17
Algirdas ir Remigijus Gataveckai stebina piešinio galia. Jų kūriniai ne tik atpažįstami, bet ir poerformatyvūs – keičiantys ir autorius, ir vaizduojamą subjektą, ir patį kūrinį. Galerijoje „Meno niša“ veikia menininkų personalinė paroda „Kodas: aš esu“. Tai instaliacija, gimusi iš tatuiruotės ir gyvenimo patirties. Gataveckai nagrinėja institucijos ir kūrinio rėmus. Kaip siejasi šios žmogaus erdvę ribojančios sistemos?
Algirdas ir Remigijus Gataveckai (g. 1985) – Lietuvos menininkų duetas, kuriantis tapybos, piešinio, instaliacijos ir viešojo meno srityse. 2026-aisiais jie tapo „Baltic Awards“ laureatais už reikšmingą indėlį į meną, o jų kūrinys „Genealoginė deformacija“ iš 1474 konkursui pateiktų darbų buvo atrinktas tarp 51 kūrinių, pristatomų „Herbert Smith Freehills Kramer Portrait Award 2026“ parodoje Londono Nacionalinėje portretų galerijoje. Gataveckų piešinys „Jūs jau žiūrite į mane ilgiau, nei kažkada žiūrėjo tėvai“ eksponuojamas Vilniaus paveikslų galerijos parodoje „Pradžioje buvo linija. XVIII–XXI a. piešiniai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių“. Pokalbis apie kūrybą kaip performatyvią patirtį ir atminties (per)rašymą.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Queer patirtys ir archyvai mene. Pokalbis su Volunge ir Vsevolodu Kovalevskij
2026/09/10
Lietuvoje vis daugėja queer menui skirtų parodų. Nacionalinėje dailės galerijoje veikia „Paribiai. Stebuklai“, kurios autorius Vsevolod Seva Kovalevskij tytinėja miesto viešąsias erdves. Įvietintas piešinys-komiksas pasakoje Vilniaus, Londono ir Oslo eitynių istorijas. „Baltic Pride“ eitynės 2010-aisiais, konfrontacijos LGBTQIA+ bendruomenės viduje Londono „Pride“ 2018 m., šūviai Osle 2022 m. – šie asmeniškai menininko patirti įvykiai perteikia queer bendruomenės ir visuomenės įtampas ir jų reprezentacijas medijose.
Prospekto galerijoje pristatoma Volungės (Aušros Griškonytės) personalinė paroda „Eglės virsmas žalčiu. Queer yra šviesa“. Pasak autorės, jai svarbus žmogaus teisių nebuvimas ir patiriama diskriminacija. „Nuolat iškyla klausimas: kas turi teisę būti? Kur baigiasi individuali raiška ir prasideda visuomenės primetama norma? Fotografijos tampa savotiškais atspindžiais, veidrodžiais, kuriuose žiūrovas susiduria ne tik su kitu, bet ir su savimi, savo išankstiniais nusistatymais, savo baimėmis ar atvirumu. Kūriniai kviečia ne į stebėjimą, bet į dialogą, kuriame kiekvienas žvilgsnis yra klausimas, o kiekviena tyla – atsakas.
Festivalio „Kreivės“ metu atidaryta Volungės (Aušros Griškonytės) paroda „Kekšės. Namų archyvas“. Pasak rengėjų, “pavadinimas „Kekšės“ kilo intuityviai – tai tiesiog fotosesijų vyksme skambėjęs žodis, kuris apibrėžia ir queer žmonių negalimybes gyventi anuo laiku. Žodis „archyvas“ parodos pavadinime atsiranda ne tik dėl parodos erdvės – „išgirsti“ queer archyvo – ar kelionės keliais dešimtmečiais į praeitį. (…) šioje parodoje bandoma susitelkti (…) į mažiau matytas nuotraukas, kadrus, likusius menininkės archyvuose ir institucijų paraštėse”.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.
Egziliantės žvilgsniu: Aušros Marijos Sluckaitės miestai ir žmonės
2026/09/03
Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė – prozininkė ir dramaturgė, ilgametė „Laisvosios Europos radijo“ redaktorė ir korespondentė Niujorke. Kaip klostėsi literatės kelias nuo studijų universitete, darbo „Vagos“ leidykloje ir Jaunimo teatre iki emigracijos, kai 1974 m. kartu su vyru režisieriumi Jonu Jurašu turėjo per dešimt dienų palikti Lietuvą? Kas ryškiausiai įsiminė bendraujant su poete Judita Vaičiūnaite, Tomu Venclova, Kaziu Valaičiu? Kuo svarbūs Vlado Vildžiūno ir Marijos Ladigaitės-Vildžiūnienės namai Vilniaus Jeruzalėje? Apie gyvenimą sovietų Lietuvoje ir svetur einant prieš bangas kalbamės su „Miesto madrigalų“, „Egziliantės užrašų“, „Spektaklių ir sapnų“ autore.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.
Ką transliuoja Aurelijos Maknytės „Kanalai“ tarp meno ir gamtos?
2026/07/30
Tokios parodos Nacionalinėje dailės galerijoje dar nebuvo. Aurelijos Maknytės solo paroda „Kanalai“ NDG didžiojoje salėje – pirmoji čia vykstanti tebekuriančios menininkės paroda. Tai istorinis įvykis. Menininkių parodų būta, bet autorės jau negalėjo jų pamatyti. Ir tai ne vienintelis svarbus dalykas. Aurelijos Maknytės kūryba apibendrina nepriklausomybės metų kūrybines tendencijas ir vyksmus, medijų istoriją, bendradarbiavimo strategijas. Išskirtinis ir šios parodos eksponavimas – kūriniai rodomi ne tik didžiojoje salėje, koridoriuose, kiemelyje, bet ir įsiterpia į nuolatinę XX–XXI a galerijos ekspoziciją. Galiausiai „Kanalai“ visiškai suardo natūros-kultūros priešpriešą: parodos tęsinį galima pamatyti Širvintų rajone ir pajausti, kaip kalbasi architektūrinė ir gamtinė erdvė. „Šioje parodoje Maknytės kūryba skleidžiasi kaip intensyvi nuolatinė kelis dešimtmečius trunkanti praktika, kur gyvenimas neatpinamai susivijęs su menu, neužbaigtumas vertinamas ir vertingas, o kūriniai ne visada yra kūriniai, bet tokie gali tapti, kaip ir vėl panirę atgal į buitį, į archyvus laukti ateities perkūrimų ir atkūrimų“ – rašoma parodos anotacijoje. „Kanaluose“ taip pat dalyvauja Julijus Balčikonis, Vilma Šileikienė, ŠMC TV komanda.
Apie technologijų, melioracijos, komunikacijos ir teleportacijos kanalus Aurelijos Maknytės kūryboje ir parodoje kalbamės su autore ir kūrybine komanda: kuratorėmis Inesa Brašiške, Agne Narušyte ir parodos architekte Beatriče Mockevičiūte. Paroda „Kanalai“ NDG veiks iki spalio 18 dienos.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Iš Bogotos į Vilnių atkeliavo ne tik Nijolės Šivickas kūriniai, bet ir erdvės pojūtis
2026/07/23
Retai atsitinka, kad menininkė sugrįžta į Lietuvą kino filme, o paskui atkeliauja jos darbai. Būtent taip pas mus atkeliavo Nijolė Šivickas de Mockus (1925–2018) – lietuvių kilmės Kolumbijos menininkė, stebinanti modernia formos pajauta ir kūrybos užmoju. Dar 2019 metais pasirodė režisieriaus Sandro Bozzolo fimas „Nijolė“ (prodiuseriai Dagnė Vildžiūnaitė, Max Chicco ir režisierius). Pamatėme ne tik unikalų menininkės pasaulį su darbų pilna studija, bet ir susipažinome su jos gyvenimo istorija, šeima (buvęs Bogotos meras ir universiteto rektorius Antanas Mockus yra Nijolės sūnus. Dar menininkė susilaukė dukters Ismenos). Pagaliau menininkės kūryba pasiekė Lietuvą ir ją galime apžiūrėti Vytauto Kasiulio muziejaus parodoje „Visata iš spiralės“ (kuratorė Laura Moreno Barbosa) iki 2027 vasario 7 dienos. Ten rodomi ir Eglės Marijos Želvytės sukurti videofilmai apie menininkės archyvą ir jos še Apie parodą, Nijolės Šivickas kūrybą ir asmenybę bei ilgą jos kūrinių kelionę iš Bogotos į Nacionalinį dailės muziejų Vilniuje kalbamės su Vytauto Kasiulio muziejaus direktore menotyrininke Ilona Mažeikiene.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Eglės Ridikaitės daugiakultūrinis Vilnius: atmintis ir sakralinės erdvės
2026/07/16
Kas sieja Vilniaus Didžiosios sinagogos bimos ir mikvos grindų ornamentus ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčią Vilniuje? Būtent šioje sakralioje erdvėje eksponuojama nacionalinės premijos laureatės Eglės Ridikaitės paroda „Nuėmimai“, kurioje ir matome sinagogos grindų fragmentus, pakylėtus kone iki skliautų. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. Būtent čia sovietmečiu įkurdintas Knygų rūmų sandėlis, kuriame paslėpta ir išsaugota žydų raštijos paveldo dalis, Toros ritiniai. Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia atveriama lankytojams po beveik 80 metų. Parodos rengėjas – Bažnytinio paveldo muziejus, kuratorės Violeta Indriūnienė, Rita Pauliukevičiūtė, Laura Petrauskaitė, architektas Justinas Dūdėnas, dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė. Pasak kuratorių, paroda „atsiskleidžia kaip tylus, bet konceptualiai tankus pasakojimas apie miestą, vienu metu patiriant ikikarinio žydiškojo ir krikščioniškojo Vilniaus sluoksnius, tyrinėjant išlikimo ir išnykimo, buvusio gyvenimo ir atminties bei užmaršties procesus“. Apie daugiakultūrinį Vilniaus paveldą, sakralinių erdvių ir istorijos sąsajas, tapybą kaip tyrimą ir atmintį kalbamės su parodos autore Egle Ridikaite, Vilniaus dailės akademijos profesore dr. Giedre Mickūnaite, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadove dr. Lara Lempertiene ir Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Rita Pauliukevičiūte.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Tremties patirtis ir atminties atspindžiai Rožanskaitės ir Černiauskų „Rešotuose“
2026/07/09
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iki rugsėjo 12 d. veikia tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės ir fotomenininkų Brolių Černiauskų paroda „Rešotai“. 1989 m. tapytoja ir fotomenininkai dalyvavo vienoje pirmųjų ekspedicijų į tremties vietas Sibire. Ten tvarkė tremtinių kapus, fiksavo buvusių lagerių ir šalia esančių gyvenviečių kasdienybę. Apie parodą, menininkų prisiminimus ir jaunos kartos postatmintį – netiesioginę traumos patirtį bei jos refleksijas kalbamės su parodos rengėjais tapytoju, kuratoriumi Algimantu Roku Černiausku ir „MTR art foundation“ vadovu Mykolu Piekuru.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.
Geriausi pradėti eilėraščiai ir finišo kreivoji: pokalbis su poetu Dainiumi Dirgėla
2026/07/02
Poeto Dainiaus Dirgėlos knyga „Finišo kreivoji“ (Baziliskas, 2026) likimą ir skaitytojus vedžioja po labirintą, užuot patogiai paklojusi raudoną kilimą. Kur ta kreivė atves – nežinia, bet kelionėje laukia geros poezijos tarpiniai finišai. Kaip rašo knygos redaktorius poetas Antanas A. Jonynas, „Dainius Dirgėla gražiai naudojasi patirtimi, daug metų šlifuota rašant haiku: jo kalbėjimas tikslus ir lakoniškas, metafora skaidri ir aiški. Ir jo pasaulyje su šviesiu ironijos ir autoironijos atšvaitu jauku: meilės čia daug, tad ir prapultis nebeatrodo neišvengiamai grėsminga.“ Su poetu, fotografu, grupės „Svetimi“ nariu Dainiumi Dirgėla kalbamės apie knygų rašymą ir tėvystę kaip svarbią šiuolaikinės poezijos temą.
Ved. Laima Kreivytė
Lietuvos baleto šimtmečio šuoliai su Helmutu Šabasevičiumi
2026/06/25
Laidoje „Iš balkono“ menotyrininkas ir baleto istorikas prof. dr. Helmutas Šabasevičius pasakoja apie jo kuruotą parodą „Šokimai, rodymai, nudavimai...“ Lietuvos baletui – 100“ atveriančią netikėtus Lietuvos baleto kūrybinius šuolius. Pasak parodos kuratoriaus, tai „kelionė po Lietuvos baleto istoriją, prasidedančią dar XVII a. operų pastatymuose Vilniaus žemutinėje pilyje, besitęsiančią XVIII a. dvarų ir mokykliniame teatre, XIX a. Vilniaus miesto teatro scenoje“. Parodoje rodomi spalvingi kostiumai, scenografijos, paveikslai, dokumentai, spektaklių įrašai – nuo 1925 m. gruodžio 4 d., įvykusios Léo Delibes‘o baleto „Kopelija“ premjeros Valstybės teatre Kaune, Eduardo Balsio „Eglės žalčių karalienės“ iki 2025 m. Lietuvos baleto šimtmečiui skirto choreografo Martyno Rimeikio kūrinio užkulisių.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Podcast reviews
Read Homo cultus. Iš balkono podcast reviews
Podcast sponsorship advertising
Start advertising on Homo cultus. Iš balkono relevant audience podcasts
You may also like to advertise on these Podcasts

4.6688561128
Armchair Expert with Dax Shepard
Armchair Umbrella

4.9554762201
The MeidasTouch Podcast
MeidasTouch Network

4.639655
Only Murders in the Building Podcast
Straw Hut Media

4.7833521
The Home Service Expert Podcast
Tommy Mello: $200 Million Founder|Forbes, Inc., Entrepreneur Columnist

4.443621369
Something You Should Know
Mike Carruthers | OmniCast Media

4.7906254
Everything is Fine
Jennifer Romolini and Kim France

4.610912581
Serialously with Annie Elise
Annie Elise & Audioboom Studios

4.41171483
The Outlier Health Podcast
Matt Frazier, Matt Tullman, Isabelle Caputo, and Doug Hay

4.616203364
Giggly Squad
Hannah Berner & Paige DeSorbo

4.8219787
Imperfect Action
Steph Taylor