Advertise on podcast: Homo cultus. Istoriko teritorija

Kaip gimė Naujosios komunikacijos mokykla (NKM) – išgalvota institucija, kurios vienu iš svarbiausių tikslų buvo žaismingas, lengvas bendravimas, akcijos, mistifikacijos ir konceptualus pokštavimas? Kokios asmenybės sudarė NKM branduolį, kur buvo šios mokyklos būstinė? Kaip visuomenė priėmė NKM akcijas – parodas „Vampyrai“ (1991), „Pornografija“ (1992), „Grupė 48“ (1993), neegzistuojančios grupės „Moralės kontrolės komitetas“ koncerto reklamą, Franko Zappos esą siunčiamus sveikinimus Vilniui ir Lietuvai? Kaip buvo sugalvota apdovanojimų „Už lietuvių nacijos formavimą“ idėja? Kaip Sauliui Paukščiui pavyko sujaukti tuo metu jau susiklosčiusias viešųjų erdvių įpaminklinimo taisykles ir 1995-ųjų gruodžio mėnesį Vilniuje pastatyti paminklą Frankui Zappai? Pokalbis su menotyrininku Ernestu Parulskiu ir fotomenininku Sauliumi Paukščiu. Ved. Aurimas Švedas.

XX a. 10 dešimtmetyje leidybos pasaulyje ir lietuvių literatūros lauke vyko procesai pakeitę ką tik atgavusios Nepriklausomybę Lietuvos visuomenės požiūrį į knygas ir į skaitymą. Kaip pirmąsias privačias leidyklas įkūrę žmonės siekė naujos kokybės, kurios reikėjo tiek leidėjams, tiek ir skaitytojams? Kaip leidykla „Tyto alba“ 1993-aisiais pasiryžo rizikingam žingsniui - pirkti tuo metu visame pasaulyje populiarių knygų autorių teises? Kodėl šis pirkimo procesas tuo metu priminė turgų? Ką nuveikė leidykla „Baltos lankos“ aktyviai įsitraukusi į nuo 1992-ųjų įgyvendintą „Atviros Lietuvos fondo“ knygų leidybos programą? Kaip gimė užsienio kultūrą atitinkančių „Baltų lankų“ knygynų idėja? Kokie knygų pardavimai XX a. pabaigoje leidėjų buvo vertinami kaip sėkmės istorijos? Pokalbis su leidyklos „Tyto alba“ įkūrėja ir direktore Lolita Varanavičiene ir literatūrologu, leidyklos „Baltos lankos“ steigėju bei ilgamečiu vadovu Sauliumi Žuku. Ved. Aurimas Švedas

Kaip tyrimas apie Klaipėdos meninius reiškinius 1985 - 2000 metais virto romanu „Potvynis Bohemoje“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025)? Kiek šiame romane brėžiama paralelė tarp XX a. 10 deš. Klaipėdos ir kino režisieriaus Davido Lyncho vaizduotėje egzistavusio „Twin Peaks’o“ padeda atskleisti uostamiesčio tapatybę? Kas tokio tvinpyksiško buvo tuometinėje Klaipėdoje? Kokių aplinkybių sąveika kūrė šio miesto ir jo kultūrinių erdvių išskirtinumą tuo metu Lietuvoje vykusių procesų kontekste? Pokalbis su muziejininke ir rašytoja, romano „Potvynis Bohemoje“ autore Sondra Simana bei įvairių kultūrinių projektų Klaipėdoje iniciatoriumi Henriku Žižiu. Ved. Aurimas Švedas

Kodėl atkūrus Nepriklausomybę nutilo tuo metu savo kūrybinę brandą pasiekę kino režisieriai Arūnas Žebriūnas, Almantas Grikevičius, Marijonas Giedrys, Raimondas Vabalas? Kaip byrėjo visą sovietmetį funkcionavusi administracinė ir kūrybinė struktūra – Lietuvos kino studija – ir kaip kūrėsi pirmosios nepriklausomos, privačios kino studijos? Kokios patirtys ir idėjos formavo „lūžio kartai“ priskiriamų kino režisierių kūrybinį braižą? Kaip kine papasakoti istoriją be žodžių? Kodėl pirmieji Nepriklausomybės metai buvo palankesni dokumentikai? Pokalbis su kino režisieriais Audriumi Stoniu ir Arūnu Mateliu. Ved. Aurimas Švedas

Kodėl daugelį taip traukia iš esmės tamsus, kupinas įtampos, tragedijų, netekčių laikas – XX a. dešimtasis dešimtmetis? Kodėl įvairūs menininkai prisimindami save ir savuosius darbus Nepriklausomybės pradžioje imasi perrašyti istoriją? Kokie įdomūs ir išskirtiniai dalykai gimė to meto teatrų scenose bei menininkų formuotose naujose kūrybinėse oazėse? Kodėl 1993-aisiais įvykusį pirmąjį tarptautinį teatro festivalį LIFE su jo šūkiu „įleisti šviežio oro“ Lietuvos teatrų atstovai priėmė ne tik rezervuotai, bet ir su kaltinimais esą Rūta Vanagaitė su šiuo festivaliu nužudys Lietuvos scenos meną? Pokalbis su teatro kritiku, pedagogu, publicistu Vaidu Jauniškiu. Ved. Aurimas Švedas

Ką ir kaip renka bei saugo atminties institucijos siekdamos užfiksuoti Nepriklausomybės istorijos įvykius, procesus, ryškiausias asmenybes? Kaip ir kiek į istorijos ir atminties išsaugojimo, naujų pasakojimų apie mūsų visų bendrą patirtį kūrimo darbą, gali įsitraukti Lietuvos muziejininkai? Šiuo metu sparčiai kuriama platforma e-kultūra, kurios naujienų skiltyje galima rasti žinutę, kad šios platformą formuojantys ekspertai didelį dėmesį skiria „Kovo 11-osios keliui: nuo pasipriešinimo iki valstybės atkūrimo...“ Kaip e-kultūros komandai sekasi skaitmeninti apie šį kelią pasakojančius šaltinius? Pokalbis su Lietuvos vyriausiąja archyvare doc. dr. Inga Zakšauskiene, Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja mokslui ir sklaidai dr. Giedre Mileryte–Japertiene, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktore dr. Jolanta Budriūniene. Ved. Aurimas Švedas

Specialioje „Istoriko teritorijoje“ dr. Aurimas Švedas ir dr. Artūras Svarauskas kalbėsis apie 1926 metų politinės sistemos lūžį: kodėl jis įvyko, kaip šiuos procesus suvokė visuomenė ir kokią ateities viziją turėjo politiniai veikėjai, parėmę karininkų avantiūrą. Laidoje taip pat bus klausiama, ar tuo metu būta alternatyvių valstybės valdymo kelių, ar perversmo padarinių recepcijos kontekste galime kalbėti apie pilietinės visuomenės egzistavimą ir ką apie 1926 metų įvykius Kaune iš Vilniaus galėjo pasakyti Jonas Basanavičius. Ved. Aurimas Švedas

Charkivo fotografijos mokyklos ištakos – grupė „Vremia“ (liet. „Laikas“), susiformavusi šiame mieste 1971 m. Vienintelė šios menininkų grupės paroda sovietmečiu surengta Charkivo mokslininkų namuose 1983 m. Per vos keletą valandų trukusią parodą paskelbtas manifestas ir pristatyta vadinamoji smūgio teorija. Kas yra smūgio teorija ir kuo išskirtinė Charkivo fotografijos mokykla, sutelkusi keturias menininkų kartas? Kaip galima apibūdinti vieno svarbiausių šios mokyklos atstovų Boriso Michailovo kūrybą? Kokie ryšiai klostėsi tarp Ukrainos ir Lietuvos fotomenininkų sovietmečiu bei nepriklausomybės laikotarpiu? Pokalbis su fotomenininku, parodos „Ukrainos svajotojai: Charkivo fotografijos mokykla“ kuratoriumi Dariumi Vaičekausku. Ved. Aurimas Švedas

Pokalbis apie kino režisieriaus Audriaus Stonio kūrybos principus, ankstyvuosius jo filmus „Atverti duris ateinančiam“ (1989), „Baltijos kelias“ (1990), „Neregių žemė“ (1992), „Griuvėsių apaštalas“ (1993), „lūžio kartą“ lietuviškajame kine, žmogaus su kino kamera galimybę užfiksuoti laiko tėkmę ir mūsų gyvenimų virsmą istorija. Pokalbis su kino režisieriumi, pedagogu, profesoriumi Audriumi Stoniu. Ved. Aurimas Švedas

Pokalbis apie Magdaleną Avietėnaitę (1892-1984) – spaudos darbuotoją, diplomatę, įtakingiausią Pirmosios Lietuvos Respublikos politinio gyvenimo dalyvę moterį, besirūpinusią Lietuvos tarptautiniu įvaizdžiu. Kodėl M.Avietėnaitės profesinį augimą ir galimybes dirbti Lietuvai apribojo virš jos egzistavusios „stiklo lubos“? Koks žvilgsnis į M. Avietėnaitės asmenybę padėtų išvesti ją iš Lietuvos istorijos periferijų į kanoninį pasakojimą? Kokiais pjūviais analizuodami jos biografiją naujomis prasmėmis galima išskaityti šios iškilios moters gyvenimo istoriją? Pokalbis su knygos „Šviesa pro stiklo lubas: Magdalena Avietėnaitė (1892-1984) - tarpukario valstybės įvaizdžio kūrėja“ sudarytojomis ir tekstų autorėmis Kristina Stankaite, Violeta Karmalavičiene, Laimute Baltakoje. Ved. Aurimas Švedas

Koks skirtumas tarp žodžių „namas“ ir „Namai“? Kaipgi reikia tvarkytis sodyboje klausantis uodų, žalčių beigi kitų gyvių patarimų? Kas įvyksta kai gyvenimą tiesėje pakeičia sukimasis ratu? Kokiais būdais įmanoma sulėtinti laiką? Kaip nustoti gyvenimą matuoti pralaimėjimų ir pergalių liniuote? Kuo ypatingas vaikų auginimas vienkiemyje? Kaip kasdieninį maistą savo šeimai gamina populiarių knygų apie augalus, natūralų rauginimą, atsargų ruošimą autorė? Pokalbis su kultūros istorike, namų šeimininke, ūkininke, knygų „Natūralus rauginimas“, „Ką kanda šalna“, „Atsargų kamara“, „Šikamiškio kronikos“ autore Ieva Šidlaite. Ved. Aurimas Švedas

Kada ir kur įvyko pirmasis „Biplan“ koncertas? Kokia prasmė glūdi šios grupės narių žodžiuose - „mes buvome pirmoji MTV karta“? Kaip vyko pirmųjų dviejų „Biplan“ albumų „Banzai“ (1997) ir „Braškės“ (1998) įrašai? Kaip jauni vaikinukai iš Vilniaus įtikino mus, kad roko muzikoje gali būti daug šviesos? Kokia grupės „Biplan“, gyvuojančios jau trisdešimt metų, ilgaamžiškumo paslaptis? Kaip Nepriklausomybės epochoje pasikeitė roko scena Lietuvoje? Pokalbis su grupės „Biplan“ įkūrėjais ir muzikantais – Maksu Melmanu ir Olegu Sejev. Ved. Aurimas Švedas

Ką sovietų valdžiai pavyko nuveikti griaunant Pirmosios Lietuvos Respublikos ekonomikos sistemą ir verslo modelį pirmaisiais Lietuvos okupacijos metais? Kodėl pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, 1944-1947 metų laikotarpiu sovietai keitė požiūrį į privačią iniciatyvą, smulkųjį verslą, piliečių ekonominę saviraišką? Ar visuomenė pasinaudojo jai suteiktu šansu? Kas tuo metu vyko šešėlinėje ekonomikoje? 1947 m. gruodžio mėnesį sovietai vėl ėmėsi ribojimų ir draudimų politikos. Už kokias šešėlyje esančias ekonominės veiklos formas sovietinė Temidė baudė rūsčiausiai vėlyvojo stalinizmo laikais? Pokalbis su publicistu ir istoriku, knygos „Nužudyti verslumą. Sovietų kova su Lietuvos gyventojų verslumu 1940-1953 metais“ autoriumi dr. Dariumi Indrišioniu. Ved. Aurimas Švedas.

Ką šokis istorikams pasakoja apie žmonių ir visuomenių gyvenimo būdą, mentalitetą, emocinę būklę, jų lūkesčius, siekius, baimes? Kaip XX a. modernaus, išraiškos arba laisvojo šokio raida padeda suprasti moterų sąvivokos, saviraiškos, situacijos kaitą Europoje ir pasaulyje? Kuo XX a. Lietuvos kultūros istorijoje svarbi modernaus, išraiškos šokio pradininkė Danutė Nasvytytė (1916-1983)? Kokie nauji šios asmenybės kūrybinės biografijos faktai bei jų interpretacija atsiveria knygoje „Nomadės šokis“? Pokalbis su istorike, knygos „Nomadės šokis: išraiškos šokio pradininkės Danutės Nasvytytės kūrybinė biografija“ autore Emilija Tume. Ved. Aurimas Švedas

Kaip diplomuoti teisininkai, dirbę advokatų kontoroje, tapo keliautojais ir lietuvių pasaulio tyrinėtojais? Kuo keliautojas skiriasi nuo turisto? Ar kelionės padeda geriau suprasti savąją tapatybę, atsakyti į klausimą kas yra „lietuviškumas“? Kokius pasaulio lietuvių istorijos ženklus ir atminties vietas per daugiau nei dešimt metų vykstančias ekspedicijas pavyko skirtinguose žemynuose surasti projekto „Gabalėliai Lietuvos“ įgyvendintojams? Pokalbis su keliautojais, lietuvių pasaulio tyrinėtojais, projekto „Gabalėliai Lietuvos“ iniciatoriais ir svarbiausiais įgyvendintojais – Augustinu ir Aiste Žemaičiais. Ved. Aurimas Švedas