Advertise on podcast: Homo cultus. Istoriko teritorija

Pokalbis apie Magdaleną Avietėnaitę (1892-1984) – spaudos darbuotoją, diplomatę, įtakingiausią Pirmosios Lietuvos Respublikos politinio gyvenimo dalyvę moterį, besirūpinusią Lietuvos tarptautiniu įvaizdžiu. Kodėl M.Avietėnaitės profesinį augimą ir galimybes dirbti Lietuvai apribojo virš jos egzistavusios „stiklo lubos“? Koks žvilgsnis į M. Avietėnaitės asmenybę padėtų išvesti ją iš Lietuvos istorijos periferijų į kanoninį pasakojimą? Kokiais pjūviais analizuodami jos biografiją naujomis prasmėmis galima išskaityti šios iškilios moters gyvenimo istoriją? Pokalbis su knygos „Šviesa pro stiklo lubas: Magdalena Avietėnaitė (1892-1984) - tarpukario valstybės įvaizdžio kūrėja“ sudarytojomis ir tekstų autorėmis Kristina Stankaite, Violeta Karmalavičiene, Laimute Baltakoje. Ved. Aurimas Švedas

Koks skirtumas tarp žodžių „namas“ ir „Namai“? Kaipgi reikia tvarkytis sodyboje klausantis uodų, žalčių beigi kitų gyvių patarimų? Kas įvyksta kai gyvenimą tiesėje pakeičia sukimasis ratu? Kokiais būdais įmanoma sulėtinti laiką? Kaip nustoti gyvenimą matuoti pralaimėjimų ir pergalių liniuote? Kuo ypatingas vaikų auginimas vienkiemyje? Kaip kasdieninį maistą savo šeimai gamina populiarių knygų apie augalus, natūralų rauginimą, atsargų ruošimą autorė? Pokalbis su kultūros istorike, namų šeimininke, ūkininke, knygų „Natūralus rauginimas“, „Ką kanda šalna“, „Atsargų kamara“, „Šikamiškio kronikos“ autore Ieva Šidlaite. Ved. Aurimas Švedas

Kada ir kur įvyko pirmasis „Biplan“ koncertas? Kokia prasmė glūdi šios grupės narių žodžiuose - „mes buvome pirmoji MTV karta“? Kaip vyko pirmųjų dviejų „Biplan“ albumų „Banzai“ (1997) ir „Braškės“ (1998) įrašai? Kaip jauni vaikinukai iš Vilniaus įtikino mus, kad roko muzikoje gali būti daug šviesos? Kokia grupės „Biplan“, gyvuojančios jau trisdešimt metų, ilgaamžiškumo paslaptis? Kaip Nepriklausomybės epochoje pasikeitė roko scena Lietuvoje? Pokalbis su grupės „Biplan“ įkūrėjais ir muzikantais – Maksu Melmanu ir Olegu Sejev. Ved. Aurimas Švedas

Ką sovietų valdžiai pavyko nuveikti griaunant Pirmosios Lietuvos Respublikos ekonomikos sistemą ir verslo modelį pirmaisiais Lietuvos okupacijos metais? Kodėl pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, 1944-1947 metų laikotarpiu sovietai keitė požiūrį į privačią iniciatyvą, smulkųjį verslą, piliečių ekonominę saviraišką? Ar visuomenė pasinaudojo jai suteiktu šansu? Kas tuo metu vyko šešėlinėje ekonomikoje? 1947 m. gruodžio mėnesį sovietai vėl ėmėsi ribojimų ir draudimų politikos. Už kokias šešėlyje esančias ekonominės veiklos formas sovietinė Temidė baudė rūsčiausiai vėlyvojo stalinizmo laikais? Pokalbis su publicistu ir istoriku, knygos „Nužudyti verslumą. Sovietų kova su Lietuvos gyventojų verslumu 1940-1953 metais“ autoriumi dr. Dariumi Indrišioniu. Ved. Aurimas Švedas.

Ką šokis istorikams pasakoja apie žmonių ir visuomenių gyvenimo būdą, mentalitetą, emocinę būklę, jų lūkesčius, siekius, baimes? Kaip XX a. modernaus, išraiškos arba laisvojo šokio raida padeda suprasti moterų sąvivokos, saviraiškos, situacijos kaitą Europoje ir pasaulyje? Kuo XX a. Lietuvos kultūros istorijoje svarbi modernaus, išraiškos šokio pradininkė Danutė Nasvytytė (1916-1983)? Kokie nauji šios asmenybės kūrybinės biografijos faktai bei jų interpretacija atsiveria knygoje „Nomadės šokis“? Pokalbis su istorike, knygos „Nomadės šokis: išraiškos šokio pradininkės Danutės Nasvytytės kūrybinė biografija“ autore Emilija Tume. Ved. Aurimas Švedas

Kaip diplomuoti teisininkai, dirbę advokatų kontoroje, tapo keliautojais ir lietuvių pasaulio tyrinėtojais? Kuo keliautojas skiriasi nuo turisto? Ar kelionės padeda geriau suprasti savąją tapatybę, atsakyti į klausimą kas yra „lietuviškumas“? Kokius pasaulio lietuvių istorijos ženklus ir atminties vietas per daugiau nei dešimt metų vykstančias ekspedicijas pavyko skirtinguose žemynuose surasti projekto „Gabalėliai Lietuvos“ įgyvendintojams? Pokalbis su keliautojais, lietuvių pasaulio tyrinėtojais, projekto „Gabalėliai Lietuvos“ iniciatoriais ir svarbiausiais įgyvendintojais – Augustinu ir Aiste Žemaičiais. Ved. Aurimas Švedas

Kuo ypatingi yra istorinio žanro filmai? Kodėl vieninteliu istoriniu bataliniu lietuvišku filmu yra „Herkus Mantas“, režisieriaus Marijono Giedrio sukurtas dar 1972-aisiais metais? Kaip buvo nufilmuota finalinė meninės dokumentikos žanro filmo „Vabzdžių dresuotojas“ (2008) scena? Kaip kuriami filmai apie pirmuosius valstybės asmenis („Prezidentės portretas“ (2009); „Valstybės paslaptis“ (2019)? Kokias svarbiausias idėjas siekta išsakyti dirbant ties filmais „Tada Blinda. Pradžia“ (2011) ir „Emilija iš Laisvės alėjos“ (2017)? Kodėl XXI amžiaus žmonėms reikia įkvepiančių mitų arba pasakų? Pokalbis su kino režisieriumi Donatu Ulvydu. Ved. Aurimas Švedas

Kaip keitėsi žmogaus kūnas bėgant laikui ir kiek XXI amžiuje gyvenantis Lietuvos pilietis yra išoriškai panašus į žmogų, kuris gyveno karaliaus Mindaugo kuriamoje valstybėje XIII amžiuje? Istorikai, kaip taisyklė, apibūdindami Lietuvos visuomenės situaciją XXI amžiuje konstatuoja: „Niekada taip gerai negyvenome“. Kaip ši gerovė veikia mūsų kūnus? Kokius svarbiausius raidos etapus išgyvena žmogaus kūnas? Ar mes, lyginant su savo protėviais, įgijome galimybių apgauti laiką ir pristabdyti amžėjimą? Pokalbis su šeimos gydytoju Valerijumi Morozovu, kineziterapeute ir sporto trenere Tatjana Štopiene ir anatomu-antropologu, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentu Andrejumi Suchomlinovu. Ved. Aurimas Švedas

Kokius pėdsakus laikas palieka operoje? Ir kaip opera įtakoja laikmetį bei jame gyvenančius žmones? Kokiu būdu operos Lietuvoje institucijos istorija susijusi su Lietuvos valstybės istorija? Ką opera davė lietuvių nacionalinei savikūrai? Ar egzistuoja lietuviškos „tautinės operos kodas“? Kaip reikia rašyti apie akimirkos grožio raišką operoje, kurio išlikę šaltiniai (muzikos partitūros, scenografų piešiniai, nuotraukos, recenzijos), deja, nepajėgūs atkurti? Pokalbis su kolektyvinės monografijos „Ugnis ir tikėjimas. Lietuvos istorija ir mitologija operos scenoje“ bendraautoriais, muzikologėmis prof. Rūta Stanevičiūte, dr. Jūrate Katinaite, menotyrininku prof. Helmutu Šabasevičiumi. Ved. Aurimas Švedas

Kas yra teatro laikas? Kaip laikas valdomas rašant pjesę ir kaip jis teka aktoriui scenoje? Kaip gimė Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Kantas“ ir kaip ši pjesė virto Oskaro Koršunovo spektakliu Vilniaus mažajame teatre? Koks yra Kanto erdvėlaikis minėtame spektaklyje? Kodėl žiūrėdami šią pjesę jaučiamės lyg būtume sustingusio laiko burbule kurio link artėja istorijos audra? Kaip teatro žmonės susigyvena su skaudaus laikinumo jausmu? Pokalbis su rašytoju ir dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi, aktoriumi Ramūnu Cicėnu ir dailininku bei scenografu Gintaru Makarevičiumi. Ved. Aurimas Švedas

Kas yra teisininkų laikas? Ar valstybėse turinčiose skirtingas teisines sistemas teisininkų santykis su laiku yra skirtingas? Kokį poveikį skirtingos laiko dimensijos – praeitis ir ateitis – daro teisei ir teisės instrumentams? Kokius teisės aktus galima laikyti „laiškais į ateitį“? Kuomet teisininkams tenka leistis į lenktynes su laiku? Pokalbis su teisininku, kriminologu, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc.dr. Gintautu Sakalausku. Ved. Aurimas Švedas

Kuomet fizikai prabilo apie keliones laiku kaip apie teoriškai įmanomą galimybę? Kaip galėtų veikti laiko mašina? Kodėl kelionę ateities link yra lengviau įgyvendinti nei šuolį į praeitį? Į kokį LDK laikotarpį istorikai rekomenduotų nusitaikyti pasiryžėliams keliauti laiku? Kokius namų darbus turėtų atlikti tokie nuotykių ieškotojai? Ką apie Viduramžių visuomenę derėtų išsiaiškinti prieš sėdant į laiko mašiną? Kur keliautojai laiku galėtų apsistoti, ką valgyti, su kuo jiems patartina (ne)bendrauti, kokių dalykų vengti? Pokalbis su istorikais - Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. Tomu Čelkiu, dr. Antanu Petrilioniu, doktorantu Povilu Andriumi Stepavičiumi bei fiziku, Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Mindaugu Karčiausku. Ved. Aurimas Švedas

Kas yra geologinis ir biologinis laikas? Kokia yra geologinių ir biologinių įvykių trukmė? Kokiais „laikrodžiais“ šie įvykiai matuojami? Kodėl Lietuva laikoma unikalaus geologinio laiko archyvu? Kaip reikėtų suprasti sąvokas „filogenetinis“, „sukcesinis“, „ontogenetinis“ ir „ląstelės“ laikas? Kaip interpretuoti mokslininkų bandymus biologinio laiko tėkmę pasukti atgal ir iš nebūties sugrąžinti išnykusias gyvūnų rūšis? Pokalbis su Gamtos tyrimų centro vyresniaisiais mokslo darbuotojais – geologu dr. Jonu Satkūnu ir entomologu dr. Eduardu Budriu. Ved. Aurimas Švedas

Kodėl danų rašytojos Solvej Balle romanų ciklas „Apie tūrio apskaičiavimą“ tapo pasauliniu literatūros reiškiniu? Kaip galima intepretuoti rašytojos pasakojimą apie antikvarinių knygų pardavėją Tarą Selter kuri sulūžus laiko tvarkai buvo įkalinta lapkričio 18-oje dienoje? Kaip ir kodėl žmonės realiame gyvenime patenka į laiko kilpas ir pradeda kartoti tuos pačius veiksmus, todėl nuolat pakliūna į tas pačias situacijas? Ar mes iš tiesų turime tvirtas garantijas, kad pasaulis yra tvarkingas ir prognozuojamas, o ateitis priklauso mums? Pokalbis su vertėja Ieva Toleikyte, literatūrologe ir literatūros kritike Neringa Butnoriūte, jungiškos krypties psichoanalitike Agne Morkvėnaite-Vasiliauskiene, filosofu, Vytauto Didžiojo Universiteto filosofijos katedros vedėju Viktoru Bachmetjevu. Ved. Aurimas Švedas

Kaip senovės graikai ir romėnai suprato laiką, bandė jį skaičiuoti, išgyveno laiko tėkmę? I a. pr. Kr. Romoje gyvenęs Horacijus byloja mums: „siela džiaugiasi dabartyje, ji neapkenčia ateities rūpesčių.“ Ar tikrai Antikos pasaulio žmonėms visų pirma rūpėjo dabartis? Ką būtų galima pasakyti apie šių Viduramžių epochos žmonių santykį su laiku? Kaip Naujųjų amžių žmonės supasaulietino, suasmenino, universalizavo ir suprekino laiką? Modernus istorinis laikas (kaip ir modernus istorijos mokslas) visuomet mėgino pasaulio įvairovę susieti į vieną procesą, vieną pasakojimą, vieną laiko upę. Kaip istorikai bando šioje laiko tėkmėje įžvelgti skirtingas laiko tėkmes ir netgi judėjimo kryptis? Kaip reikėtų interpretuoti prancūzų istoriko Fernand Braudel sukurtą trinarę laiko koncepciją? Pokalbis su Vilniaus universitete Istorijos fakultete dirbančiais mokslininkais doc. dr. Eugenijumi Saviščevu, doc. dr. Tomu Čelkiu, dr. Aurelijumi Gieda. Ved. Aurimas Švedas