Advertise on podcast: Perkraunant civilizaciją

KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Petras Rimantas Venskutonis teigia, kad vabzdžiai turi itin daug vertingų baltymų, be to, juos auginant reikia nedaug vandens, į atmosferą patenka mažesnis kiekis atmosferą šildančio metano, nei užsiimant gyvulininkyste. Pasak VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriaus Arūno Bukančio, žmogaus veikla dabar lemia visuotinį atšilimą, todėl vabzdžių auginimas gali padėti išsaugoti miškus. Anot maisto ekspertės Aidos Čepukaitės, dauguma tik deklaruoja norą valgyti vabzdžius, tačiau neaišku, ar tai iš tiesų darytų, nes jie mūsų sąmonėje asocijuojasi su kenkėjais. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus patarėjas Deividas Kalinauskas teigia, kad vabzdžiai gali sukelti alergijas asmenims, kurie jautrūs vėžiagyviams, moliuskams ar dulkių erkutėms, todėl apie tai privaloma nurodyti produktų etiketėse. Ved. Audrius Lelkaitis

Pasak VU TSPMI docento Mažvydo Jastramskio, žmonės balsuoja aktyviau, jei domisi politika, įžvelgia aiškius skirtumus tarp konkuruojančių kandidatų. VDU profesorius Lauras Bielinis teigia, kad dauguma rinkėjų vadovaujasi emocijomis, todėl politikai siekia jas sukelti, tačiau nereikėtų tuo populistiškai piktnaudžiauti. Pasak rašytojo Marko Zingerio, populistai yra pavojingi, nes dažniausiai yra promaskvietiški. VU TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis pabrėžia, kad Rusijos ir Baltarusijos pavyzdys rodo, kokia demokratija trapi, todėl reikia priešintis kiekvienam bandymui ją užsmaugti. Ved. Audrius Lelkaitis

Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis teigia, kad būtina siekti socialinio teisingumo, norint sumažinti nusikalstamumą, korupciją, skurdą, visuomenės susipriešinimą. Pasak Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus, norint surinkti daugiau mokesčių, reikia plėsti mokesčių surinkimo bazę. Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus perspėja, kad įvedus nors ir mažą nekilnojamojo turto mokestį, jis bus tik didinamas. Anot „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico, piliečiams reikėtų ne ieškoti landų, kaip mokesčių vengti, o, sutarus, juos sąžiningai mokėti, nepasitenkinimą reiškiant politinėmis priemonėmis. Ved. Audrius Lelkaitis

Anot VU Sveikatos mokslų instituto mitybos mokslininko prof. Rimanto Stuko, tyrimai rodo, jog žmonės ėmė cukraus vartoti tiek, kiek yra rekomenduojama, ir tai lėmė švietimas bei dalies gamintojų sprendimas į gaminius jo dėti mažiau. Psichologė Laima Bulotaitė teigia, kad saldumynų griebiamės norėdami atsikratyti streso, todėl reikėtų mokytis, kaip nusiraminti kitaip. Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas siūlo nebijoti cukraus keisti saldikliais – žmonės numeta svorio, todėl įgyja motyvacijos maitintis sveikiau. Pasak Santaros klinikų gydytojos dietologės medicinos mokslų daktarės Editos Gavelienės, nėra pastebėta, kad natūralūs saldikliai stevija ir eritrolis būtų kenksmingi, tačiau kitų saldiklių reikėtų vengti, nes jie nepalankiai veikia žarnyno bakterijas. Ved. Audrius Lelkaitis

Anot AB „Vilniaus šilumos tinklai” Žmonių ir kultūros komandos vadovės Dalios Vitkuvienės, įmonė jau porą metų dirba keturių darbo dienų režimu, ir darbuotojai spėja padaryti tiek, kiek per penkias dienas. Pasak vadovavimo ir lyderystės ekspertės dr. Alisos Miniotaitės, trumpesnio darbo režimai netinka įmonėms bei šalims, kurios priverstos konkuruoti. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad nėra paprasta pasiekti, kad darbdaviai mokėtų tą pačią sumą už mažiau darbo valandų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžia, kad tas pačias algas gaunantys, tačiau labiau pailsintys darbuotojai dirba efektyviau ir neša daugiau pelno. Ved. Audrius Lelkaitis

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tai yra resursų karas – kol kas Rusija turi pranašumą, nes Ukrainos nepasiekė vakarietiški tankai, aviacija bei toliašaudės sistemos. Pasak VDU licėjaus „Sokratus“ direktoriaus Mindaugo Nefo, Vakarų reakciją į karą Ukrainoje lemia antrojo pasaulinio karo traumos. Anot VU TSPMI dėstytojo Deivido Šlekio, daug priklausys nuo Kinijos, kuri gali apsispręsti tiekti ginkluotę Rusijai, nepaisydama JAV perspėjimų to nedaryti. VU ekonomistas Algirdas Bartkus teigia, kad Rusijos ekonomika smuktelėjo, stabilizavosi, tačiau jos laukia ilgametė stagnacija. Ved. Audrius Lelkaitis

Finansų patarėjas Vilmantas Mockus teigia, kad pasitikėti vien „Sodra” yra rizikinga, dėl neprognozuojamų politikų sprendimų. Pasak Vilniaus universiteto socialinės politikos profesoriaus Romo Lazutkos, „Sodros” sistema veiktų puikiai, jei valstybė skirtų daugiau lėšų pensijoms, o ne padėtų komercinės naudos siekiančioms bendrovėms, valdančioms pensijų fondus. Anot Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, papildomo pensijų kaupimo sistema, kuri įtraukia automatiškai, gina tik verslininkų interesus, nes žmonės negali derėtis dėl sutarčių sąlygų. Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo, nereikėtų priešinti „Sodros” ir privataus kaupimo, svarbiausias tikslas - skatinti visuomenę taupyti, nuo to didėja gerbūvis. Ved. Audrius Lelkaitis

Pasak Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos Saugos analizės skyriaus vedėjo Evaldo Kimčio, elektrinė yra pavojingai per arti sostinės Vilniaus, jos projektas neatitinka Vakarų saugumo standartų, statybos metu vyksta avarijos, remontai tęsiasi stebėtinai ilgai, į paklausimus baltarusių valdžia atsakinėja arba formaliai, arba išsisukinėja. Anot energetikos eksperto Arvydo Sekmoko, antro reaktoriaus paleidimas ne tik padidins grėsmę, bet stiprins nesaugaus, politiškai nestabilaus regiono įspūdį, kuris kliudys ateiti investicijoms. Europos Parlamento nario Andriaus Kubiliaus teigimu, jėgainės uždarymas turėtų tapti sąlyga Baltarusijai, jei ši, pasikeitus režimui, išreikštų norą tapti Europos Sąjungos nare. Ved. Audrius Lelkaitis

Anot VšĮ „Žiedinė ekonomika” steigėjo Domanto Tracevičiaus, pakuotės patenka į sąvartynus arba yra sudeginamos, nors joms pagaminti reikia daug resursų. Pasak Vìlnius TECH aplinkos inžinerijos fakulteto prodekenės dr. Aušros Zìgmontienės, nuo 1950 metų prigaminta apie 9 milijardai tonų plastiko, iš kurio keturiasdešimt procentų skirta pakuotėms. Vilniaus universiteto profesorės mikrobiologės Eglės Lastauskienės teigimu, aplinkoje daugėja mikroplastiko dalelių, ir tai kelia nerimą, nes jos gali veikti mūsų sveikatą. Pasak Aplinkos psichologijos mokslininkės Dovilės Šorytės, reikia stengtis vartoti kuo mažiau vienkartinių plastiko gaminių, naudoti pakartotinai ir rūšiuoti. Ved. Audrius Lelkaitis

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vyr. specialistės Daivos Miliauskienės duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruota daugiau nei du šimtai su puse tūkstančių šunų, jų skaičius didėja. Pasak Vilniaus gyvūnų globos namų vadovės, veterinarijos gydytojos Agnės Žėbienės, ekskrementus rinkti būtina, nes šunys per juos gali apsikrėsti žmonėms pavojingais parazitais. Anot UAB „Grinda” komunikacijos departamento vadovo Egidijaus Steponavičiaus, nereikia ieškoti specialių šiukšliadėžių - maišelius galima mesti į buitinius konteinerius. Vilnius TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanė doc. dr. Aušra Zigmontienė siūlo rinktis greitai suyrančius maišelius, taip mažinant taršą. Ved. Audrius Lelkaitis

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Gabrielos Hartwig, Lietuvos sergamumo rodiklis yra vienas prasčiausių Europos Sąjungoje. Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytojo pulmonologo doc. Kęstučio Miškinio, per kovido pandemiją, kai žmonės nešiojo kaukes, apsikrėtė mažiau, tačiau dabar ligoniai turi galimybę apsilankyti pas šeimos gydytojus ir nustatomų atvejų daugėja. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys teigia, kad dalis ligonių, pasijutę geriau, nustoja gerti vaistus, tuomet tuberkuliozės bakterijos mutuoja į atsparias antibiotikams ir gydymas tampa žymiai sudėtingesnis. Psichologė Ieva Vasionytė pataria specialistams, kaip, prieš išleidžiant ligonius namo, išsiaiškinti, ar jie stropiai gydysis. Ved. Audrius Lelkaitis

Lietuvos Radijo ir televizijos komisijos Ūkio subjektų priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Katinas teigia, kad kasmet filmų piratai Lietuvoje padaro žalos už milijonus eurų, pagal piratavimo mastą 2018 m. buvome antri ES, dabar – penktoje vietoje. Pasak LRTK narės Agnestos Filatovės, į piratinę platformą įdėtas filmas atneša mažiausiai trisdešimt tūkstančių eurų nuostolį legaliems platintojams, todėl Lietuvos žiūrovai turi mažiau galimybių greičiau pamatyti filmų premjeras, nes teisių turėtojai baiminasi galimos žalos. Anot Seimo Kultūros komiteto nario Kristijono Bartoševičiaus, Rusija ir Baltarusija skatina piratavimą, neva taip kovodamos su vakarų vertybėmis, todėl Lietuvos visuomenei, atstovaujančiai vakarų demokratijas, svarbu ginti autorių teises. Ved. Audrius Lelkaitis