1539622549
Laikas kultūrai

Advertise on podcast: Laikas kultūrai

This podcast has
254 episodes
Language
Lithuanian
Publisher
LRT
Explicit
No
Date created
2020/11/10
Latest episode
2026/10/30
Average duration
50 min.
Release period
9 days

Description

Nauja laida, kurioje aptariame aktualius įvykius. Paskutinę savaitės dieną atsigręžiame į besibaigiančią savaitę, akcentuodami ne įvykių kroniką, o ieškodami gilesnio požiūrio, kalbėdami apie įvykius ir naujus reiškinius, atskleisdami asmenybes, kurioms prabėgusi savaitė yra svarbi. Kalbame tiek apie meno įvykius (ir ne tik didžiuosiuose miestuose), tiek apie platesnes kultūros temas: ar nuolat reformuojama švietimo sistema turi viziją, ko yra siekiama; ar suvokiame pavojus demokratijai besikeičioje visuomenėje; kodėl taip mažai apmąstome ir analizuojame sovietmečio kultūros palikimą; kas yra radikalizmas ir kada jis aštrėja; bendravimo – kultūros – asmenybės paviršutiniškumas ir kt. Laidą veda Jolanta Kryževičienė. Penktadieniais 11:05 – per LRT KLASIKĄ.

Unlock Laikas kultūrai podcast Email contact info,
Listeners & Audience details

Email contact information

Direct podcast contact details

Listeners

Audience numbers & engagement insights

Audience details

Podcast Insights

Podcast episodes

Check latest episodes from Laikas kultūrai podcast


Literatūriniai raštai yra mūsų kultūros šaltinis, tačiau jie nėra skaitomi ir vertinami
2026/10/30
Literatūriniai raštai yra pagrindinis ir patikimiausias šaltinis, jeigu norime ne tik paskaityti rašytojo grožinę kūrybą, bet ir daugiau sužinoti apie jo gyventą laiką, kultūros kontekstą. Kodėl leidžiame daugiatomius literatūrinius raštus ir kodėl jie nėra pakankamai vertinami visuomenėje? Kaip yra rengiami raštai ir kodėl šis darbas reikalauja didžiulių profesionalų pastangų ir laiko? Pokalbyje apie raštų reikšmę ir leidybą dalyvauja LLTI Tekstologijos skyriaus mokslo darbuotoja dr. Žana Raškevičiūtė, VU istorikas dr. Norbertas Černiauskas ir LLTI leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis. Ved. Jolanta Kryževičienė
Balys Gajauskas: juokaudavom, kad nuo 1953-ųjų prasidėjo lagerinės demokratijos metai
2026/10/23
37-eri metai. Būtent tiek Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, disidentas Balys Gajauskas kalėjo sovietų lageriuose ir tremties vietose. Praėjus šimtui metų nuo Balio Gajausko gimimo režisierius Donatas Jokūbaitis ir operatorius Pijus Bastys leidosi į istorinę kelionę politinio kalinio gyvenimo pėdsakais, bandydami suprati žmogų, niekada nepripažinusį sovietinės valdžios ir neprašiusį jos malonės. Apie naują dokumentinę apybraižą „Neprarastas laikas“, apie Balio Gajausko asmenybę, jo bendražygių ir artimųjų prisiminimus, apie vėl aktualia tampančia rezistencijos ir pasipriešinimo temą - pokalbis su filmo režisieriumi ir scenarijaus autoriumi Donatu Jokūbaičiu. Ved. Jolanta Kryževičienė
Vertėja Claudia Sinnig: Gavelio romane vokiečiai pamatė, ką rusai gali padaryti
2026/10/10
Lietuvių literatūros vertėja į vokiečių kalbą Claudia Sinnig daugybę metų verčia žymiausius mūsų rašytojų kūrinius, yra apdovanota Šiaurės Reino-Vestfalijos meno fondo „Straeleno“ premija - didžiausiu Vokietijos įvertinimu. Pirmą kartą į Lietuvą ji atvyko 1989 metais. „Su kuo susidūriau Lietuvoje, man buvo stebuklas. Lyginant su rusais ir vokiečiais, lietuviai puikiai suprato, iš kur jie atsirado ir ko nori. Vokiečiai taip nemąstė",- prisimena Claudia Sinnig. Ilgus metus Vokietijos kultūrai vadovavo kairiosios partijos, jų mąstymas buvo panašus į rusų. Ir tik prasidėjus karui Ukrainoje požiūriai ėmė keistis. 2024 metais Claudios Sinnig išverstas Ričardo Gavelio romanas „Vilniaus pokeris" skaitytojams liudijo, ką rusai gali padaryti okupuotose šalyse. Pokalbis su vertėja Claudia Sinnig apie Lietuvą, literatūrą ir artėjantį kultūros sezoną Vokietijoje. Ved. Jolanta Kryževičienė Bozicos Babic / Kunststiftung NRW nuotr.
Architektas Romas Gailius: Klaipėdos vystymasis atsitrenkė į uosto sieną
2026/10/09
„Architektas turi suprasti, kaip gyvena žmonės, kaip jie jaučia erdvę, kaip skraido paukščiai ir laksto vaikai“,- sako architektas, urbanistas Romas Gailius, keturis dešimtmečius kuriantis ir analizuojantis Klaipėdos architektūrą. Koks yra miestas šiandien ir kokia bus Klaipėda po kelių dešimtmečių? Kodėl miestas niekaip nesugeba atverti marių gyventojams, o urbanistai atsitrenkia į nepajudinamą uosto sieną? Kodėl netvarkomi istoriniai pastatai ir kaip į uostamiestį ateina naujoji architektūra? Apie visa tai - pokalbis su architektu Romu Gailiumi susėdus ant Dangės krantinės. Ved. Jolanta Kryževičienė
Parodoje „Kodas: aš esu“ - penkių taškų tatuiruotės ant brolių Gataveckų rankų paslaptis
2026/09/25
Kas yra institucija? Kur yra institucinio rūpesčio ir žmogaus individualumo ribos? Žmogus institucinėje sistemoje yra tik kodas, tai kam rūpi jo vertybės, norai ar galimybės? Šiuos klausimus naujoje parodoje „Kodas: aš esu“ kelia menininkai Algirdas ir Remigijus Gataveckai. Gležni našlaičių žiedlapiai ir lipnia juosta tarsi surakinta akinančiai mėlyna drobė taip pat yra kodai. „Mums rūpėjo, ką daro institucija su žmogumi ir kokios trauminės patirtys lieka“,- sako menininkai ir parodo savo rankas, ant kurių - penkių taškų tatuiruotė. Ką ji reiškia, kas užkoduota parodoje - pokalbyje su Algirdu ir Remigijumi Gataveckais. Ved. Jolanta Kryževičienė
Alma ir Valdas Adamkai. Legendinės prezidentinės poros istorija, kurios dar nežinojote
2026/09/18
Pasitikdama Prezidento Valdo Adamkaus 100- metį, leidykla Tyto alba išleido dvi knygas, kurios susipina į vieną – vienos šeimos, vienos tautos ir mūsų valstybės istoriją. Tai fotobiografija „Šimtas Prezidento Valdo Adamkaus metų“, kurios sudarytoja Raminta Jonykaitė ir „Gyvenimas po meilės ženklu“ - rašytojo, buvusio Prezidento referento Arno Ališausko pokalbiai su Alma Adamkiene. „Kartu pasirodančios šios dvi knygos atspindi poros gyvenimą. Kai galvojam apie Adamkus, galvojam apie juos abu“,- sako Raminta Jonykaitė. Daugybę beveik nežinomų faktų papasakoja Alma Adamkienė, kuri, pasirodo, buvo puiki vadybininkė ir mėgo vandens parašiutizmą. „Tai knyga apie tą patį gyvenimą, tą patį darbą, Apie meilę“,- sako Arnas Ališauskas. Ved. Jolanta Kryževičienė Nuotrauka Almos ir Valdo Adamkų asmeninio archyvo
Dvylika istorijų apie meną ir žmones: skulptorė Dalia Matulaitė
2026/09/04
Skulptorė Dalia Matulaitė visą savo gyvenimą kūrė svarbius savo genties, savo šalies istorijos atminimo ženklus. Tikslus ir drąsus kalto kirtis akmenyje iš užmaršties iškėlė didžiųjų valstybės vyrų ir moterų, mitų ir pasakų herojus. „Stumbras“ Kauno Ąžuolyne, „Aušra“ Šiauliuose, „Šventvakarių Ėvė“ Priekulėje, trys skulptūros Klaipėdos Mažvydo parke ir „Neringa“ mieste, Rūdininkų skvere Vilniuje ant skrynios sėdi „Seserys“, vadinusios save rašytojos Lazdynų pelėdos vardu. „Nedaug turime menininkų, kurie būtų taip pilietiškai ir valstybiškai angažuoti. Galingi jos darbai liudijo tikros didmoterės užmojus,“ - sako menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė. Paskutinioji ciklo „Mohikanai“ laida, skirta skulptorei Daliai Matulaitei. Ved. Jolanta Kryževičienė Galerijos Kunstkamera nuotr.
Dvylika istorijų apie meną ir žmones: fotografas Algimantas Kunčius
2026/08/28
"Kai kuriuos savo atspaudus esu dovanojęs, Bet kai kurių negaliu dovanot, ypač intymiųjų, nes „Tolių vaizdai“ yra kaip mano malda. Žolynų ciklą siūlė pirkti Pietų Korėjos muziejaus direktorė. Sakau, negaliu parduoti, nes liksiu labai neturtingas. Noriu, kad svarbiausi darbai liktų Lietuvoje“,- sako vienas ryškiausių Lietuvos fotografijos mokyklą formavusios kartos menininkų, fotografas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algimantas Kunčius. Senajame šeimos bute, kuriame dabar fotografas gyvena vienas, gausybė albumų, fotoaparatų, autorinių nuotraukų atspaudų. Gal atsitiktinai Algimantas Kunčius atsiverčia albumą „Susitikimai praeitame šimtmetyje“ ir pradeda pasakoti daugybę istorijų apie susitikimus, žmones, apie mūsų laiką. Laidos autorė Jolanta Kryževičienė Algimanto Kunčiaus autoportretas su pirmuoju fotoaparatu Leica
Dvylika istorijų apie meną ir žmones: dailininkas Antanas Žmuidzinavičius
2026/08/21
Praėjo 150 metų nuo vieno žymiausių menininkų - dailininko Antano Žmuidzinavičiaus gimimo. Dažniausiai jį prisimename kaip romantiškų Lietuvos peizažų kūrėją. Kodėl atrodytų tokie paprasti, realistiniai, tradiciniai vaizdai ligi šiol jaudina žiūrovus, o kolekcininkai už įspūdingas sumas perka jo paveikslus? Kokiomis klišėmis apaugusi ši asmenybė, įspūdingai prisidėjusi prie nepriklausomos valstybės kūrimo? Kaip elitinei Žmuidzinavičių šeimai pavyko išvengti sovietmečio represijų? „Kai ateiname į erdvę, kurioje mus pasitinka dailininko Žmuidzinavičiaus peizažai, mes atpažįstame vaizdus. Tai kiekvieno lietuvio DNR - mes esame gamtos žmonės“,- sako Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus direktorė, menotyrininkė Jurgita Rimkutė-Vainiuvienė. „Didžiųjų tapybos autoritetų aplinkoje Žmuidzinavičius nebuvo laikomas stipriu menininku, nebuvo priimtas. Bet buvo absoliučiai priimtas publikos ir turėjo didžiulį pasisekimą“,- sako dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė Laima Laučkaitė. Laidos autorė Jolanta Kryževičienė. Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus archyvo nuotrauka.
Dvylika istorijų apie meną ir žmones: architektas Rimvydas Palys
2026/08/14
„Visą gyvenimą galvojau apie Kauną. Kas yra miestas? Na, ne vien daugiabučiai, ne vien maximos. Tai ir žiemos uostas, kranai, pauzės, skverai, pakrančių alėjos. Miestas yra visa ko įvairovė, civilizacijos viršūnė. Bet svarbiausia - Kaune nėra miesto vizijos“, - sakė Jurgis Rimvydas Palys, architektas, urbanistas, pedagogas, aistringas akvaurbanistas ir vizionierius, machinų kolekcininkas ir Kaunui atsidavęs patriotas. Kokios buvo svarbiausios Jurgio Rimvydo Palio idėjos, kodėl jo projektai ir vizijos nebuvo priimtos Kauno, kodėl jis pats buvo išstumtas iš aktyvaus miesto kūrimo procesų pasakoja architektas Audrys Karalius ir architektūrologas Almantas Bružas. Ved. Jolanta Kryževičienė
Dvylika istorijų apie meną ir žmones: literatūrologė dr. Vanda Zaborskaitė
2026/08/07
„Kalbant apie sovietinį laikotarpį neteisingai sutapatinama oficialioji kultūra su kultūros visuma. Didžioji dalis buvo tai, ką aš vadinu nepavergtąja kultūra. Ją kūrė žmonės, kurie prisitaikė, bet niekada nesusitaikė“,- taip 2008 metais sakė Vanda Zaborskaitė. Lietuvos literatūros kritikė, eseistė, profesorė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos mokslų akademijos narė korespondentė. Literatūrologė, kuri per didįjį Vilniaus universiteto lietuvių literatūros katedros valymą 1961 metais su kolegėmis buvo pašalinta už nacionalistinių nuotaikų kurstymą ir marksizmo revizionizmą. Mokslininkė, kuriai rūpėjo ne tik literatūra, estetikos problemos, bet ir švietimo ateitis, todėl kartu su Meile Lukšiene atkūrus nepriklausomybę siekė reformuoti sovietinės mokyklos sistemą, kūrė tautinės mokyklos programą. Profesorę laidoje prisimena ją puikiai pažinojusi Meilės Lukšienės dukra, kultūros istorikė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Ingė Lukšaitė. Ved. Jolanta Kryževičienė Zenono Baltrušio / Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo nuotrauka
Dvylika istorijų apie meną ir žmones: režisierius Vytautas Žalakevičius
2026/07/31
„Kalbėti apie buvusį rūmų meną yra nonsensas. Čia reikia piktybiškai nežinoti lietuviško kinematografo“,- viename interviu sakė kino režisierius, scenaristas Vytautas Žalakevičius, talentingas profesionalas, kurio filmai įėjo į Lietuvos kinematografijos aukso fondą ir kartu sulaukia aštriausios kritikos dėl neva nutylėtos tiesos ar konformistinės traktuotės. Laidoje skamba 1994 metais Izoldos Keidošiūtės interviu su Vytautu Žalakevičiumi. Režisierių prisimena Laimonas Tapinas, Juozas Budraitis, Kostas Smoriginas, Laimonas Noreika. Apie bendrą darbą Lietuvos kino studijoje, režisieriaus filmų kodus pasakoja kinotyrininkė, festivalio „Scanorama“ įkūrėja ir vadovė dr. Gražina Arlickaitė. Laidos autorė Jolanta Kryževičienė Audriaus Zavadskio nuotr.
Dvylika istorijų apie meną ir žmones: poetė Judita Vaičiūnaitė
2026/07/24
Viena unikaliausių, paslaptingiausių poečių, savo eilėse keliavo ne sodžiaus takeliais, o klaidžiojo miesto skersgatviais ir stebėjo bažnyčių bokštus, gėrė kavą kukliose sovietmečio kavinukėse. Juditos Vaičiūnaitės poezijos moteris – laisva, vieniša, o jos švelnus lyrizmas persmelktas iš istorijos gelmių ateinančio tragizmo ir pasaulio kultūros ženklų. Atėjus Juditai Lietuvos literatūroje įvyko lūžis - teigė jos bendraamžiai Marcelijus Martinaitis, Jonas Juškaitis. Tačiau šiandien jos vardu pavadintas tik dulkėtas keliukas miesto pakrašty, o paminklu tapo lapų skėtis prie šv. Kotrynos bažnyčios. „Pasakyti, kad tai buvo miesto poetė, per seklu. Tai buvo kalbos virtuozė, per kurią atsiskleidė labai gilus turinys“ – sako LLTI šiuolaikinės literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, poetės raštų rengėja dr. Gintarė Bernotienė. „Mama buvo labai stiprus, švarus žmogus. Kaip ir jos dėdės, dar buvo prieškario karta, idealistai, dirbę Lietuvai“- prisimena poetės dukra dailininkė, popieriaus restauratorė Ula Vaičiūnaitė. Ved. Jolanta Kryževičienė Algimanto Aleksandravičiaus nuotrauka
Dvylika istorijų apie meną ir žmones: aktorė Rūta Staliliūnaitė
2026/07/17
„Teatras yra dvasinė akademija, nieko bendro neturinti su bizniu ir tuščiomis linksmybėmis“,- sakė legendinė Lietuvos teatro aktorė Rūta Staliliūnaitė. Lygiai tris dešimtmečius dirbusi Kauno dramos teatre aktorė išėjo iš teatro, palikusi žiūrovų atminty legendinius vaidmenis: Barborą Radvilaitę to paties pavadinimo Jono Jurašo spektaklyje, Ūbienę - Jono Vaitkais spektaklyje „Karalius Ūbas“ ir Fru Solnes, to paties režisieriaus spektaklyje „Statytojas Solnesas“, misis Gibs Gyčio Padegimo spektaklyje „Mūsų mietelis“, Ulijoną Jono Juraš unikaliame spektaklyje „Smėlio klavyrai“. Tačiau teatrologė Audronė Girdzijauskaitė teigia, kad Rūta Staliliūnaitė neišnaudojo visos savo kūrybinės galios, neišvaidino visų trokštamų vaidmenų. Ved. Jolanta Kryževičienė Augustino Pajarsko nuotr. iš Kauno valstybinio dramos teatro archyvo.
Dvylika istorijų apie meną ir žmones: baleto legenda Aliodija Ruzgaitė
2026/07/10
„Dažnai cituoju britų baleto kritiką, rašytoją Arnoldą Haskellį, kuris dar nepriklausomoje Lietuvoje pasakė, kad Kaunas nėra provincija, nes tokia maža ir neturtinga šalis savo biudžeto dalį skiria rimtam menui - operai ir baletui. Visada prisimenu ir norėčiau, kad visos mūsų vyriausybės prisimintų“,- sakė Lietuvos baleto legendinė solistė, dėstytoja, kritikė Aliodija Ruzgaitė. „Tais pilkais laikais tai buvo ypatingai ryški asmenybė. Ji traukė žmones, į ją norėjosi lygiuotis. Mes visada jautėme jos rūpestį ir šilumą“,- prisimena buvusi mokinė, dabartinė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus klasikinio šokio mokytoja, klasikinio šokio metodinės grupės pirmininkė Deimantė Karpušenkovienė. Ved. Jolanta Kryževičienė

Podcast reviews

Read Laikas kultūrai podcast reviews


0 out of 5
0 reviews

Podcast sponsorship advertising

Start advertising on Laikas kultūrai relevant audience podcasts


What do you want to promote?