Advertise on podcast: Verslo tribūna

Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius, Aurimas Paulius Girčys, „EcomExpo 2026“ organizatorius, „APG Media“ vadovas

„Verslo tribūnoje“ „Swedbank“ Stambių verslo klientų vadovas Martynas Trimonis pasakoja, kur link šiandien juda didžiojo Lietuvos verslo kapitalas, kaip pavyko pasiekti tokį spartų paskolų portfelio augimą ir kokią vertę šios investicijos gali sukurti šalies ekonomikai

Lietuvoje alternatyviais degalais varomų sunkvežimių kol kas registruojama vos kelios dešimtys, tačiau nuo kitų metų situacija gali pasikeisti. Parama biometanu ir elektra varomiems vilkikams bei nauja kelių apmokestinimo sistema suteiks papildomą finansinį pranašumą mažiau taršiam transportui.

Smulkiojo ir vidutinio verslo skolinimosi poreikis Lietuvoje auga, o apie 60% užklausų – dėl apyvartinio kapitalo. „SME Bank“ Baltijos šalių vadovo Mariaus Bačiansko teigimu, maždaug 70% dėl tokio finansavimo besikreipiančių įmonių neturi nekilnojamojo turto, tačiau tai nebėra esminė kliūtis gauti paskolą. „Nekilnojamasis turtas nėra kliūtis kreditavimui užsitikrinti ir sėkmingai verslo plėtrai vystyti“, – tikina M. Bačianskas. Užstatą gali pakeisti ir ILTE bei Europos investicinio fondo garantijos, o bankai pirmiausia vertina įmonės pinigų srautus, finansinius rezultatus ir ateities planus. Finansavimą gali gauti net tuo metu nepelningai veikiantis verslas, jei jo planai pagrįsti kontraktais, pardavimais ir realiomis prognozėmis. Viena didesnių kliūčių smulkiajam verslui išlieka finansinių kompetencijų trūkumas. Bankui neužtenka pateikti skaičių – vadovas turi gebėti paaiškinti rezultatų pokyčius ir parodyti, kaip situacija bus keičiama ateityje.  „Neužtenka trumpų atsakymų, kad mažiau pardavėme ar kaina netiko pirkėjui“, – sako M. Bačianskas. Finansavimo paklausą augina ir energetikos, infrastruktūros bei gynybos projektai, kuriuose smulkios įmonės dirba subrangovėmis. „Per paskutinį pusmetį matome ženklų suaktyvėjimą laimėtų konkursų didžiuosiuose projektuose, kur smulkusis ir vidutinis verslas kreipiasi į mus dėl finansavimo“, – pastebi M. Bačianskas. Ieškant finansavimo M. Bačianskas ragina kreiptis iš karto į kelias kredito įstaigas, mat taip galima palyginti ne tik kainą, bet ir sprendimo greitį. Klausykite plačiau, kada verslui verta skolintis, kada ieškoti investuotojo ir kaip pasiruošti einant į banką – „Verslo tribūnos“ pokalbis su „SME Bank“ Baltijos šalių vadovu.

Lietuva per pastarąjį dešimtmetį smarkiai sustiprino energetinę nepriklausomybę – SGD terminalas, sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais ir alternatyvių energijos šaltinių plėtra. Tačiau energetikos teisės ir rinkų reguliavimo eksperto, advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotojo partnerio Mindaugo Jablonskio teigimu, dabar svarbiausia yra energetinis atsparumas – gebėjimas veikti ir greitai atkurti sistemą tada, kai infrastruktūros apsaugoti nepavyksta.

Senstanti IT infrastruktūra, sunkiai prognozuojamos įrangos kainos, ilgėjantys komponentų pristatymo terminai ir augantys saugumo reikalavimai skatina verslą iš naujo įvertinti savo IT infrastruktūrą. Saulius Skirmantas, skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ IT paslaugų ir infrastruktūros vadovas, sako, kad vis daugiau įmonių vienu iš sprendimų renkasi  migraciją į debesiją. Ji tampa proga ne tik atnaujinti infrastruktūrą, bet ir iš esmės peržiūrėti, kaip ji valdoma.

Prieš metus AB Vilniaus šilumos tinklai tapo AB „Miesto gijos“, pristatė prekės ženklą „Gijos“ ir žengė į sparčios transformacijos etapą. Bendrovės vadovas Gerimantas Bakanas sako, kad per šį laikotarpį pasikeitė kur kas daugiau nei tik organizacijos pavadinimas. Jis dalinasi, kaip bendrovei sekasi inicijuoti ir valdyti pokyčius bei kurti šiuolaikišką miesto energetikos sistemą, kurios centre – miestietis ir kasdienis jo komfortas.

Vos prieš metus į JAV rinką įžengusi įrangos nuomos bendrovė „Storent“ iš jos jau gauna 21% visų grupės pajamų. Toliau investuoti į augimą bendrovė ketina pasitelkdama kapitalo rinką – platina naują obligacijų emisiją, kuria pirmuoju etapu siekia pritraukti 10 mln. eurų. „Faktas, kad Amerikoje tikrai planuojame augti ir augti labai smarkiai“, – sako „Storent“ Lietuvos padalinio vadovas Simas Kazlauskas. Augimo potencialą rodo rinkų dydžio skirtumas – Baltijos šalių įrangos nuomos rinka, bendrovės skaičiavimu, siekia apie 0,5 mlrd. eurų, o JAV – maždaug 75 mlrd. Eur. Plėtra už Atlanto ne tik prisidėjo prie pajamų, bet ir paskatino tobulinti visoje grupėje naudojamas IT sistemas bei didinti veiklos efektyvumą. Tolesnėms investicijoms „Storent“ rugpjūčio 25 d. pradėjo naują obligacijų platinimo etapą. Iki rugsėjo 10 d. siekiama pritraukti 10 mln. Eur iš patvirtintos 35 mln. Eur programos. Investuotojams siūlomos 10% metinės palūkanos, obligacijų terminas – 3,5 metų. Dalis pritrauktų lėšų bus naudojama ankstesnėms obligacijoms išpirkti, kita – įrangai, IT sistemoms ir kitoms bendrovės reikmėms. „Storent“ įrangos parko vertė šiuo metu jau viršija 160 mln. Eur. Apie sąlygas, „Storent“ plėtros planus JAV, investicijas į techniką ir IT, skaitmenizaciją bei įrangos nuomos rinkos pokyčius klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbio su „Storent“ Lietuvos padalinio vadovu Simu Kazlausku.

Naujausi gyventojų nuotaikų tyrimai rodo, kad dauguma žmonių rūšiavimą laiko įprasta kasdienybės dalimi. Vis dėlto daugelis dar nežino, kur išmesti daugelį kasdienių daiktų, o skirtingos rūšiavimo taisyklės skirtingose savivaldybėse tik dar labiau painioja. „Mes esam įveikę tą pirminę ir esminę pakopą. Žmonės nori rūšiuoti. Bet mes jau lipame į antrą lygį, kai reikia ne tiktai norėti rūšiuoti, bet ir taikliai tai daryti“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė. Didžiausia painiava kyla todėl, kad Lietuvoje rūšiuojamos ne plastiko, stiklo ar popieriaus atliekos, o būtent pakuotės. Dėl to į rūšiavimo konteinerius vis dar masiškai keliauja plastikiniai daiktai – dantų šepetėliai, žaislai ar kiti gaminiai, kurie nėra pakuotės. „83 proc. žmonių nežino, kuo skiriasi pakuotė ir plastikas“, – pastebi „Repsense“ bendraįkūrėjas ir plėtros vadovas Liudvikas Andriulis, pristatydamas visuomenės nuotaikų tyrimo rezultatus. Nepadeda ir vis dar gajūs mitai. Vienas jų – kad pakuotes prieš išmetant būtina kruopščiai išplauti. Pasak K. Žukauskaitės-Šiaučiulės, technologijos pasikeitė. „Iš tiesų tobulėjo perdirbimo sistema ir nieko išplauti nebereikia. Net ištepta picos dėžė, jeigu ten neliko apkandžiotų picos gabalų, puikiai tinka į popieriaus konteinerį.“ – aiškina asociacijos atstovė. Didžiausią pokytį atneštų ne dar viena informacinė kampanija, o paprastesnės taisyklės visoje Lietuvoje, neabejoja pašnekovai. „Kai taisyklės yra suprantamos, jos yra labiau gerbiamos, jų labiau laikomasi“, – tiki L. Andriulis. Kodėl vis dar painiojame plastiką su pakuotėmis, kaip keisis rūšiavimo sistema artimiausiais metais ir kodėl pirmasis klausimas prie konteinerio turėtų būti ne „iš ko pagaminta?“, o „ar tai pakuotė?“, klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbio su Liudviku Andriuliu ir Kotryna Žukauskaite-Šiaučiule.

„Vilniuje šiuo metu turime apie 5500 laisvų neparduotų butų. To dar nėra buvę“, – sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ vadovė Viktorija Čijunskytė. Vis dėlto, anot jos, tai nereiškia, kad kainos mažės – per metus jos Vilniuje pakilo apie 7 proc., Kaune – net 14 proc.. Tačiau nuomos pasiūla išlieka rekordiškai maža.

Prieš dešimtmetį verslai konkuravo produktais, šiandien jie varžosi kurdami ekosistemas, o ateityje pranašumą įgys tie, kurie valdys klientų finansinius srautus, sako „Finora Bank”  ryšių su investuotojais skyriaus vadovas Dovydas Asanavičius.

Lietuva užima pirmąją vietą pasaulyje pagal vienaragių sukuriamą vertę vienam gyventojui, o investuotojai gamyklą mūsų šalyje gali pastatyti vos per devynis mėnesius. Tai faktai, kurie stebina didžiausias Europos ekonomikas, sako laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis Edvinas Grikšas.

Pastaraisiais metais Lietuva nuosekliai stiprina savo pozicijas tarptautinėje mokslo ir inovacijų erdvėje. Vienu reikšmingiausių žingsnių tapo partnerystė su Masačusetso technologijos institutu (MIT) – pasauliniu mokslo, technologijų ir inovacijų lyderiu. Ši partnerystė atveria naujas galimybes Lietuvos universitetams, mokslininkams, verslui ir talentams, siekiant glaudesnio bendradarbiavimo su viena stipriausių inovacijų ekosistemų pasaulyje.

Daugelis verslo sėkmės istorijų prasideda nuo idėjos, tačiau verslininkas bendrovės „Ikarai“ vadovas Arminas Kildišis įsitikinęs – vien idėjos neužtenka, svarbiausia pasirinkti augančią ir perspektyvią rinką, suburti tinkamą komandą ir išmokti kurti verslą net tada, kai trūksta kapitalo.

Šiandieninės pasaulio energetikos derybos primena ne diplomatinį etiketą, o brutalų Harvardo derybų vadovėlio skyrių apie purvinuosius triukus. Hormūzo sąsiaurio krizė ir nuolatinė įtampa naftos rinkose rodo, kad senosios taisyklės nebegalioja, o didieji žaidėjai vis dažniau griebiasi kraštutinių priemonių, sako advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotas partneris, energetikos teisės ekspertas Mindaugas Jablonskis.