Advertise on podcast: Kalba kalba

Keturios evangelijos – tik dalis ankstyvosios krikščionybės pasakojimų. Bet ką atskleidžia tos, kurios į Bibliją nepateko? Ankstyvosios krikščionybės pasaulyje būta ir kitokių pasakojimų apie Kristų, jo gyvenimą bei mokymą. Juoseaptinkame neįprastų vaizdinių – puolusią Išmintį, vestuvių menę kaip sielos susijungimą su savo angelu, o tarp krikščioniškų idėjų atpažįstame ir antikinės filosofijos pėdsakus. Kas yra apokrifinės evangelijos ir kodėl jos atsirado? Kuo ypatinga gnostinė tradicija ir kokias netikėtas sąsajas su antikos pasauliu atskleidžia šie tekstai? Apie tai kalbamės su dr. Gražina KELMELYTE, ankstyvosios krikščionybės tyrėja ir rašytoja. Tačiau šįkart keliaujame ne tik į senovę, bet ir į distopinę ateitį! Neseniai pasirodė pirmasis Gražinos romanas „Motinos“. Tad kalbamės ir apie literatūrinę kūrybą, distopinių pasaulių gimimą bei tai, kokia turėtų būti rašytojos pareiga šiais pasauliui neramiais laikais. Kalbina Elžbieta Žutautaitė.

📚 Tai kodėl filologija? Klausimas toks trumpas, o atsakymams prireikė visos laidos! Penktojo „Kalba kalba“ STUDENTAUJA epizodo vedėja EMILIJA klausia skirtingų krypčių filologijos studentų, kodėl jie pasirinko būtent šias studijas ir kaip jose sekasi.  🎓 Apie lituanistų perliukus jau kalbėjome pirmojoje laidoje. Dabar galite išgirsti, kokius lobius yra sukaupę kitų programų studentai. Apie tai pasakoja anglų ir vokiečių kalbas studijuojanti ANELIJA, klasikinės filologijos studentas ANDRIUS ir skandinavistė SILVIJA.  Kiek filologijos studijose dėmesio skiriama kalbai, o kiek šaliai, jos kultūrai bei literatūrai? Kiek kalbų galima išmokti universitete? Kokias netikėtas galimybes suteikia filologinės žinios ir ką svarbu žinoti tiems, kurie dar tik svarsto apie šias studijas? 🗣️ Filologija filologijai nelygu –  tuo įsitikinsite išgirdę skirtingas mūsų pašnekovų istorijas!

Jau studijų pradžioje kai kurie studentai pradeda svarstyti apie doktorantūrą ir mokslininko kelią, tačiau ne visada aišku, kokios patirtys ir pasirinkimai galiausiai nuveda į akademinę karjerą.  Naujausiame tinklalaidės epizode apie tai kalbamės su VU Filologijos fakulteto profesore Egle KAČKUTE. Profesorė pasakoja apie savo studijas, akademinius pasirinkimus ir kelią į mokslinę veiklą. Tinklalaidėje aptariame studijų Vilniaus ir užsienio universitetuose patirtis, mentorius ir kitus mokslininkus, dariusius įtaką jos profesiniam keliui, taip pat dabartinę mokslinę veiklą.  Kaip studijų metu formuojasi tyrėjo interesai? Kaip filologijos studijos gali nuvesti į tarpdisciplininius kultūros tyrimus? Kokią reikšmę akademiniame kelyje turi skirtingos studijų ir darbo aplinkos? Ir ką verta žinoti svarstantiems apie doktorantūrą bei mokslininko karjerą?   Kalbina Antanas Keturakis.

Šeštąjį tinklalaidės sezoną pradedame pasvarstymais: kodėl švedai 1978-aisiais nusprendė sukurti filmą apie Pablą Pikasą – ir dar tokį, kuriame biografija virsta „tūkstančiu meilingų melų“, o veikėjai prabyla dešimčia kalbų? Ar tikraižiūrovui apskritai reikia suprasti, kas sakoma filme? Tage Danielssono „Pikaso nuotykiai“ (Picassos äventyr) – absurdiška komedija, kurioje išgirsite ispanų, prancūzų, švedų, vokiečių, suomių, italų ir kitas kalbas. O jų žodžiai kartais reiškia visai ne tai, ko lauktume iš konteksto. Štai ir suomiška meilės daina gali pasirodyti esanti... maisto receptas, o pasauliniam karui paaiškinti užtenka plakato su užrašu „BOOM KRASCH BANG!“. Šiame tinklalaidės epizode su VU Filologijos fakulteto docentu dr. Giedriumi TAMAŠEVIČIUMI kalbamės apie kalbą,kuri ne tik perduoda reikšmę, bet ir pati tampa personažo „kostiumu“, garso efektu ir komizmo priemone. Taip pat apie tai, kodėl skirtingas kalbas mokantys žiūrovai gali pamatyti skirtingą filmą, ar kalbos jame tampa kultūriniais stereotipais ir ar tokį daugiakalbį absurdą apskritai įmanoma išversti. Filmą rasite: https://www.youtube.com/watch?v=XQd6xqmAVB8&t=2s Kalbino Ernesta Kazakėnaitė.

O kaip paskaitas konspektuodavo XVII amžiuje? Šioje laidoje dėmesio skiriame vienam unikaliam su Konstantinu Sirvydu ir 1620 m. paskaitomis Vilniaus akademijoje susijusiam rankraštiniam šaltiniui – „PaaiškinimaiSaliamono Giesmių giesmei ir šv. Pauliaus Laiškui efeziečiams. [...]“. Kas paliko šiuos konspektus, ką tai rodo, kur jie šiuo metu saugomi ir daug kitų klausimų svarstome su VU FLF profesore Kristina RUTKOVSKA. Taip pat aptariame mažai žinomo jėzuito Adamo Pęskio gyvenimą, iš konspektų išryškėjančius jėzuitų taikytus didaktinius metodus ir visa apimantį intertekstualumą. Konspektus pavartyti gali visi VUB Skaitmeninėje bibliotekoje adresu: https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/objects/explanationes_in_cantica#00005

Ar galima cenzūruoti vertimą? Pasirodo, ne tik galima, bet tai buvo daroma ir labai sistemingai. Kalbėdami apie cenzūrą, dažniausiai įsivaizduojame draudžiamas knygas, išbrauktas pastraipas ar nutildomus autorius. Tačiau kur kas sunkiau pastebėti tai, kas vyksta vertimuose, nes juose tekstas keičiamas nepastebimai – skaitytojas net neįtaria, kad skaito ne visai tai, ką parašė kūrinio autorius. 🎧  Naujausiame tinklalaidės epizode su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesore Nijolė MASKALIŪNIENE kalbamės apie tokią vertimų cenzūrą sovietmečiu ir šiandien. 💬Kas yra „nematoma“ cenzūra? Kur baigiasi redagavimas ir prasideda ideologinis teksto taisymas? Ar skaitytojai suprasdavo, kad skaito pakeistus tekstus? Ir ar tikrai cenzūra visada pasireiškia draudimais? O kada pirmą kartą lietuviškai perskaitėme necenzūruotą Hermano Melvilio „Mobį Diką“? Kalbino Ernesta Kazakėnaitė.

Apie Lietuvos totorius ir jų tekstus Ką bendro turi Kaišiadorys, Keturiasdešimt Totorių ir rankraščiai arabiškais rašmenimis? Atsakymas veda į daugiau nei šešių šimtmečių Lietuvos totorių istoriją. Naujausiame pokalbyje apie tai kalbamės su dr. Galina MIŠKINIENE, VU Filologijos fakulteto dėstytoja. Ji daugmetų dirba kitabistikos srityje, todėl geriausiai žino, kas tie kitabai, chamailai ir tefsirai, taip pat – kokiomis kalbomis totoriai rašė, kurie tekstai yra seniausi, kur jų ieškoti, bei kodėl kalbame tik apie rankraščius, o ne spausdintas knygas. Tačiau pokalbį pradedame nuo totorių apibrėžimo, trumpos istorijos ir dabarties – kokio dydžio bendruomenė yrašiuo metu Lietuvoje, kur pasklidusi, kuo skiriasi Krymo, Kazanės ir Lietuvos totoriai bei daug kitų įdomių dalykų. O kaip manote, ar pati Galina yra totorė? Atsakymo ieškokite pokalbyje. Kalbino Ernesta Kazakėnaitė.

„Language, language“, „speak speak“, o gal „the talk is talk“? Tai rezultatai, kuriuos gavome skirtingais mašininio vertimo įrankiais iškart po pokalbio apie vertimo technologijas. Nė vienas iš jų vis dar neišverčia mūsų tinklalaidės pavadinimo taip, kaip mes norėtume. Kodėl taip yra? Naujajame įraše į šį klausimą atsako dr. Dalia MANKAUSKIENĖ – vertėja, VU FLF Kompiuterinių vertimo technologijų dėstytoja. Pokalbyje daug kalbame apie tai, kaip technologijos keičia vertėjų kasdienybę, kokia šios profesijos ateitis ir ar vertėjai įrankius priima kaip pagalbininką, ar vis dėlto įžiūri grėsmę profesijai? Pašnekovė ne tik aptaria šių laikų technologijas, bet ir rekomenduoja, kurias iš jų geriau pasirinkti, norint versti iš ar į lietuvių kalbą. Taip pat nubrėžia aiškią ribą tarp mašininio vertimo ir dirbtinio intelekto, linkusio mus užliūliuoti gražiais, bet netiksliais vertimais. Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.

💫 Kodėl filologijos studentams reikia skaityti antikiniustekstus? Ką bendro turi senovės graikų religija ir kosminiai kūnai? Kodėl bendruomenės veikimas skiriasi nuo paskirų individų veiksmų?  💬 Į šiuos ir daug kitų klausimų atsakė antikinės filosofijos tyrinėtojas ir Filologijos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vilius BARTNINKAS.  🎧 Pokalbyje išgirsite: -  kaip antikiniai tekstai pakeičia su jais susidūrusį žmogų ir kokiais būdais mes galime prie jų prieiti ir tirti; -  kuo religijos ir filosofijos santykis Antikoje buvo kitoks ir kodėl Platonas žvelgė į dangaus kūnus ieškodamas dieviškumo; - koks tų kūnų santykis su tradicine graikų religija ir religijos politiškumas; - kas yra kolektyvinio agentiškumo tyrimai ir koks naujas Europos idėjų kursas vyks filologijos bakalaurantams. Kalbina Elžbieta Žutautaitė.

2027 metais minėsime vieno žinomiausių su Lietuva siejamųrašytojų – Oskaro Milašiaus – 150-ąsias gimimo metines. 💫   💬 Užaugęs ir studijavęs Prancūzijoje, visą gyvenimą rašėprancūziškai. Vis dėlto po 1918 m. savo tapatybę siejo su nepriklausomybę paskelbusia Lietuva ir buvo paskirtas jos atstovu Prancūzijoje. Jo, kaip diplomato, veikla suteikė galimybę būti tikru lietuvių kultūros ambasadoriumi –dalį jo kūrybinės veiklos sudaro lietuvių liaudies dainų, pasakų bei daugybės publicistinių straipsnių apie Lietuvą bei jos kultūrą vertimai į prancūzų kalbą.   Truputį ekscentriškas, truputį romantiškas, truputį vienišas. O. Milašius buvo kūrėjas, gyvenęs tarp kalbų, šalių, epochų, tarpsudėtingos savo laikmečio tikrovės ir poetinės vizijos. Apie jo gyvenimą ir kūrybą kalbamės su afilijuotąja VU Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų institutoprofesore, O. Milašiaus vertėja dr. Genovaite DRUČKUTE. Kalbina Antanas Keturakis.

🤔Skaityti ar neskaityti, štai kur klausimas...   📚Ketvirtajame "Kalba kalba" STUDENTAUJA epizode vedėjos MILITA ir GABIJA nusprendė padiskutuoti apie filologams (ir ne tik) taip artimą skaitymą bei knygas. O tam į pagalbą jos pasikvietė poetą, literatūros kritiką, vertėją bei intermedialių literatūros studijų magistrantą LINĄ.   📖Šį kartą sužinosite kaip gimė Juozo Kėkšto ir Salio Šemerio poezijos rinktinės, ką mėgstame skaityti labiau – popierines ar PDF formato knygas bei kokias knygas Linas rekomenduoja mūsų klausytojams.   📢Apie tai ir dar daugiau išgirsite naujajame tinklalaidės epizode!

Pakeliaukim laiku ir nusikelkime į 1747 metus! Būtent tais metais pasirodė ilgai lauktas pirmasis Prūsijos Lietuvoje lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodynas. Jo autorius Pilypas Ruigys (1675–1749) – išskirtinė Apšvietos asmenybė, Mažosios Lietuvos kunigas ir kalbininkas, siekęs sistemiškai aprašyti lietuvių kalbą. Šis vardas retai skamba kasdieniuose pokalbiuose, tačiau jo darbai paliko gilų pėdsaką lietuviųkalbos istorijoje. Ruigiui nepakako knyginės kalbos – jam buvo svarbu, kaip žmonės kalba iš tikrųjų, todėl savo žodynui rinko gyvosios kalbos žodžius ir tuo savolaikui buvo modernus. Dar įdomiau – Ruigys prisidėjo ir prie lietuviškos Biblijos vertimo bei yra laikomas pirmuoju lietuvių liaudies dainų skelbėju. Apie tai ir daug daugiau kalbamės su VU FLF Taikomosios kalbotyros instituto direktore, Lietuviųkalbos draugijos pirmininke doc. dr. Vilma ZUBAITIENE. Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.

✈️Ar kada svarstėte apie studijų semestrą Paryžiuje? O gal Brno? O ar į Erasmus studijas gali vykti studentas lituanistas? Kas per vienas yra Erasmus praktika?  🎒Trečiajame „Kalba kalba” STUDENTAUJA epizode vedėjos EMILIJA ir MILITA pasvarstė apie studijų svetur privalumus ir trūkumus.  🌍 Erasmus – tik vakarėliai? Šį ir kitus mitus paneigti ar patvirtinti vedėjoms padėjo trečio kurso Kūrybos komunikacijos studentė AISTĖ bei Baltų kalbotyros studijų magistrantė GABRIELĖ.  🧳 Atskleisime paslaptį – net dvi pokalbio dalyvės iš keturių kitą studijų semestrą praleis užsienyje, tad svarstantys apie Erasmus išvyką turi galimybę išgirsti visų etapų eigą iš ką tik visą tai praėjusių studenčių lūpų 👀.

Įtakoti, Kapčiamiestis, motinystės atostogos... Kas šiuos žodžius sieja? Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie kalbą, jos taisyklingumą ir normą su prof. dr. Irena SMETONIENE. VU Filologijos fakulteto profesorė visą dešimtmetį buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė, tad tikrai turi ką mums apie tai papasakoti. Klausėme daug: - kas yra taisyklinga lietuvių kalba ir kur jos ieškoti? - kas normina kalbą – komisija, inspekcija, o gal patys kalbėtojai? - kas, už ką ir ar tikrai baudžia? Raskite atsakymus įraše! Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.

Apie apibrėžtumą ir jo raišką kalbose. Su VU Filologijos fakulteto dėstytoju dr. Antanu KETURAKIU kalbamės apie tai, kas yra apibrėžtumas, kaip kalbose tai reiškiama, kuo jam įdomios disertacijoje nagrinėtos romanų kalbos ir kas nutiks su lietuvių kalboje fiksuojamu artroidu? Perklausę sužinosite ne tik, kodėl Antanas savo paskaitose cituoja Beatos kulinarines laidas, bet ir apie jo kelią iki romanų kalbų, susižavėjimą semantiniais žemėlapiais bei kuo įdomus tyrimui pasirinktas šaltinis – "Itinerarium Egeriae". Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.