Advertise on podcast: Pokalbiai iš muziejaus

Pokalbių ciklas „Pakalbam? Istorikai apie…“ sugrįžta.    Šiandienos pokalbio dėmesio centre – Žemės reforma, užbaigusi tuometinės visuomenės transformaciją ir galutinai atsisakiusi bajorijos turėtų luominių privilegijų. Kodėl Lietuvos valdžia ėmėsi iš pažiūros nepopuliarios reformos? Kokie gyventojų sluoksniai dėl reformos laimėjo daugiausiai, o kam ji buvo nepalanki? Ar buvo išimčių, dėl kurių reformą buvo galima apeiti? Kokiais būdais buvo ieškoma kompromisų įgyvendinant reformą? Ar tiesa, kad Lietuvoje reforma buvo griežtesnė nei kaimyninėse šalyse? O gal atvirkščiai?   Atsakymus į šiuos klausimus rasite klausydamiesi istorikų – dr. Simono Jazavitos ir dr. Artūro Svarausko – pokalbio.

Pokalbis su dainininku Giedriumi Prunskumi, kuris yra ne tik Kauno valstybinės filharmonijos vadovo pavaduotojas meno reikalams, bet ir Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Dainavimo katedros lektorius ir Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos mokytojas.   Apie tai, kaip formuojamas Kauno valstybinės filharmonijos repertuaras, ką mėgsta Kauno publika bei to istorinį kontekstą klausykitės pokalbyje, kurį veda muziejininkė dr. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė.   Tinklalaidė „Obbligato“ – tai pokalbiai tiems, kurie negali būti be muzikos.

Lukas Pilkauskas – jaunas kūrėjas iš Kauno, neseniai išleidęs pirmąjį savo asmeninį mini albumą (EP) pavadinimu „Sodų dainos“.  Luko kuriama muzika – tai romantiškas lofi, dream pop ir indie mišinys, kurio išties trūko lietuviškoje muzikoje. Pradėjęs nuo mėgstamos muzikos cover‘ių ir lietuviškų bei angliškų dainų mash-up‘ų, Lukas Pilkauskas šiemet pristatė savo kūrybos dainų. Jų besiklausant jaučiama tam tikra nostalgija mažam sodui priemiestyje, lėtam gyvenimui, gaiviems vasaros vakarams bei draugų susibūrimams – trumpiau tariant – šilumai ir laisvei, kurių buvome taip išsiilgę. Pokalbį moderuoja M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Silvija Burbaitė. Rėmėjai: tikri sūreliai „Uriga“

Šį kartą pokalbio dėmesio centre – pirmoji sovietinė okupacija ir jos pabaigoje įvykęs lietuvių tautos pasipriešinimo reiškinys, 1941 m. birželio sukilimas. Apie tai kalbant kyla ir daugiau klausimų. Dėl ko studentams dar nepriklausomoje Lietuvoje teko mokytis pogrindinės veiklos? Kiek gilus buvo konfliktas tarp ateitininkų studentų ir tautininkų valdžios? Kaip studentai išgyveno naujojo okupanto – Trečiojo reicho – atėjimą, kaip tai paveikė jų pasaulio matymą? Apie visa tai – dar viename pokalbyje, kurio metu renginių organizatorius Algirdas Šapoka kalbina Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininką dr. Simoną Jazavitą. Pokalbių ciklą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

XIX a. pradžioje Kaune vyksta daug įdomių pokyčių. Atsidūręs Rusijos sudėtyje miestas atskiriamas nuo kitoje pusėje esančių priemiesčių Fredos ir Aleksoto, kurie patenka į Prūsijos valdas. Kokių nepatogumų ir kuriozų tai sukelia svarbiausioms Kauno giminėms? Kaip šia situacija pasinaudoja legendinis karvedys Napoleonas Bonapartas, kurio 200 metų mirties metinės buvo neseniai paminėtos? Kokie svarbiausi asmenys tuomet valdė Kauną ir kaip tai susiję su Požarskio kotletais? Kaip sekėsi miesto administracijai ginti savo interesus nuo carinių valdininkų?   Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus rasite Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininko dr. Simono Jazavitos pokalbyje su šio laikotarpio tyrinėtoju, vienu iš knygos apie tuometinio Kauno elitą bendraautorių, Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Remigijumi Civinsku.   Pokalbių ciklą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Šį kartą nusprendėme pakalbėti tema, skirta geriau suvokti visai painiavai dėl Kauno kaip Laikinosios sostinės. Vieniems šio termino naudojimas atrodo anachronizmas, kitiems tai tiesiog geras trumpinys apibūdinti tarpukario Kauną – miesto klestėjimo laikus.  Pokalbio metu aptarsime, kokios aplinkybės nulėmė sostinės atsiradimą Kaune, kuriantis Vasario 16-osios aktu atkurtai Lietuvos valstybei, kokios dilemos kilo sostinei čia kuriantis, kaip tai darė įtaką sparčiam miesto augimui. Apie tai ir dar daugiau – dar viename pokalbyje, kurio metu renginių organizatorius Algirdas Šapoka kalbina Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininką dr. Simoną Jazavitą. Pokalbių ciklas yra projekto „Kauno miesto muziejaus skaitmeninių kultūros produktų ir paslaugų pasiūlos didinimas“ dalis, kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Laikinosios sostinės laikais, Kaunui netikėtai tapus valstybės sostine, mieste ženkliai padidėjo centrinės valdžios įtaka. Tačiau svarbiausius miesto klausimus visgi sprendė savivaldybė. Kokia buvo savivaldybės tarybos narių sudėtis? Kaip jie sprendė ginčus – tarpusavyje ar su centrine valstybės valdžia? Kokie buvo neįprasti tuomet išleisti įstatymai? Kviečiame klausytis ir žiūrėti įrašą, kuriame Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita kalbina miestų savivaldybių veiklos tyrinėtoją, Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Aistę Lazauskienę. Pokalbių ciklą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Dar žiloje senovėje miestą įkurti Nemuno ir Neries santakoje skatino gera jo geografinė padėtis. Pramonės perversmo epochoje upių reikšmė miestui dar labiau sustiprėjo. O Lietuvos upių tėvas – Nemunas – net ir Kaunui svarbiu tarpukario laikotarpiu išlaikė labai svarbias pozicijas. Gal pakalbam apie tai, kokia buvo upeivių bendruomenė, jų buitis, kokių skandalų čia kildavo?   Pokalbių ciklo 4 įraše apie tai kalbasi muziejininkas dr. Simonas Jazavita su neseniai prie muziejaus komandos prisijungusiu Vytauto Didžiojo universiteto doktorantu, monografijos „Nemunas Lietuvos gyvenime 1918–1990 metais“ autoriumi ir dabar jau Kauno istorijos skyriaus muziejininku Gediminu Kasparavičiumi.   Pokalbių ciklą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Nuo skandalų, susijusių su Vatikano nunciatūra ir permainingų Lietuvos valdžios santykių su Šventuoju Sostu, iki SSRS pasiuntinių bandymų būti populiariais miestiečiais ar Vokietijos pasiuntinio, kuriam taip neįtiko Kauno pastatai, kad pasiuntinybė buvo atgabenta iš Vokietijos... Gal pakalbam? Kviečiame klausytis pokalbio, kuriame Kauno miesto muziejaus renginių organizatorius Algirdas Šapoka kalbina Kauno istorijos skyriaus muziejininką dr. Simoną Jazavitą, parengusį ne vieną mokslinį straipsnį Lietuvos diplomatijos istorijos klausimais. Pokalbių ciklą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Po Pirmojo pasaulinio karo nepriklausoma Lietuvos valstybė ir jos tuometinė sostinė Kaunas tapo labai svarbia vieta baltarusiams, nepraradusiems vilties sukurti savo valstybę. Apie tai, ką jie čia nuveikė ir kokį įspaudą paliko Kauno pavelde, muziejininkas dr. Simonas Jazavita kalbasi su Vytauto Didžiojo universiteto istoriku dr. Tomasz Błaszczak. Pokalbių ciklą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Kviečiame klausytis pokalbio, kuriame Kauno miesto muziejaus renginių organizatorius Algirdas Šapoka kalbina muziejininką dr. Simoną Jazavitą apie svarbiausius įvykius Nepriklausomybės karų epochoje, ryškiausias asmenybes, platų geopolitinį kontekstą ir šio įvykio reikšmę Lietuvos istorijoje. Pokalbių ciklą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Dirigentas Kęstutis Jakeliūnas – puikiai pažįstamas kauniečiams kaip choro „Kamertonas“ dirigentas ir vokalinio ansamblio „ACUSTO“ meno vadovas, dainuojantis ne tik Kauno valstybiniame chore, bet įvairiuose vokaliniuose ansambliuose. Pokalbį moderuoja Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkai Aušra Strazdaitė-Ziberkienė ir Karolis Venclauskas. Rėmėjai: „Biržų duona“, tikri sūreliai „URIGA“ Partneris: portalas „Kas vyksta Kaune“ Pokalbis yra projekto „Kauno miesto muziejaus skaitmeninių kultūros produktų ir paslaugų pasiūlos didinimas“ dalis, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.