Advertise on podcast: Kalba kalba

✈️Ar kada svarstėte apie studijų semestrą Paryžiuje? O gal Brno? O ar į Erasmus studijas gali vykti studentas lituanistas? Kas per vienas yra Erasmus praktika?  🎒Trečiajame „Kalba kalba” STUDENTAUJA epizode vedėjos EMILIJA ir MILITA pasvarstė apie studijų svetur privalumus ir trūkumus.  🌍 Erasmus – tik vakarėliai? Šį ir kitus mitus paneigti ar patvirtinti vedėjoms padėjo trečio kurso Kūrybos komunikacijos studentė AISTĖ bei Baltų kalbotyros studijų magistrantė GABRIELĖ.  🧳 Atskleisime paslaptį – net dvi pokalbio dalyvės iš keturių kitą studijų semestrą praleis užsienyje, tad svarstantys apie Erasmus išvyką turi galimybę išgirsti visų etapų eigą iš ką tik visą tai praėjusių studenčių lūpų 👀.

Įtakoti, Kapčiamiestis, motinystės atostogos... Kas šiuos žodžius sieja? Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie kalbą, jos taisyklingumą ir normą su prof. dr. Irena SMETONIENE. VU Filologijos fakulteto profesorė visą dešimtmetį buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė, tad tikrai turi ką mums apie tai papasakoti. Klausėme daug: - kas yra taisyklinga lietuvių kalba ir kur jos ieškoti? - kas normina kalbą – komisija, inspekcija, o gal patys kalbėtojai? - kas, už ką ir ar tikrai baudžia? Raskite atsakymus įraše!

Apie apibrėžtumą ir jo raišką kalbose. Su VU Filologijos fakulteto dėstytoju dr. Antanu KETURAKIU kalbamės apie tai, kas yra apibrėžtumas, kaip kalbose tai reiškiama, kuo jam įdomios disertacijoje nagrinėtos romanų kalbos ir kas nutiks su lietuvių kalboje fiksuojamu artroidu? Perklausę sužinosite ne tik, kodėl Antanas savo paskaitose cituoja Beatos kulinarines laidas, bet ir apie jo kelią iki romanų kalbų, susižavėjimą semantiniais žemėlapiais bei kuo įdomus tyrimui pasirinktas šaltinis – "Itinerarium Egeriae".

⏳️Ar norėtumėte nusikelti laiko mašina atgal į pirmą kursą ir vėl patirti visus džiaugsmus, o gal prisiminti užklupusiasbaimes?   🟣Antrojo epizodo „Kalba kalba“ STUDENTAUJA vedėjos lituanistės GABIJA ir MILITA kaip tik tai ir padarė: prisiminimais nusikėlė į pirmąjį kursą Vilniaus universitete.   📚Epizode išgirsite, kas neramino pirmakursius studentus atvykus į Vilnių iš kitų miestų (ir net kitos šalies!) bei kaip pasikeitė žvilgsnis į sostinę. Sužinosite įvairių patarimųkaip mokytis bei ruoštis sesijai, kaip atrasti bendraminčių bei kokie talismanai gelbsti pirmųjų egzaminų metu.   ❄️O visus pirmojo kurso riešutėlius gliaudyti padėjo lietuvių filologijos trečio kurso studentė Danielė bei antrakursis istorijos studentas Vladimirs. 

Ką Peloponeso karas, vienas didžiausių nesusipratimų, gali pasakyti apie įtampos kupiną XXI amžių?   Politinio realizmo pradininkas Tukididas teigė, kad konfliktai kyla iš baimių, interesų ir ambicijų, kurios glūdi žmogaus prigimtyje. Su VU FLF doc. dr. Nijole Juchnevičiene nagrinėjame, kaip Tukidido įžvalgos padeda suprasti šiuolaikinę galios politiką.

Ko VU Filologijos fakultete gali įgyti meno atstovai? Kaip ženklo prasmės formuojasi ne tik kalboje, bet ir teatre? Kada spektaklyje įvyksta stebuklas? Apie tai su teatro ir kino aktore, Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupės nare ir klasikinių studijų alumne Vaidile Juozaityte. Vaidilė papasakojo, kaip atrado kelią į magistro studijas ir ką jose pavyko atrasti. Pasikalbėjome apie jos magistro baigiamąjį darbą, kuriame ji analizavo Šv. Augustino kalbos ir ženklų teoriją, susiedama su tuo, kokią padėtį ženklas užima teatre ir kine. Pasvarstėme, kaip teatre atsiranda stebuklas ir kokią tam įtaką turi žiūrovai. Galiausiai, Vaidilė papasakojo apie įsimintiniausius savo vaidmenis ir ateities planus jaubaigus studijas.

Kodėl mums šiandien svarbios antikinės tragedijos? Kada jos pradėtos versti į lietuvių kalbą? Kokios idėjos apie žmogaus ribotumą ir laisvės santykį su būtinybe jose atsiskleidžia?   Apie antikinių tragedijų istorinį kontekstą, skirtumus, reikšmę, recepciją ir aktualumą kalbame su VU FLF doc. dr. Jovita Dikmoniene.

Eteryje nauja tinklalaidės rubrika – „Kalba kalba“ STUDENTAUJA! Joje išgirsite apie filologo džiaugsmusir vargus iš studentų lūpų. Kitaip tariant, apie įstrigimą kažkur tarp Maironio ir memų.   👋Pirmajame epizode su Jumis sveikinasi vedėjosGABIJA ir EMILIJA – trečio kurso lituanistės, pasiruošusios narplioti įvairius studijavimo ir studentavimo klausimus.   🍁Šią rubriką pradėti nusprendėme lengvu irlinksmu tonu – gvildenome „Filologų perliukus“. Pokalbyje jaukiai pasidalinome lig šiol sukaupta studijų patirtimi bei filologiniais juokeliais. Ar šie juokingi tik mums? Įvertinkite!   ✒️Visa tai aptarti pasikvietėme mielą kursioką DOMINYKĄ KAZLAUSKĄ, kuris keliauja „Kūrėjų takais“. O kas tie kūrėjų takai – sužinosite besiklausydami.

1, 2, 3, 4....5! Taip taip, pradedame penktąjį tinklalaidės sezoną! Tokia džiaugsminga proga pagaliau įrašėme seniai planuotą laidą, kur dviese –  Eleonora TERLECKIENĖ ir Ernesta KAZAKĖNAITĖ – kalbėjomės apie bendrą tyrimų lauką ir jame matomus skirtingus interesus. Kaip galėsit išgirsti, neduok mudviem pavalgyt, o duok pakalbėt apie senąsias knygas... Papliurpėm apie viską: koks skirtumas tarp Lietuvos ir lietuvių raštijos, kokios tyrimų perspektyvos veriasi, kokie veikėjai ir tekstai mums įdomūs, svarbūs, kas šiais metais minėtina. Spėjusios išgirsti ne vieną stereotipą, pasikalbame ir apie juos: ar bibliotekoje dirbame tik baltomis pirštinėmis? Ar senieji tekstai tik pamokantys ir rimti? Ar yra dar ten ką tirti?? Na ir dar truputį apie Sarbievijų, Rėzą (cha, apie kitą) ir Vilentą. Skubėjom, greitakalbe bėrėm, bet užkabinom tik ledkalnio viršūnę, tad klausykit,  komentuokit, prenumeruokit, leiskit žinoti, ar patiko.

Tai kas tie skandinavai? Visi juos minim, bet ar tikrai turime omeny tą patį? Pavyzdžiui, kaip dėl suomių? Apie tai, kas yra (ir kas visai nėra) Skandinavija, pasakoja VU FLF Skandinavistikos centro įkūrėja, dabartinė Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė Ērika SAUSVERDE. Pasiklausę sužinosite ne tik, kaip, kada ir kodėl įsikūrė centras VU Filologijos fakultete, bet ir daug kitų baisiai įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kodėl švedai sako, kad nėra Europa, ir kodėl Ērikai Smolandas – kaip švediška Dzūkija? Na, ir žinoma, negalima kalbėti apie skandinavų kultūros apraiškas Lietuvoje nepaminint Coliukės, Mumių, Mijo ir daugelio kitų vaikų literatūros veikėjų. Tad paliečiame vertimų iš Skandinavijos kalbų klausimus, kuriuos vainikuoja Ērikos rekomendacijos. Klausykite ir išgirsite – ar mes jau truputį „skandinavai“, ar dar nelabai.

Filologus domina ne tik ką, kaip ir kada sakome, bet ir ko pasakyti nebegalime. Viena iš tai tiriančių sričių – afaziologija. Šį žodį girdi pirmą kartą? Nieko keisto, mūsų visuomenėje apie ją kalbama retai. Todėl šiame epizode ir siūlome pasigilinti, kas yra afazija, kaip ji pasireiškia, o svarbiausia, kaip ji gydoma ir kuo čia dėti kalbos specialistai. O jei labai trumpai, afazija – po smegenų traumos atsiradęs sutrikimas, kuris paveikia žmogaus gebėjimą kalbėti, suprasti kalbą, skaityti ar rašyti. Tai įgyta, ne įgimta būsena. Apie tai pasakoja Aurelija Meškerevičiūtė – filologė, logopedė, dabar rengianti disertaciją „Afazinės lietuvių kalbos veiksmažodžio agramatizmo požymiai“ Taikomosios kalbotyros institute.  O kaip manai, ar tokie sutrikimai paveikia ir gestų kalbą? Atsakymas įraše.

Tai reikia ar nereikia mums tos bendrinės kalbos? O gal ji egzistuoja ir egzistuos nepriklausomai nuo to, ką mes manome? Neabejojam, kad ne kartą esi girdėjęs aštrių diskusijų apie mūsų kalbą, jos norminimą ir variantus. Tad apie TAI pasikalbėjome ir tinklalaidėje su VU Filologijos fakulteto profesoriumi Vytautu Kardeliu. Pašnekovas sako, kad kalba – kaip glaistu aplietas sluoksniuotas pyragas. Vis dėlto pokalbyje spėjome paliesti tik keletą jo sluoksnių: standartinę kalbą, jos santykį su tarmėmis ir visa apimantį kalbos variantiškumą. Pasiklausę sužinosite, kodėl Vytautas Kardelis renkasi standartinės, o ne bendrinės kalbos terminą, bei kokius argumentus pateikia, atsakydamas į klausimą, kam mums jos reikia? Taip pat išgirsite pasvarstymus apie tarmių vartojimą kasdienėje aplinkoje ir jų ateitį. Kviečiame klausyti ir nepamiršti pasinaudoti rekomendacija, sakoma laidos pabaigoje!

Turbūt sutiksite, kad mūsų fakultete egzistuoja daugybė įdomių ir netikėtų studijų pasirinkimo istorijų. Šįkart siūlome išgirsti dvi iš jų – Elīzos Paulos Graudiņios ir Vanesos Feldmanės. Abi šiuo metu yra antrojo magistrantūros kurso Intermedialiųjų literatūros studijų studentės, kurios po bakalauro pakopos Latvijos universitete nusprendė atvykti į Lietuvą. Tam nesutrukdė nei nemeilė lietuvių kalbai, kurią anksčiau jautė Elīza, nei regos negalia, kurią turi Vanesa. Pokalbyje spėjame aptarti tik nedidelę dalį visos studenčių istorijos – kaip jos mokėsi lietuvių kalbos Latvijoje ir planavo studijas Vilniuje, ką mano apie mūsų fakultetą ir kokius esminius lietuvių bruožus išskiria. Dar palietėme studijų turint regos negalią temą bei kalbėjome apie magistro darbo temas ir ateities planus. Na, o pokalbio leitmotyvas nejučiomis tapo muzika, tad ne tik išgirsite, ką klausyti rekomenduoja studentės, bet ir kaip R. Kmitos kūryba Vanesai padėjo atrasti lietuvišką muziką.

Ar kada susimąstei, kad konkuruoja ne tik žmonės, bet ir priesagos mūsų kalboje? Jau gerus dvejus metus priesagų varžyboms teisėjauja VU FLF Baltistikos katedros tyrėjai prof. dr. Jurgis Pakerys ir dr. Agnė Navickaitė Klišauskienė. Vykdydami LMT remiamą mokslinį projektą, jie grumiasi su ilgiausiais žodžių sąrašais ir siekia sužinoti, koks yra priesaginių žodžių sudarymo produktyvumas. Kitaip tariant, mokslininkai aiškinasi, kas įvyksta atsiradus naujam žodžiui – pavyzdžiui, tokiam kaip „blinkevičiūtinti“. Jei norėtume įvardinti asmenį, kokią priesagą – -tojas, -ėjas, -ikas, -lys ar kt. – pasirinktume? Kviečiame klausytis naujausio pokalbio visose jums patogiose platformose (nuorodos komentare) ir išgirsti, kokią svajonę turi Jurgis, kuo abejoja Agnė ir kodėl abu tiki šviesia technologine ateitimi. Ai, ir dar – ar kada pagalvojai, kodėl sakome bėgikas ar šokėjas, bet ne bėgėjas ar šokikas? Įsijunk ir sužinosi!

Pradedame 4 sezoną ir skelbiame 40-tą tinklalaidės Kalba kalba“ laidą, kurioje švenčiame 40-ties metų jubiliejų. Atsitiktinumas? Tikrai taip! Taip jau nutiko (o kaip tiksliai – išgirskite laidoje), kad žymus austrų vertėjas Cornelius Hell prieš keturiasdešimt metų pirmą kartą apsilankė Vilniaus universitete. Sostinėje pabuvo neilgai (tik 1984–1986), tačiau čia praleistas laikas tapo lemtingas. Grįžęs į Austriją, Hellis netrukus ėmėsi versti ir jo darbų dėka vokiškai skaitantiesiems atsivėrė platus lietuvių autorių tekstų spektras – nuo Žemaitės ar Tomo Venclovos, iki Mariaus Ivaškevičiaus, Undinės Radzevičiūtės ir daugelio kitų. Tad laidoje kalbėjomės apie trumpą, bet gan įspūdingą laikotarpį Vilniuje – atsitiktinumus, sovietų valdžią ir Kamčiatkos šalčius. Taip pat apie tai, kas nulėmė, jog Lietuvos ir jos rašytojų Hellis nepamiršo, apie džiaugsmus ir vargus ieškant kalbinių bei kultūrinių atitikmenų. Bei apie  stereotipus ir lūkesčius – kokios gi literatūros iš lietuvių tikisi austrų leidėjai ir skaitytojai.