Advertise on podcast: Dialogai iš balkono

VU TSPMI studentės Odeta, Ignė, Emilija ir Vestina kalbina kurso draugą Dominyką. Studentai šnekasi apie Dominyko protestą Vengrijoje. Prasidėjus Rusijos puolimui Ukrainoje, Dominykas buvo išvykęs studijuoti į Vengrija pagal Erasmus+ programą. Neraminančios mintys, jog Budapešto visuomenė yra abejinga šio karo atžvilgiu, paskatino Dominyką imtis aktyvaus veikimo. „Vieno asmens“ protestas prasidėjo kovo pradžioje ir tęsėsi iki gegužės galo, kai Dominykui, baigus mokslus, atėjo laikas grįžti atgal į Lietuvą. Pašnekovas dalijasi savo patirtimi ir tuo, kaip jam sekėsi atkreipti visuomenės dėmesį bene kasdien apie 2-3 valandas praleidžiant prie Rusijos ambasados Budapešte su kartoniniu plakatu rankose. Merginos stengiasi į Dominyko atsakymus pažvelgti per adaptyviosios lyderystės prizmę

Šįkart, pakilę į „balkoną“, pažvelgėme į prezidento instituciją. Kėlėme klausimą, kokios šalies vadovo lyderystės reikia ištikus krizei? Kokius adaptyvumo iššūkius tenka spręsti sudėtingose situacijose? Patyrinėjome plačiau, žvelgdami į prezidento institucijos vaidmenį ir politinės elgsenos pavyzdžius ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje - JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Skandinavijos šalyse. Pokalbio kontekste - šiemet išleista M. Jastramskio knyga „Mums reikia vado?“.

Iki šiol manėme, kad šalies gynyba - kariuomenės reikalas, bet moderniaisiais laikais tai ima reikšti kažką nauja. Kas yra karas ir kas yra gynyba XXI amžiuje? Ar mūsų užduotis tėra apsaugoti savo šalies sienas? Nuo ko turime gintis šiandien? Koks adaptyvumo iššūkis mums kyla? Ką tenka suprasti kitaip?

Šįkart, pakilę į „balkoną“, pažvelgėme į pavojingą informacinių karų lauką, vis dažnėjančias kibernetines atakas. Šnekėjomės ne tik apie techninius iššūkius saugant duomenis ir informaciją - svarstėme, kaip reikėtų kalbėti žmonėms apie grėsmes ir kaip „nuvainikuoti“ tariamus socialinių tinklų herojus. Kėlėme klausimą, kokios lyderystės reikia siekiant, kad visuomenė taptų atspari dezinformacijai. Svarstėme, koks čia galėtų būti valdžios atstovų ir socialinius procesus tiriančių mokslininkų vaidmuo? Kam atėjo metas dabar?

Šįkart „iš balkono“ pažvelgėme į rugsėjo 4 d. Kaune pirmą kartą vykusias eitynes, kuriomis siekta atkreipti dėmesį į LGBTQ+ bendruomenės žmonių problemas. Svarstėme, ar tokios ir panašios akcijos yra veiksmingos. Analizavome galios reiškinį, kai žmonės imasi reikalauti jiems svarbių dalykų ir keisti visuomenės nuomonę. Prisiminėme Baltarusijos ir Argentinos protestų pavyzdžius. Kėlėme klausimus, ar viešas LGBTQ+ bendruomenės žmonių palaikymas yra lyderiškas veiksmas, ir koks čia galėtų būti socialinius procesus tyrinėjančių mokslininkų vaidmuo.

Mintis patyrinėti lyderystės poreikį Lietuvoje klimato kaitos grėsmės akivaizdoje kilo po to, kai rugpjūtį Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) paskelbė gąsdinančią ataskaitą, kurioje teigiama, kad klimatas pasaulyje keičiasi vis greičiau ir intensyviau. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius pareiškė, kad „ši ataskaita turi nuskambėti kaip laidotuvių varpai angliai ir iškastiniam kurui, kol jie nesunaikino mūsų planetos“. Ar skamba kam nors kokie nors varpai Lietuvoje ir kas jais skambina?

Kodėl būtent DABAR visuomenėje kyla tiek daug aistringų emocijų, prasiveržusių kaltinimais į visas puses? Siekėme tai patyrinėti, pažvelgti plačiau, paieškoti sąsajų su JAV Kapitolaus šturmu, „geltonųjų liemenių“ protestais Prancūzijoje, „Baltijos kelio“ iniciatyva ir... neskubėti formuluoti galutinių atsakymų. Kalbėjomės ir apie tai, kokios lyderystės galėtų imtis tyrėjai - politologai ir sociologai, TSPMI studentai ir, žinoma, politikai.