Advertise on podcast: Be kaukių

„Muzika yra visur: kirpyklose, automobiliuose, prekybos centruose – kaip fonas, kaip muzikėlė, ir tai nesąmoningai kuria tam tikrą vertybinį pasirinkimą, muziką paženklina kaip tam tikrą pramogėlę“, – apie muzikos nuvertinimą šiandien kalba dainų autorius, radijo laidų kūrėjas ir vedėjas Domantas Razauskas, šiemet apdovanotas Romo Sakadolskio žurnalistikos premija už išskirtinę pramogos žurnalistiką. Kiek Domanto gyvenimo kelio pasirinkimui įtakos turėjo muzikali šeima? Kaip jis vertina radiją? Kokių muzikinių kelionių gausu jo žemėlapiuose? Atsakymai – pokalbyje „Be kaukių“. Ved. Gerūta Griniūtė.

Legendinis teatro aktorius Vladas Bagdonas neatsiejamai susijęs su Jaunimo teatro istorija, su režisieriaus Eimunto Nekrošiaus statytais spektakliais, jo kūrybinė biografija aprėpia daugiau kaip 5 dešimtmečius scenoje ir ekrane. ugdė jaunuosius aktorius Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Teatro žiūrovai iki šiol prisimena įspūdingus aktoriaus vaidmenis: Niko Pirosmanašvili, Serebriakovą spektaklyje „Dėdė Vania“, Otelą, Faustą. Ar šiandien Vladas Bagdonas dar prisimena savo pirmąjį vaidmenį? Kas siejo su režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi, kuris spektaklį statydavo ištisus metus? Kodėl aktorius staiga pasakė, kad pavargo nuo teatro ir išėjo į ... muzikinę sceną? Apie teatrą, netikėtus ritualus ir muzikos uostą – pokalbis su aktoriumi Vladu Bagdonu. Ved. Jolanta Kryževičienė

„Mylėti medį yra labai lietuviška“, – sako architektas Andrius Ropolas. Visgi, meilė, pavirstanti į aktyvizmą prieš medžių kirtimus, jam kelia klausimų. Anot architekto, ne visi medžiai yra „šventos karvės“, ir jis ne visada supranta, dėl ko protestuojama. Apie lietuvių meilę medžiams ir norą, kad architektai dalyvautų diskusijose apie šalies ateitį, pavyzdžiui, padėtų sprendžiant mažo gimstamumo problemą, jis pasakoja laidoje „Be kaukių“. Ved. Indrė Kaminckaitė

„Reakcija į Marčėno mirtį parodė, kad poezija yra aktuali ir paveiki“, – sako poetas, vertėjas Antanas A. Jonynas. Laidoje „Be kaukių“ jis kalba apie šiemet išėjusius lietuvių poetus, beprasmišką karą Ukrainoje, apie kurį pats negali parašyti eilėraščio, dalijasi savo skeptišku ir ironišku požiūriu į poeto misiją bei pristato naujausią, kaip pats sako, pabirą ir išbarstytą poezijos knygą „Antologija“. Ved. Indrė Kaminckaitė.

„Niekados nebūčiau pagalvojęs, kad man teks gyventi tokį įdomų gyvenimą. Būdamas mažas vaikas aš labai daug piešiau. Piešiau ne dešimtimis, o šimtus piešinių, nes norėjau pabėgti nuo realybės“, – kalba kino režisierius Saulius Baradinskas, augęs Pašilaičių mikrorajone, o šiandien kuriantis miuziklą „Betono muzika“. Pokalbis apie menininko jautrumą, architektūros studijas, darbą, bendražygius, Ameriką ir svajones, kurios pildosi. Ved. Gerūta Griniūtė

„Kodėl mane turi perrengti, dažyti? Kodėl turiu būti dėmesy?“ – šie klausimai pradėjo kilti aktorei Elžbietai Latėnaitei, kuri, supratusi, kad nebemyli vaidybos, iš lėto atsitraukė nuo jos. Dabar pagrindinė jos veikla – rašymas, kuriame jaučiasi kūrybiškai išsipildžiusi. Laidoje „Be kaukių“ kūrėja pasakoja savo kūrybinę kelionę nuo aktorystės iki rašymo, polinkį į kraštutinumus, prisimena savo patirtis sektos požymių turinčiame judėjime ir vadavimąsi iš jo. Ved. Indrė Kaminckaitė

„Mes dažnai šią veiklą vadiname muzikos eksportu, bet per devynerius savo veiklos metus centre galiu suprasti, kad tai vis dėlto nėra apie pardavimus, tai labiau yra apie partnerysčių kūrimą ir ilgalaikį bendradarbiavimą“, – apie šiemet 30-metį mininčio Lietuvos muzikos informacijos centro veikimą kalba jo vadovė Radvilė Buivydienė. Pokalbis „Be kaukių“ apie centro augimą, pasaulio muzikos rinką, kovingą prigimtį ir dirbtinį intelektą kūrybos lauke. Ved. Gerūta Griniūtė

„Mano svajonė buvo apjungti žmones ir meną, o taip pat – atnešti į Lietuvą senąsias galerijų tradicijas“, – kalbėdama apie galerijos „Drifts“ įkūrimą pasakoja menotyrininkė, galerininkė Jolanta Chockevičiūtė-Laurent. Šiais metais ji kuravo Vilniaus galerijų savaitgalį, kurio programoje netrūko ir netikėtų meno erdvių. Pačios Jolantos teigimu, netradicinės meno erdvės atsiranda iš pačių menininkų poreikio rodyti savo kūrybą. Laidoje „Be kaukių“ kalbamės apie prabangą pažinti šiuolaikinį meną, kuris kalba apie šiuolaikinį pasaulį, pašnekovės vingiuotą kelią dabartinės profesijos link, menui vis atviresnę visuomenę, moterų menininkių palaikymą ir muziką, kurios tam tikrus elementus, galerininkė atsineša ir į savo veiklas vizualiųjų menų pasaulyje. Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Bažnyčia toliau nereaguoja, bet dabar visuomenė yra kur kas aktyvesnė ir daugiau reikalaujanti“, – sako menininkas Denisas Kolomyckis. Vaikystėje jis patyrė kunigo seksualinį priekabiavimą, prieš penkerius metus surengtoje parodoje atvirai dalijosi šia istorija. Tuomet kūrėjas sulaukė religinių fanatikų replikų neteršti bažnyčios vardo, kitaip bus nuteistas. Šiandien, anot Deniso, visuomenės požiūris į katalikų bažnyčios pedofilijos šešėlius jau griežtesnis. Laidoje „Be kaukių“ Denisas Kolomyckis pasakoja apie įgrisusią kenčiančio menininko klišę, varginantį socialinį neteisingumą, feministinį požiūrį formavusią stiprią mamą ir tramplyną pasaulėžiūroje nutiesusį Joną Meką. Ved. Indrė Kaminckaitė

„Nežinau, ar todėl, kad 9-oji simfonija turi politinį atspalvį ir turėjo visus tuos šimtmečius, per kuriuos egzistuoja, ar dėl Beethoveno asmenybės ir to gyvenimo kelio, apie kurį esu skaitęs ir kuris man buvo įdomus – kiek žmogui teko iškentėti, patirti, bet galiausiai prasiskleisti ir pačiomis gražiausiomis spalvomis“, – svarsto politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala, paklaustas, kodėl jam svarbu Ludwigo van Beethoveno 9-ąją simfoniją klausytos gyvai Vilniuje ir Londone. Pokalbyje „Be kaukių“ – apie Lino Kojalos gyvenimo kryptį nulėmusį susitikimą su prezidentu Valdu Adamkumi, aistrą futbolui, muzikinių dėžučių kolekciją, Europos sąjungą kaip vienintelį kelią Europai nors kiek būti vieningai. Ved. Gerūta Griniūtė.

Tadas Kazakevičius – vienas žymiausių viduriniosios kartos Lietuvos fotografų, kurio ciklai „Tai, ko nebebus“, „Tarp dviejų krantų“ įvertinti prestižiniais apdovanojimais, tokiais kaip World press Photo, Leica Oskar Barnack, ZEISS, kurio nuotraukas publikuoja užsienio žurnalai ir eksponuoja tarptautiniai festivaliai. Beveik prieš metus Tadas Kazakevičius įgyvendino savo svajonę – atidarė Vilniaus fotografijos namus, kuriuose kartu su žmona fotografe Mariam Abshilava kuria laisvą erdvę norintiems įsimylėti fotografiją. Apie pirmąjį fotoaparatą ir žmonių istorijas, apie tai, kodėl maža detalė gali papasakoti daugiau negu portretas, apie tremties pasakojimų ciklą ir daug kitų istorijų – pokalbyje su T. Kazakevičiumi. Ved. Jolanta Kryževičienė

„Aš paraleliai ir Pranės Dundulienės „Pagonybę Lietuvoje“ skaitau, ir Vydūno misterijas tyrinėju, bet labai daug įkvėpimo matau ir japonų kultūroje. Man patinka jungti keistus dalykus kūryboje“, – pasakoja kompozitorė Agnė Matulevičiūtė. Laidoje „Be kaukių“ – pokalbis apie Agnės Matulevičiūtės norą įkurti kompozitorių rankraščių muziejų, japonišką feminizmą, iš atminties ištrintas deives ir moterų padėtį muzikos pasaulyje. Ved. Indrė Kaminckaitė

Vilniaus senajame teatre tris dienas viešės Estijos „Südalinna“ teatras, kuris parodys režisieriaus Elmo Nüganeno spektaklį „Dievų aušra“, sukurtą pagal dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesę. Tai pasakojimas apie Ukrainos karą, apie režisieriaus Manto Kvedaravičiaus žūtį, kare artimiausiųjų netekusių moterų istorijos. Pastatytas estų ir rusų kalbomis spektaklis tapo tikru Estijos visuomenės socialiniu tyrimu: į spektaklį plūdo estai, bet buvo pustuštės rusų kalba vaidinamo spektaklio salės. Apie naują spektaklį, apie darbą Rusijoje ir jos didžiąją kultūrą, teatro kovas ir išvarymą iš Lietuvos teatro – pokalbis su prozininku, dramaturgu, Nacionalinės premijos laureatu M. Ivaškevičiumi. Ved. Jolanta Kryževičienė

„Čia mano šaknys, čia mano kalba, čia daug artimų žmonių“, – kalbėdama apie esminį jausmą grįžus koncertuoti į Lietuvą pasakoja tarptautinio garso dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla. Su visais svarbiausiais pasaulio orkestrais dirbanti menininkė teigia, jog kiekvienas jų yra savą charakterį turinti bendruomenė. Apie vaikystę, praleistą kartu su tėvais koncertų užkulisiuose, iš mamos ir tėčio, šviesaus atminimo Romualdo Gražinio perimtas pamokas, kintantį santykį su dešimtmečiu jaunesne seserimi, pianiste Onute Gražinyte, su kuria vis dažniau kartu pasirodo vienoje scenoje, ir buvimą mama, tęsiant įspūdingą dirigentės karjerą. Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Šios dienos laidoje – kompozitorė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Žibuoklė Martinaitytė. Neseniai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko jos kartu su legendiniu režisieriumi Robertu Wilsonu kurtos operos „Apversta tikrovė“ pasaulinė premjera. Pokalbyje kompozitorė pasakoja, kaip gimė operos pavadinimas, ko labiausiai ilgisi Niujorke ir ko Lietuvoje. Ji taip pat primena, kad gebėjimas išlaikyti dėmesį darosi vis svarbesnis, mat jis padeda pajusti tikrąjį muzikos klausymosi malonumą. Ved. Gerūta Griniūtė