Advertise on podcast: Tendencingai

Ar vyras gali dėvėti suknelę, bet jos nematyti kaip moteriško drabužio? Tokį klausimą užduoda Berlyne gyvenanti dizainerė Vaida Voraitė, drąsiai pergalvojanti lytiškumo ribas madoje, o sykiu nagrinėjanti biržietiškos tapatybės, Rytų Europos estetikos bei drabužio funkcionalumo temas. Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Ar šiandien kolekcijos sėkmę lemia originalios idėjos, komercinis potencialas, o gal tiesiog gebėjimas patraukti kuo daugiau dėmesio? Pasibaigus 2027 m. pavasario–vasaros mados savaitėms, šie klausimai kaip niekada aktualūs. Kol vieni dizaineriai ieško būdų atnaujinti istorinių mados namų tapatybę, kiti bando provokuoti, permąstyti seksualumą ar sugrąžinti į madą kūrybinę drąsą. Tačiau ar įspūdingas reginys visada reiškia gerą kolekciją? Ar įmanoma išsivaduoti iš legendinio dizainerio šešėlio? Ir kodėl mados pristatymuose kartais daugiau dėmesio sulaukia žiūrovai, o ne drabužiai? Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Galbūt nuskambės kiek netikėtai, bet su režisiere Dalia Ibelhauptaite įdomu kalbėtis ne tik apie operą ar didžiąsias pasaulio teatrų scenas, bet ir apie... madą. Londone gyvenanti Ibelhauptaitė jau kelis dešimtmečius domisi japonų dizainerių kūryba, puikiai pažįsta „Comme des Garçons“ dizainerę Rei Kawakubo ir net perka drabužius, kurių autoriai – jaunieji Lietuvos mados kūrėjai. Mada svarbi ir jos darbe, mat retai kada operos kostiumams skiriama tiek dėmesio, kiek „Vilnius City Opera“ pastatymuose. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Paryžiuje gyvenanti mados filmų režisierė Rasa Juškevičiūtė pasakoja, kad kiekvienas naujas projektas ne tik stiprina pagarbą madai, bet ir parodo netikėtus industrijos užkulisius. Kurianti filmus mados namams „Balenciaga“, „Hermès“, „Chanel“, „Kenzo“ ir „Rabanne“, pašnekovė iš arti mato aukštosios mados kūrinių gimimą, teatrų užkulisiuose įrengtas siuvimo laboratorijas ir jaunosios kartos siuvėjus, pasiryžusius išsaugoti mirštantį amatą. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ilgą laiką sporto atributika apsiribojo žaidėjų marškinėlių imitacijomis bei suvenyrais užkietėjusiems fanams. Vis tik pastaruoju metu sporto komandos pradeda veikti kaip mados prekių ženklai: nuolatinės mados kolaboracijos, riboto tiražo „dropai“ ir stilingi pop-upai patraukia netikėtai plačią auditoriją. Apie naują sportinio „mercho“ erą – pokalbis su Vilniaus FC „Žalgiris“ dalininku Eriku Mališausku ir Kauno BC „Žalgiris“ prekių ženklo atsinaujinimo bendraautoriumi Augustinu Paukšte. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Šiemet vyks jau penktasis mados festivalis „Young Fashion“, kurio metu didžiausias dėmesys skiriamas būtent jaunosios kartos dizaineriams. Renginio metu savo kolekcijas pristatys net devyni jaunieji mados kūrėjai, o festivalio organizatoriai Nerija Kanapkaitė ir Žygimantas Juška tikisi, kad per penkerius metus nueitas kelias paliks įspaudą lietuviškoje mados istorijoje bei reikšmingai prisidės prie dizainerių žinomumo bei sėkmės lietuviškoje rinkoje. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Vasarą Vilniuje pabaigė du Jessicos Shy koncertai Vingio parke, patraukę apie 100 tūkstančių žiūrovų. Dviejų valandų trukmės koncerte dainininkė pakeitė ne vieną lietuvių dizainerių sukurtą kostiumą, o persirengimui kartais teturėjo dvi minutes. Nors ant scenos Jessica spindėjo, užkulisiuose virė veiksmas: keletą drabužių teko persiūti, užtrauktukus keisti kabliukais, o sceninius batus net platinti. Apie beveik metus trukusį pasiruošimo procesą bei ryškiausius įvaizdžius pasakoja Jessica Shy ir jos stilistė Viltė Kinderevičiūtė. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Tarp Niujorko, Vilniaus ir Meksiko gyvenanti juvelyrė Aušra Bankauskaitė, kurianti „AKA Jewelry“, apie savo kūrybą pasakoja tarsi apibūdintų inžinerines sistemas: jos papuošaluose minimalizmas tampa konstrukcija, o metalas pasiduoda net keisčiausiems sumanymams. Kūrusi dizaineriui Rickui Owensui ir savo papuošalus pamačiusi seriale „Emily in Paris“, juvelyrė pabrėžia, kad net ir lauktai sėkmei reikia kruopščiai pasiruošti, nes stebina tiek užsakymų apimtys, tiek ir geografija. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nors vasaros sezonas mados industrijoje įprastai būna gan lėtas ir ramus, 2026-ųjų vasara nustebino ne viena netikėta naujiena. Paskelbta apie retrospektyvinę Johno Galliano parodą Niujorke, įsigaliojo Europos Sąjungos draudimas naikinti neparduotus drabužius, išpopuliarėjo futbolo marškinėliai, o į madą su europietišku gyvenimo būdu netikėtai grįžo vienas nesveikiausių įpročių - cigarečių rūkymas. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Mados pasaulyje dažnai ginčijamasi dėl dizaino autorystės, o patys dizaineriai yra sugalvoję begalę būdų apsaugoti savo kūrybą. Tiesa, kai etiketės nepadeda, gelbsti pirštų antspaudai, tik mažam ratui klientų skirti pristatymai ir net atsisakymas per greitai dalintis kolekcijų nuotraukomis. Vis tik padirbinių rinka milžiniška, o Z karta jau nelaiko jų moraliniu nusikaltimu: kai prabangos prekių kainos kyla greičiau nei infliacija, gal pigesnė įdomaus dizaino versija turi teisę egzistuoti? Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Vos per kelis dešimtmečius dėvėtas daiktas daugeliui tapo pirmu pasirinkimu. Ne dėl finansinių sumetimų, o todėl, kad jį įsigyti paprasta bei tvaru. Vis tik toks mąstymas gali būti pavojingas. Ar nusipirkti penkis drabužius iš „Vinted“ tikrai atsakinga, jei perkame dėl pramogos? Kai savo spintą pradedame matyti kaip perku-parduodu katalogą, dažnai nesuvokiame, kad prisidedame prie drabužių gausos problemos ir skatiname žaliai nudažytą vartotojiškumą. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kodėl uniformuotas kūnas atrodo patikimesnis, pavojingesnis ar patrauklesnis? Nuo madingo husaro švarkelio ir gydytojo chalato iki pornografijos tropų, gėjų kultūros ir podiumo – uniforma ne tik aprengia, bet ir sukuria vaidmenį, autoritetą bei geismo objektą. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kodėl dar prieš šimtą metų žmogus be galvos apdangalo gatvėje atrodė keistai, o šiandien kepurė dažniau parodo ne socialinę klasę, bet politines pažiūras? Fedora savo kelią pradėjo kaip su moterų emancipacija siejama skrybėlė, beretė tapo menininkų ir revoliucionierių ženklu, o prezidentas Kenedis iki šiol siejamas su skrybėlių industrijos nuosmukiu. Nuo karūnos, žymėjusios valdžią, iki raudonos MAGA kepurės, tapusios politinio judėjimo simboliu. Ką galvos apdangalai pasako apie visuomenę, kurioje gyvename? Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kalbėti apie rankinių istoriją - tai suprasti, kodėl ir kaip keliaujame, skirstome daiktus į vyriškus ir moteriškus ar net kažko trokštame. Juk dėl galimybės nusipirkti „Hermès“ krepšį žmonės metus laukia eilėse, o klastočių gamintojai sukuria kopijas, kurias sunku atskirti net ekspertams. Be prabangios rankinės savęs šiandien neįsivaizduoja ir NBA bei futbolo žvaigždės, o kartais net paprastas drobinis muziejaus krepšys gatvėje tampa statuso simboliu. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kostiumas dažnai pristatomas kaip laikui nepavaldus drabužis, tačiau jo istorija pasakoja visai ką kita. Per daugiau nei tris šimtmečius jis buvo aristokratų prabangos ženklas, pramonės revoliucijos produktas, korporacijų uniforma, moterų emancipacijos simbolis ir Silicio slėnio maišto objektas. Kaip keitėsi kostiumo reikšmė ir kodėl apie jį iki šiol kalbame kaip apie vieną politiškiausių drabužių mados istorijoje? Ved. Deimantė Bulbenkaitė