584918597
Radijo dokumentika

Advertise on podcast: Radijo dokumentika

Rating
★★★★★
5
from
2 reviews
Categories
Country
United States
This podcast has
412 episodes
Language
Lithuanian
Publisher
LRT
Explicit
No
Date created
2012/12/05
Latest episode
2026/11/01
Average duration
44 min.
Release period
10 days

Description

Istorijos, išlaisvinančios naują, netikėtą mintį. Čia iš lėto, neskubant, tarsi renkant dėlionę iš balsų ir garsų, piešiamas gyvas ir tikroviškas visuomenės paveikslas. Nuo 2008 metų LRT RADIJO autorių kuriami dokumentiniai pasakojimai yra vertinami klausytojų, pristatomi tarptautiniuose festivaliuose ir pelnė ne vieną apdovanojimą Lietuvoje ir užsienyje. Tarp jų – už geriausią metų dokumentiką festivaliuose THIRD COAST 2023 Čikagoje ir PRIX EUROPA 2024 Berlyne. Laida transliuojama sekmadieniais 11.05 val.

Unlock Radijo dokumentika podcast Email contact info,
Listeners & Audience details

Email contact information

Direct podcast contact details

Listeners

Audience numbers & engagement insights

Audience details

Podcast Insights

Podcast episodes

Check latest episodes from Radijo dokumentika podcast


Tai, ko nepamenu
2026/11/01
Šiemet fotografijai sukanka 200 metų. Ta proga menininkė ir fotografė Dovilė Dagienė tyrinėja savo santykį su fotografija ir atmintimi. Vieną dieną sendaikčių turgaus šurmulyje, tarp senų nuotraukų ir pamirštų daiktų, jai netikėtai kilęs klausimas – kas gi buvo jos vaikystės dienas įamžinęs fotografas – tampa posūkiu, išvedančiu į naują savęs ir praeities atradimų kelią. Šis fotografas – Antanas Mindaugas Zinkevičius (1939-2026), Kauno fotografijos mėgėjų judėjimo dalyvis ir kino operatorius mėgėjas. Jo gausus archyvas ne tik sugrąžina autorę į vaikystę, bet ir priverčia susimąstyti, kiek mūsų gyvenimo istorijas saugo kitų žmonių sukurti atvaizdai. Autorė ir garso režisierė – Dovilė Dagienė Mentorė ir redaktorė – Vaida Pilibaitytė Garso suvedimas – Justas Pilibaitis ir Pijus Juška Muzika – Jonas Dagys Šis pasakojimas yra mokymų ir mentorystės programos LRT RADIJO AKADEMIJA 2025 tęsinys.
„Kelias man yra gyvenimas“: penkeri Gabrielės metai kelyje
2026/10/25
„Kelias man yra gyvenimas, o ne kelionė, į kurią išsiruošiu“, – sako Gabrielė Zenkevičiūtė, jau penkerius metus didžiąją laiko dalį gyvenanti kelyje. 2021-aisiais senu kemperiu išvažiavusi iš Lietuvos ji gyveno bendruomenėje Portugalijoje, tranzuodama burlaiviais perplaukė Atlantą, keliavo po Centrinę, Šiaurės ir Pietų Amerikas, autostopu – per Turkiją, Sakartvelą ir Armėniją, o Indijoje mokėsi budizmo ir jogos. Kelyje ji mokosi pasitikėti savo intuicija ir nepažįstamais žmonėmis, patiria svetimųjų svetingumą, bet atsiduria ir situacijose, kuriose tenka rūpintis savo saugumu. Nuolat sutinka žmones, su jais atsisveikina ir vis iš naujo ieško, ką jai reiškia namai. „Vienas labai svarbus dalykas, ko kelias išmoko, – kiek nedaug tau reikia“, – sako Gabrielė. Radijo dokumentikoje – penkeri gyvenimo kelyje metai, sutalpinti į kelias ryškiausias stoteles, ir bandymas suprasti, kas lieka, kai kelionė tampa nebe išvyka, o kasdienybe. Autorė ir garso režisierė – Teresė Bernatonytė Redaktorė – Rūta Dambravaitė Garso suvedimas – Justas Pilibaitis
Jurgi Mačiūnai, ar tu tą pianiną numetei?
2026/10/18
Kas ir kodėl numetė pianiną nuo daugiaaukščio Frankfurte vos pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, ar tai galėjo būti „Fluxus“ aktas? Apie šį įvykį iš užuominių išgirdęs laidos autorius Ignas Zalieckas leidžiasi į paieškas. Kada tai įvyko? Juk „Fluxus“ judėjimas tada dar nebuvo užgimęs. Kas ir kokiomis aplinkybėmis tai padarė? Ar tai galėjo būti pats Jurgis Mačiūnas, kuris laikomas „Fluxus“ pradininku? Juk jis irgi pasižymėjo destruktyviais meno aktais su pianinu. Kodėl daugelį „Fluxus“ atstovų taip traukė pianinas, kaip meno ir eksperimentų objektas? 2026-ųjų lapkritį Jurgiui Mačiūnui sueitų 95-eri. Tuo metu Igno Zaliecko sudužusio pianino paieškos nuveda jį pas A. Warholo bendražygę bei „Fluxus“ meno žinovus. Autorius – Ignas Zalieckas Redaktorė – Vita Ličytė Garso režisierius – Pijus Juška Vertimus įgarsino – Gabija Narušytė ir Adomas Šimkus.
Beveik mama
2026/10/11
Miglė – psichologė, pasakojanti savo nevaisingumo kelionę, bandant kartu su vyru susilaukti vaiko pagalbinio apvaisinimo būdu. Vienerius metus kurtas garsinis dienoraštis detaliai fiksuoja šeimos kasdienybę, medicinines procedūras ir jautriausius emocinius išgyvenimus, lydinčius kelyje bandant tapti mama. Garso kelionė kviečia kartu išgyventi netektį, gedėjimą, gyvenimo neapibrėžtumą, tikėjimą ir artimų bei artimais tampančių žmonių rūpestį. Tai, su kuo skirtingais gyvenimo etapais susiduria kiekvienas. Šis pasakojimas LRT RADIJO AKADEMIJOJE 2025 pelnė I-ąją premiją. Autorė – Miglė Motiejūnė Redaktorė – Rūta Dambravaitė Garso režisierė – Sonata Jadevičienė
Toks, kokio reikia. Diena su Gyčiu socialiniame taksi
2026/09/27
Gytis klausosi kamerinės muzikos, daug skaito ir mėgsta bendrauti. Jo juodą humorą ir gyvenimo filosofiją, matyt, iš dalies lemia 11-os metų darbo taksi vairuotoju patirtis. Svarbiausia Gyčiui savo darbą daryti kuo geriau. O tai reiškia ne tik saugiai iš ketvirto aukšto laiptais žemyn nuleisti žmogų vežimėlyje. Tai reiškia būti žmogumi: kartu pajuokauti, pasikeikti ir patylėti. Socialiniame taksi, kuriuo klientus dažnu atveju veža į gydymo įstaigas, praleidžiu dieną. Iš pradžių planuoju pasakoti apie žmonėms su judėjimo negalia nepritaikytą aplinką. Tačiau išgirstu kur kas daugiau. Autorė Inga Janiulytė-Temporin Redaktorė Rūta Dambravaitė Garso režisierius Pijus Juška Pasakojime panaudota muzika, kurios klausėmės Gyčio automobilyje
Senjorų diskoteka
2026/09/20
„Kai šoku – aš gyvenu!“, – taip sako klaipėdietė Gina, kurį tik retais atvejais praleidžia šeštadienio diskoteką pas Janiną. „Kūnas džiaugiasi, jis jaunėja!“, – dalinasi Janinos diskoteką pamėgęs Rimantas, kuris dar prieš 20 metų nebūtų pagalvojęs apie šokį, o dabar šoką progą atradęs net darbe. Šeštadienio šokius Klaipėdoje jau 25-erius rengia Janina Monienė. Šokti ji kviečia, kaip pati sako, visus kam nuo 45-erių iki begalybės. Janina per šokius būna vakaro didžėja, ji parenka kūrinius, bei pati atlieka dainas gyvai. Į diskoteką ateinantys šokėjai laidoje papasakos, ką jiems suteikia šokis ir kaip vyresniame amžiuje jie susikuria gyvenimo džiaugsmą. Autorė – Vita Ličytė Garso režisierius – Justas Pilibaitis Už patarimus ir pagalbą padėka Ryčiui Skamarakui
Aikštinga dama. Apie Baltijos gelmes, povandeninį kiną ir svajonę pažinti jūrą.
2026/09/06
„Baltijos jūra – aikštinga dama“, – sako Veronika Tamulionytė, vienintelė moteris povandeninė operatorė Baltijos šalyse. Į Baltijos gelmes ji leidosi nusprendusi kurti filmą apie jūros dugną ir jame išlikusius reliktinius miškus. Tačiau Baltija – sudėtinga ir nenuspėjama: čia per akimirką gali pasikeisti sąlygos, kilti bangos, sustiprėti srovės, o matomumas kartais toks prastas, kad per ištiestą ranką nebematai šalia esančio naro. Kurdama filmą Veronika susipažino su povandeniniu archeologu profesoriumi Vladu Žulkumi. Ilgainiui istorijos centru tapo ne tik jūros dugne slypintys atradimai, bet ir pats profesorius, visą gyvenimą paskyręs Baltijos tyrinėjimams. „Tapau tarsi jo akimis po vandeniu“, – sako Veronika. Dėl amžiaus profesorius pats nardyti jau nebegali, tad jo svajonę tyrinėti jūros dugną šiandien tęsia kiti. Ši dokumentika – apie Baltijos gelmes, norą pažinti nematomą jos pasaulį ir ryšį tarp dviejų žmonių, kuriuos sujungė jūra. Pasakojime panaudotos ištraukos iš Veronikos Tamulionytės dokumentinio filmo „Nuskendusi žemė“. Autorė – Teresė Bernatonytė Garso suvedimas – Justas Pilibaitis
„Kanklės yra mano kelias“. Kanklininkių balsai apie naują tradicinio instrumento skambesį
2026/08/30
Šis pasakojimas – tarsi kvietimas pasinerti į kanklių pasaulį. Laidos autorius lankėsi kūrybinio kankliavimo stovykloje Siponyse (Birštono savivaldybėje), kur apie 40 kanklių entuziastų mokėsi Suvalkijos liaudies dainų, gilinosi į kanklių ratelių tradiciją ir ieškojo naujų tradicinio instrumento skambesių. Anksčiau etninių tradicijų puoselėtoja ir muzikantė Agota Zdanavičiūtė neįsivaizdavo, kad ateityje taps kanklininke. Nuo 2016-ųjų Agota rengia „kanklių ratus“, moko suaugusiuosius kankliuoti, o nuo 2019-ųjų skirtinguose Lietuvos regionuose organizuoja kūrybinio kankliavimo stovyklas. Maištinga ir eklektiška siela save nuo paauglystės laikanti, jau dešimtmetį Niujorke gyvenanti kompozitorė, kanklininkė ir vokalistė Simona Smirnova su kanklėmis kuria muziką, peržengiančią žanrų – nuo džiazo iki roko – ribas, ir siekia supažindinti JAV bei pasaulio muzikos industriją su šiuo lietuvišku instrumentu. Jaunoji kanklininkė ir kūrėja Vaiva Dunaitytė pripažįsta, kad kanklės persmelkia visas jos gyvenimo sritis. Susidomėjusi „elektrinių“ kanklių idėja, šiandien ji eksperimentuoja su elektroniniais ir perkusiniais skambesiais, kuriuos išgauna vien kanklėmis ir muzikos efektais. Kaip šiuolaikiškai tradicinis lietuvių liaudies instrumentas gyvuoja šiandien, Lietuvoje minint Kanklių metus? Autorius – Rytis Skamarakas Laidos redaktorė – Teresė Bernatonytė Garso suvedimas – Justas Pilibaitis
Panelė iš Afrikos. Partizanų ryšininkės istorija
2026/08/23
Tai pasakojimas apie partizanų ryšininkę Rožę Jankevičiūtę-Žalnieriūnienę. Ji savo dukrai ir sūnui, o vėliau ir anūkams daug pasakojo istorijų iš partizanavimo ir lagerio laikų. Dažniausiai tai buvo nuotykius primenantys pasakojimai, o patirtus žiaurumus ji aplenkdavo. Rožė buvo generolo Jono Žemaičio-Vytauto būrio ryšininkė. Patyrusi kankinimus ir lagerio baisumus, ji niekada neprarado tikėjimo, kad Lietuva bus laisva. Migla savo mamą vadina didmotere. Rožės anūkėms, Kristinai ir Gailei, jų bobulė buvo stiprios, drąsios ir šviesios moters pavyzdys, kuri nepaisant visų sunkumų, vis tiek sugebėjo per gyvenimą eiti šviesiai, pakelta galva ir tikėti pasauliu. Autorė – Vita Ličytė Redaktorė – Inga Janiulytė-Temporin Garso režisierius – Justas Pilibaitis Laidoje skamba ištraukos iš knygos „Žuvusiųjų prezidentas“ (aut. Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė) Už pagalbą dėkojame Lietuvos Ypatingajam archyvui
Stebuklų mašina
2026/08/16
Du muzikantai – Liepa Vozgirdaitė ir Kristupas Gikas – sugalvojo meninį eksperimentą ant ratų. Į nedidelį savo automobilį jie sumontavo plokštelių pjovimo mašiną ir mikrofoną – taip sukūrė atvirą įrašų studiją, į kurią gali užsukti kiekvienas norintis. Ką ten įrašyti ir palikti – visiška kiekvieno eksperimento dalyvio laisvė. Savo idėją, kuriai davė pavadinimą „Autolavkė. Toyotos istorijos“, kūrėjų pora pirmiausia išbandė nuvykę į menininkų rezidenciją Italijoje. Vėliau su ta pačia įrašų studija ant ratų jie aplankė Švenčionėlius. Vieni, įlipę į automobilį, dainuoja, kiti siunčia laišką sau į ateitį, skambina draugui ar skaito savo kūrybą. Daug jautrių atsivėrimų įrašę menininkai šiuos įrašus saugo ir kol kas neketina viešinti. Kūrėjams pats įrašymo procesas yra dovana ir stebuklas. Vis dėlto keletu šių įrašų, jų autoriams sutikus, menininkai dalijasi ir su šio pasakojimo klausytojais. Liepa ir Kristupas yra muzikantai, pasaulį pažįstantys per garsą. Jie groja ne tik muzikos instrumentais, bet ir patefonais bei viskuo, kas skleidžia garsą. Jų preparuotas automobilis veikia iš dalies kaip instrumentas, iš dalies kaip archyvas, iš dalies kaip susitikimų vieta. Autorė – Rūta Dambravaitė Redaktorė – Inga Janiulytė-Temporin Garso režisierius – Pijus Juška
Jie pyko ir juokėsi. Moksleiviai ir aktoriai protestuoja Alytuje
2026/08/09
Pastaraisiais metais per Lietuvą ritosi protestų banga. Nors mažiau nušviesti, jie vyko ir regionuose. Kultūros protesto priešakyje Alytuje stovėjo teatro aktoriai, Laisvo žodžio – moksleiviai. Priekinėse eilėse su plakatais sėdintys ir atkakliai tylintys moksleiviai užfiksuoti ir sausį vykusioje diskusijoje su partijos „Nemuno aušra“ pirmininku, Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu. Aštrių susidūrimų būta ir kituose miestuose, tačiau čia komišką improvizaciją atliekantys aktoriai sukuria kiek kitokią atmosferą. Joje pyktis maišosi su juoku. Tuo metu partijos nariai kreipiasi į policiją ir džiaugiasi padidėjusiu matomumu. Autorė Inga Janiulytė-Temporin Redaktorius Rytis Skamarkas Garso ištraukos iš „Alytausgidas.lt“ ir „FM99“ filmuotos medžiagos.
Schirwindt. Sunaikinto miestelio beieškant
2026/07/26
1944 liepos 31 dieną Raudonoji armija sugriauna labiausiai į Rytus nutolusį Vokietijos miestą Schirwindt (liet. Širvinta), po karo jo sovietai nebeatstato. Iš žemėlapio dingusio miestelio atminimą išgelbėti nusprendžia Antanas Spranaitis, kitapus Širvintos upės esančio Kudirkos Naumiesčio gyventojas. Jis iš po griuvėsių renka daiktus ir atidaro muziejų savo namuose. Vėliau čia lankosi iš miestelio pabėgę gyventojai, nes kitapus sienos jau nėra kur grįžti. Muziejuje apsilanko ir Marielle Vitureau, Prancūzijos tarptautinio radijo žurnalistė ir Antano marti, kuriai sunaikinto miestelio istorija palieka neišdildomą įspūdį. Šiandien Antano surinkti daiktai šeimos leidimu eksponuojami Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje „Noriu namo, į Širvintą. Dingusio miesto beieškant“. Ką byloja tuštuma kitapus tilto ir kodėl Antanas nusprendė saugoti miestelio atmintį? Marielle kalbasi su savo vyru, Antano sūnumi Dariumi Spranaičiu, istoriku ir parodos kuratoriumi Aurimu Kanapkiu bei istoriku Joachim Maenert iš Rytų Prūsijos muziejaus Vokietijoje. Autorė Marielle Vitureau Redaktorė Inga Janiulytė-Temporin Garso suvedimas – Justas Pilibaitis
Moterys tik popieriuje
2026/07/12
Kaunas – skulptūrų miestas. Jo viešosiose erdvėse galima suskaičiuoti kelis šimtus meno kūrinių. Skulptūros mieste vis kelia diskusijas, prie kurių prisideda šios dokumentikos autorius ir pasakotojas – tėtis bei gidas. Kaune stovi daugiau nei šešios dešimtys skulptūrų, skirtų žinomiems vyrams. Tačiau mieste nėra nė vienos, įamžinančios konkrečią moters asmenybę. Kodėl vyrai įamžinti bronzoje ir akmenyje, o moterys lieka tik popieriuje? Kaip tai paaiškinti augančiai dukrai? Atsakymų paieškose padeda skulptorius Lukas Šiupšinskas, Kauno miesto savivaldybės atstovas Saulius Rimas ir istorikė Ugnė Marija Andrijauskaitė. Autorius – Vykintas Gervė Mentorė ir laidos redaktorė – Vita Ličytė Garso režisierius – Pijus Juška Pasakojimas yra mokymų ir mentorystės programos LRT RADIJO AKADEMIJA 2025 tęsinys.
Šiaulių Helsinkio grupė. Dvylikamečio Dano kova už tiesą sovietų Lietuvoje
2026/07/05
Radijo dokumentika
Ciklas „Ar mus girdite?“ | Tarp garso ir tylos
2026/06/28
2026 m. birželio 12 d. LRT RADIJAS mini 100-metį, o mes pristatome dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieškojo kelio pas žmones? Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus? Ketvirtojoje dalyje norėjosi į garsą pažvelgti ne tik kaip į radijo medžiagą, bet ir kaip į patirtį, kuri nuolat mus veikia — kartais labai tiesiogiai, fiziškai, kartais beveik nepastebimai. Vienas pasakojimo pašnekovų Žygimantas Menčenkovas garsą apmąsto per savo gyvenimą su klausos aparatu ir galimybę būti tarp girdėjimo ir tylos pasaulių. Kartu su garso menininkais Andriumi Mackevičiumi ir Gabriele Griciūte garsų ieškojome pačiame LRT pastate — nuo elektros skydinių, girgždančių durų iki elektromagnetiniu būdu įrašomų laidų. Įdomu, kur garsas gali mus nuvesti šiandien, praėjus šimtui metų nuo pirmųjų radijo transliacijų. Autorė – Teresė Bernatonytė Redaktorė – Vaida Pilibaitytė Garso režisierius ir skirtuko kompozitorius – Justas Pilibaitis Laidoje panaudoti garso menininkų dueto „Allosci“ – Gabrielės Griciūtės ir Andriaus Mackevičiaus – įrašai ir garso kompozicijos, sukurti iš LRT pastate esančių garsų.

Podcast reviews

Read Radijo dokumentika podcast reviews


5 out of 5
2 reviews

Podcast sponsorship advertising

Start advertising on Radijo dokumentika relevant audience podcasts


What do you want to promote?