Advertise on podcast: Atrask Lietuvą

Šiaurės Lietuvos miestui atgimimą žada dirbantys ir kuriantys jauni žmonės, kurie neleis Kupiškiui išsivaikščioti. Kūrybos ir menų studijos „Lizdas“ įkūrėja ir gidė Gintarė Stepanavičiūtė kviečia pasivaikščioti Kupiškio gatvėmis ir susipažinti su vietiniais. „Sutinku, kad Kupiškyje mažėja gyventojų. Tačiau norintiems gyventi, dirbti ir kurti atsiveria naujos galimybės“, – sako Upės kepyklėlės savininkė Agnė Pėčaitė. Kupiškio muziejus atsinaujina ir žada plėsti veiklas. Mintimis dalijasi direktorius Kostas Malakauskas ir muziejininkė Miglė Zakarauskaitė. Gatvės menininkas, dailininkas Marius Skupskis savo darbais puošia Kupiškį. Akį traukia piešiniai ant sienų ar pastatų, kurie erdvei ir miestui suteikia naujų spalvų, naują energijos pliūpsnį. Legalios grafičių sienos įkūrėjas kuria, organizuoja renginius, dirba su jaunimu. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kodėl Josvainiai patenka tarp istorinių miestelių ir miestų elito? Kas stiprina kaimų gimnazijas? Ką Lietuvai davė tarpukario provincija? Koks likimas laukia Josvainių šventovės? Kiek svarbus rezistencijos atminimo vietų įamžinimas? Ekspediciją po Kėdainių rajoną tęsiame su istoriku ir leidėju Vyteniu Almonaičiu bei mokslo istorike Junona Almonaitiene. Pažintį su Josvainiais pradedame nuo istorinės brastos per Šušvę. Miestelyje susitiksime su Josvainių gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Onute Jačiunskiene ir Josvainių Visų Šventųjų parapijos klebonu kunigu teol. dr. Oskaru Petru Volskiu. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ar žinote, kur palaidota Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio senelė Teodora Pilsudska? Ar teko lankytis Skinderiškių dendrologiniame parke? Ar sėdėjote ant Vosbučių atodangos krašto ir grožėjotės vaizdingu Vosbučių piliakalniu? Ne? Vadinasi ši laida kaip tik Jums! Su istoriku ir leidėju Vyteniu Almonaičiu bei mokslo istorike Junona Almonaitiene leidžiamės į pavasarinę ekspediciją po Pajieslio, Krakių apylinkes, kuriose gausu istorinio, kultūrinio, gamtinio paveldo bei rezistenciją menančių vietų. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pumpėnai vilioja renovuotu vandens malūnu. Kriaušiškių kaimas – ant Velnio kalvos pastatytu saulės laikrodžiu. Kalneliškiai liūdi dėl akyse nykstančio dvaro. Vytartų dvaro sodyba mena Sofijos Chodokauskaitės-Smetonienės gimtuosius namus. Ustukių kaimas didžiuojasi Antano Smetonos vardu pavadintu tiltu. Pasvalio krašte lankytis kviečia paveldosaugininkas istorikas Gražvydas Balčiūnaitis, skulptorius Antanas Grušas, Pumpėnų bendruomenės narė Karolina Kačerauskienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Mes senovinius automobilius pristatome kaip meno kūrinius“, – mintimis dalijasi automobilių muziejaus Vilnius įkūrėjas Alfredas Eitutis. Pasaulinio lygio istorinių automobilių kolekcija pristatoma buvusiame Vilniaus taksi parke. Šiandien pastatas renovuotas, ekspozicijose demonstruojami unikalūs ir išskirtiniai automobilių, kurie restauruoti muziejaus dirbtuvėse. Kiekviena transporto priemonė turi savo unikalią istoriją, kuria mielai dalijasi gidai. Anot muziejau vadovo Povilo Eitučio, tai – didžiausia privati istorinių automobilių kolekcija Lietuvoje. Jos eksponatai kruopščiai atrinkti iš įvairių pasaulio šalių. Muziejuje yra daugiau kaip 100 automobilių – nuo pirmųjų motorinių transporto priemonių iki šiuolaikinių modelių. Automobilių muziejus Vilnius tapo kultūros centru, kuriame vyksta įvairiausi tarptautiniai kultūriniai renginiai, knygų pristatymai, susitikimai, edukacijos. Apie istorinių automobilių restauravimo darbus pasakoja restauravimo dirbtuvėse dirbantys meistrai. Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Reikia žydėti ten, kur esi pasodintas“, – sako Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijos mokytoja Neringa Pukalskienė. Apie Vilniaus krašto patriarchą kunigą prelatą Juzef Obrembski prisiminimais dalijasi Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Edward Dukiel, Maišiagalos seniūnas Renatas Kasparas, Kunigo Prelato Juzefo Obremskio muziejaus darbuotojos Juzefa Markėvič ir Valerija Adomaitis. Tradicinių amatų centras įsikūręs Houvalto dvaro rūmuose. Jolanta Lapinskaja, Povilas ir Liudmila Malinauskai pasakoja apie dvaro rūmų istoriją, puoselėjamas amatininkų ir krašto tradicijas. Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijos mokytoja Neringa Pukalskienė ir abiturientė, mokinių tarybos pirmininkė Andrėja Jankauskaitė mintimis dalijasi apie moksleivių gyvenimą miestelyje, puoselėjamas vertybes ir pagarbą mokytojams. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pasvalio kraštą pažinti padės istorikas, paveldosaugininkas Gražvydas Balčiūnaitis. „Šilo geniai“ ruošiasi naujiems darbams. Skulptorius Arūnas Grušas apie Vileišių šeimos sodybvietę ir skulptūras Velniakalnyje. Katalikiškame Pasvalio krašte salelę rado vienintelė evangelikų reformatų šventovė. Švobiškis. Apie kaimą mintimis dalijasi bendruomenės ir parapijos narės Lina Bžeskienė bei Odeta Rapkevičienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Anot archeologo prof. Aleksiejaus Luchtano, Maišiagala žinoma kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo rezidencijos, galbūt ir palaidojimo vieta. Kaip prie paveldo išsaugojimo prisideda vietiniai? Kokiomis nuotaikomis gyvena miestelis? Laidoje dalyvauja – Maišiagalos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos kunigas klebonas Edward Dukiel, kavinės „Grafo dvaras“ savininkė Vanda Vejalis ir anūkai Lukasz Brasiun bei Patrycijusz Starenko, vietos gyventojas Miesczyslaw Piotrowski ir Maišiagalos seniūnas Renatas Kasparas. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Skulptorius Alfridas Pajuodis buvusioje Leonardavo dvarvietėje apleistą parką pavertė šiuolaikinio meno ir kultūros erdve. Mėnulio akmens parkas papuoštas skulptūromis, kurios natūraliai įsilieja į aplinką. Kiekviena jų turi savo istoriją, kurią žino ir pasakoja menininkas A. Pajuodis. Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus Ustronės kaime mena kunigo klebonavimą Vadaktėliuose ir Garšvių knygnešių draugiją. Muziejininkas Audrius Daukša lankytojus pasitinka su armonikos garsais. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Virmantas ir Irena Puidokai – aistringi kolekcininkai. Virmantas kaupa aviacijos karinį paveldą, Irena – porcelianą. 2016 m. įkurtas privatus Įstros aviacijos muziejus veikia Įstros aerodromo teritorijoje Staniūnų kaime netoli Panevėžio. Lauko ekspozicijoje eksponuojami sovietų sąjungoje gaminti naikintuvai, sraigtasparniai, radaras. Vidaus ekspozicija supažindina su pasaulio ir Lietuvos aviacijos istorija, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų bei Šaltojo karo laikų karinės aviacijos įranga, priemonėmis bei atributika. Privačioje Porceliano galerijoje rengiamos teminės parodos, viena jų skirta Lietuvos baleto šimtmečiui. Didžiausioje Baltijos šalyse Porceliano galerijoje sukaupta 3000 eksponatų. Lankytojai gali susipažinti su įspūdingais Vakarų Europos, Kinijos, Japonijos ir kitų manufaktūrų porceliano gaminiais nuo XVIII amžiaus iki šių dienų. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Simono Konarskio atminimą puoselėja ne tik lenkai, bet ir lietuviai. Dapkiškių dvarą, S. Konarskio gimtinę, įsigijo pedagogo iš Vilniaus Valdo Statulevičiaus šeima. Istorikė, publicistė Vida Girininkienė laidoje dalijasi mintimis apie Simoną Konarskį –1830-1831 metų sukilimo dalyvį ir emisarą. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos skambutis kaimo vaikus pakvietė 1936 metais. Modernios mokyklos ir kitų statinių statybas finansavo po studijų Jungtinėse Valstijose apsigyvenęs Kurnėnų kaime gimęs ir augęs Laurynas Radziukynas. Praturtėjęs verslininkas nepamiršo gimtų vietų, kaip teko per pusnis į mokyklą klampoti su medinėmis klumpėmis. Tuomet apie naują amerikonišką mokyklą „Lietuvos aidas“ rašė: „Kurnėnų mokykla it bažnyčia su bokštu. Vietos gyventojams atrodo savotiška ir neįprasta jų akiai, bet ji yra prabangiška, gerai įrengta, su visais patogumais. Didžiulė gimnastikos salė, erdvios klasės, patogūs mokytojams butai ir kambariai, vonios, vandentiekis daro šią mokyklą vienintelę Lietuvoje“ 2017 m. susirinkę buvę mokyklos mokiniai Bonifacas Valūnas ir sūnus Saulius, ilgametė direktorė Antanina Urmanavičienė vaikščiojo po akyse nykstančią mokyklą ir su ašaromis akyse akino kuo greičiau pradėti jos rekonstrukciją. Alytaus rajono garbės pilietis dr. Kazimieras Sventickas anuomet sakė: „Tai buvo ypatingai moderni mokykla. Įsivaizduokime, iš mėšlinos trobelės ateina vaikas ir jam atsiveria langas į visiškai kitą gyvenimą. Čia buvo ugdoma ateities Lietuvai inteligentų karta“ Šiandien Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas – kultūros paveldo objektas. Lauryno Radziukyno mokykla rekonstruota, ją galima lankyti, vyksta edukacijos, renginiai. Pasakoja Kurnėnų Lauryno Ivinskio mokyklos kultūrinės veiklos organizatorė Rasa Navakauskienė. Lauryno Radziukyno šeima draugavo su netoliese gyvenančiais Žmuidzinavičiais. Miroslavo seniūnijoje, Balkūnų kaime gimė ir augo dailininkas Antanas Žmuidzinavičius. Sodybos istoriją prisimena kraštotyrininkas Jonas Juravičius. Istorinis Punios miestelis. Laimutė Žūsinienė, buvusi istorijos mokytoja, o šiandien bendruomenės „Punios ainiai“ pirmininkė dalijasi mintimis apie artėjančias šventes ir laukia svečių. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vietinis turizmas klesti, po Lietuvą vis daugiau keliaujama, keičiasi mūsų įpročiai, paslaugų kartelė kyla aukštyn. Turistai, keliautojai, lankytojai ar svečiai pasiskirsto pagal poreikius ir galimybes. Vieni nori giliau pažinti Lietuvos istoriją, kultūrą, paveldą bei tradicijas, kiti Lietuvos ieško per potyrius, pojūčius, kvapus, garsus, skonius. Lėtasis turizmas vis labiau smelkiasi į mūsų sampratą ir išstumia skubą. Vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė: kokios keliavimo mados laukia kitais metais? Vilniaus rajone, Bezdonyse, duris atvėrė pirmoji Baltijos šalyse gamtos ir patirčių sensorinė erdvė SANCTUM. Čia persipina mokslo inovacijos, netradiciniai gamtos patyrimai, somatinės praktikos, kūryba bei šiuolaikinė psichologija. SANCTUM centro įkūrėja Lina Tvarijonavičienė, laukiniško maisto virtuvės šefė Akvilė Petniūnaitė ir garso terapijos praktikai Agnieta Jonikienė bei Darius Jonikas. Šalia Dzūkijos nacionalinio parko lėto ir ramaus poilsio kviečia naujai įsikūrusi inovatyvi SPA rezidencija „Aukštoji Liškiava“. Pirtys, lietaus ir akmenų terapijos, vandens procedūros, ritualai, žiemą vasarą maudynės po atviru dangumi ar kriokliu – miesto žmogų ramina, ilsina protą ir paruošia naujiems darbams bei kūrybai. Apie naująją SPA rezidenciją „Aukštoji Liškiava“ pasakoja Sonata Bagdzevičienė, apie gamtos virtuvę – šefė Kamilė Valukynaitė. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Staniūnų dvaro sodyba kažkada priklausė vokiečių grafo Keizerlingo giminei. Po ilgų istorijos vingių buvusiame dvaro žirgyne ir vėl lankytojus kviečia Staniūnų dvaro sodyba. Per edukacijos ir degustacijos galima susipažinti su grafo Keizerlingo giminės istorija, senomis dvaro tradicijomis, receptais, ragauti istorinių patiekalų. Šiandien veikloms atvertos Keizerlingo ir Ropų menės. Apie Staniūnų dvaro sodybą, Keizerlingų giminę, edukacijas ir degustacijas pasakoja Vilija Petkūnienė. Pelėdiškių kaime gamtos mylėtojus kviečia Pelėdiškių medelynas, daugiamečių augalų ir poilsio parkas bei Pelėdų namelis. Kodėl miesto žmonės atsikraustė į kaimą ir ėmėsi naujų veiklų? Aušrinė Petrauskaitė ir Rolandas Kirklys. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Joniškio krašte gyvena daug kūrybingų žmonių, kurie džiugina savo darbais ir stiprina vietos bendruomenes. Kodėl Andrew Miksys ir Ernesta Miksė su šeima iš sostinės persikraustė į Žagarę? Jakiškių dvaro autentiškumas nepalieka abejingų. Meilė Zaleckienė, dvaro savininkė, pasakoja apie užgimusią meilę dvarui ir kasdienius rūpesčius. Kraštotvarkininkei, gidei Giedrei Rakštienei patinka pasakoti apie Žagarės dvarą ir parką, istoriją, rodyti išskirtines vietas. Ved. Jolanta Jurkūnienė