Advertise on podcast: Dešimt balų

Prezidentūros idėja keisti valstybinių brandos egzaminų (VBE) sistemą sukėlė aštrias diskusijas švietimo bendruomenėje. Prezidentūra siūlo atsisakyti galimybės rinktis laikyti bet kurį iš net keliolikos egzaminų ir įvesti tris privalomus integruotus – lietuvių kalbos ir literatūros, su integruotu menų ir etnokultūros dalyku egzaminą; valstybės pagrindų egzaminą, į kurį būtų integruota istorija, geografija, pilietiškumas ir ekonomika bei gamtos mokslų egzaminą, su į jį integruota biologija, fizika, chemija, matematika ir informacinėmis technologijomis. Taip pat numatomas privalomas brandos darbas. O galutinis vertinimas būtų sudaromas iš egzaminų rezultatų ir 11–12 klasių pažymių vidurkių. Prezidentūra teigia, kad toks modelis skatintų platesnį išprusimą ir sumažintų administracinę naštą. Vis dėlto mokytojai, mokyklų vadovai ir korepetitoriai įspėja, kad problema – ne egzaminų skaičius, o atnaujintų mokyklinių programų perkrova, egzaminų užduočių klaidos ir (ne)patikimumas, taip pat vertinimo logikos trūkumas. Kritikai pabrėžia, kad integruoti egzaminai nė vienos šių problemų neišspręstų, o tik dar padidintų kai kurias problemas. Pirmiausia, daugeliui mokyklų stinga gamtos mokslų, ypač biologijos, chemijos, fizikos, taip pat IT mokytojų. Taigi, nesant jų, dar labiau ryškės abiturientų skirtingas pasirengimo egzaminui lygis, o ir plis korepetitoriavimo mastas bei socialinė nelygybė. Mat nesant mokytojo turtingieji tėvai samdys dar daugiau disciplinų korepetitorių. Galiausiai, absoliuti dauguma Lietuvos mokyklų mokytojų neturi integruoto dalyko dėstymo patirties. Mokiniai – taip pat. O ir abejojama, ar Lietuva turi pakankamai specialistų kokybiškoms tarpdisciplininėms egzaminų užduotims rengti. Keliama ir specializacijos problema – esą vyresnėse klasėse mokiniai turėtų gilintis į pasirinktą kryptį, o ne būti vertinami pagal platų, visus dalykus apimantį egzaminą. O ir, ar tai reikštų, kad, pagal Prezidentūros siūlomą modelį, jau ir visi būsimi menininkai turės laikyti matematikos bei gamtos mokslų egzaminą? Kritikuojamas ir privalomas brandos darbas, kuris, oponentų pastebėjimais, išsakytais socialiniuose tinkluose, gali tapti formalumu ir didinti nelygybę tarp mokinių. Mat vėlgi – tam, kad mokinys parengtų tokį darbą, o ne tik jį sugeneruotų su dirbtinio intelekto įrankiais, reikia, kad įsitrauktų ir mokytojai, kurie sunkiai susitvarko jau ir su dabartiniu krūviu. Taigi, esą krūvis nei mokiniams, nei mokytojams egzaminų metu ne tik, kad nesumažėtų, o dargi padidėtų. Mat reikėtų dar daugiau iš esmės visų disciplinų vertintojų integruotam egzaminui vertinti. O ir nesą aišku, kiek kainuotų tokia dar viena reforma. LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Prezidento patarėja švietimo klausimais Jūratė Litvinaitė ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. Ved. Jonė Kučinskaitė.

Tai klausimas, kurį pastaruoju metu kelia dalis analitikų. Dabartinė mokyklų tinklo sistema, susiformavusi per kelis dešimtmečius, yra itin fragmentuota. Daugelis mokinių pereina per kelis etapus: po keturmetės pradinės mokyklos – į keturmetę progimnaziją, po to – į keturmetę gimnaziją. Be to, egzistuoja dešimtmetės pagrindinės mokyklos bei ilgosios, dvylikametės gimnazijos. Siūloma pertvarka numato ilgesnį pradinį etapą – nuo pirmos iki šeštos klasės, trumpesnę progimnaziją – nuo septintos iki devintos klasės ir gimnaziją – tik nuo 10 iki 12 klasės. Tokiu modeliu siekiama vėlinti akademinį spaudimą ir vienodinti mokinių galimybes bent iki 9 klasės. Tačiau mokyklų atstovai pabrėžia, kad vien struktūros pakeitimas neveiks be aiškių programų pokyčių, mokytojų parengimo ir papildomo finansavimo. Be to, gimnazijoje palikus tik tris klases, ji tapsianti tik „egzaminų laikykla“. Mat dešimtokai laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus, o vienuoliktokai ir abiturientai – pirmą ir antrą valstybinių brandos egzaminų dalis. Todėl atsakymas nėra vienareikšmis. Ką apie galimą mokyklų tinklo pertvarką galvoja skirtingų mokyklų tipų bendruomenės: mokiniai ir jų tėvai, mokytojai ir mokyklų administracijos? LRT radijo laidoje dalyvauja Jurgita Nemanienė, Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė, Violeta Liutkienė, Kėdainių šviesiosios gimnazijos direktorė, Žilvinas Damijonaitis, Kauno Veršvų gimnazijos direktorius. Ved. Jonė Kučinskaitė.

Kai likus savaitei iki Šv. Velykų visas krikščioniškas pasaulis stabteli ir nurimsta, Lietuvos mokyklose tvyro priešinga atmosfera – jaudulys ir nerimas. Didžioji savaitė čia ne susikaupimo, o įtampos: vienuoliktokai ir dvyliktokai laiko lietuvių kalbos ir literatūros, taip pat anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų kalbėjimo egzaminus. Ši įtampa persikelia iš kabinetų ir į socialinius tinklus, kur vis garsiau keliami klausimai apie sistemos logiką. Mokytojai ir mokyklų administracijos atvirai pripažįsta – kalbėjimo egzaminai išbalansuoja ugdymą. Nors formaliai po egzaminų turėtų vykti pamokos, realybėje tai beveik neįmanoma: dalis mokytojų egzaminuoja, kiti užtikrina tvarką, o mokyklose turi būti tyla. Net ir turint laisvų kabinetų, pamokos stringa, nes mokiniai egzaminus laiko skirtingu metu – nuo ankstyvo ryto iki darbo dienos pabaigos. Tačiau didžiausias smūgis tenka ne tvarkaraščiams, o šeimoms. Tėvai, auginantys skirtingo amžiaus vaikus, šiemet priversti rinktis – su kuriais leisti atostogas. Jaunesni ilsisi, vyresnieji laiko egzaminus, ir bendro šeimos laiko tiesiog nelieka. Dažniausiai pasirenkama prižiūrėti mažesnius vaikus, o vyresnieji paliekami savarankiškai – kartu su atsakomybe, įtampa ir, neretai, nuoskauda. Tokioje situacijoje natūraliai kyla klausimai: ar įmanoma Lietuvoje sukurti atostogų sistemą, kuri ne tik būtų patogi egzaminų organizavimui, bet ir negriautų šeimų gyvenimo? Ar sprendimai priimami matant visumą, ar tik sprendžiant vieną problemą kitos sąskaita? Ir svarbiausia – ar tai jau galutinė tvarka, ar dar laukia nauji „tylūs“ pakeitimai dėl vasaros, rudens ar žiemos atostogų? LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Regina Dilienė, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Linas Dargevičius, Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorius, Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas bei švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius. Ved. Jonė Kučinskaitė.

Kone kas antras, o kai kuriose studijų programose net ir kas trečias jaunuolis studijas nutraukia jau pirmaisiais metais. Paradoksalu, bet labai panaši dalis – apie 30 proc. stojančiųjų – prašymus studijuoti pateikia paskutinę dieną. Nors prašymų studijuoti registracija prasidės birželio 1 dieną ir tęsis iki liepos 23 d., o kvietimai studijuoti bus skelbiami liepos 29-ąją, karjeros specialistai pabrėžia: realus studijų pasirinkimas vyksta dabar. O ir viena dažniausių klaidų – turėti tik vieną scenarijų. Mat nepavykus įstoti ten, kur nori, dažnas jaunuolis, neturintis varianto B, C ar D, renkasi bet kurią likusią valstybės finansuojamą studijų vietą bet kurioje programoje. Ir tai vėlgi gali tapti priežastimi nusivilti studijomis ir jas nutraukti. Todėl žinovai rekomenduoja tiems, kas dar neturi atsarginio varianto, per likusius kelis mėnesius susidėlioti mažiausiai tris variantus – svajonių, realistinį ir saugų. Artimiausi mėnesiai abiturientams yra kritiniai – tai laikas, kai dar galima išvengti nekokių sprendimų, dėl kurių vėliau tenka pradėti viską iš naujo. Kokie tai žingsniai? LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Personalo paieškos ir atrankos bendrovės „CV-Online LT“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė ir Vilniaus universiteto Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus vadovė dr. Aušrinė Jurgelionytė. Ved. Jonė Kučinskaitė.

Mėsos kotletas, kuriame beveik nėra mėsos, Lietuvos mokyklų valgyklose nebėra pavienis atvejis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, net apie 66 proc. patikrintų mokyklų virtuvių nustatoma pažeidimų. Dažniausiai fiksuojama prasta higiena, netinkamas maisto laikymas, pasibaigusio galiojimo produktų, draudžiamų ingredientų naudojimas bei valgiaraščių nesilaikymas. Taip pat nustatomi kryžminės taršos atvejų ar situacijų, kai patiekiamas maistas neatitinka deklaruotos sudėties, darbuotojai nesilaiko higienos reikalavimų ar net fiksuojami vaikų apsinuodijimų maistu. Už tokius pažeidimus taikomos nuobaudos – nuo įspėjimų ir baudų iki veiklos sustabdymo ar visiško uždarymo. Tačiau net ir griežčiausios sankcijos ne visada sustabdo pažeidėjus: dalis įmonių, praradusios sutartis ar reputaciją, netrukus sugrįžta pakeitusios pavadinimą ar juridinį statusą. Šis fenikso efektas leidžia toms pačioms verslo grupėms ir toliau dalyvauti konkursuose bei maitinti vaikus. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pripažįsta, kad tokias praktikas sudėtinga užkardyti, nes viešųjų pirkimų sistema remiasi formaliais kriterijais, o ne realia tiekėjų veiklos istorija. Formaliai už sutarčių vykdymą atsakingi mokyklų vadovai, tačiau realybėje jie dažnai neturi nei pakankamų galių, nei resursų efektyviai kontroliuoti tiekėjų. Dėl to kai kurios savivaldybės, matydamos šią situaciją, atsisako privačių maitinimo paslaugų ir steigia biudžetines virtuves, kurias pačios finansuoja. Nors tai kainuoja brangiau, toks modelis leidžia užtikrinti didesnę kontrolę ir stabilesnę maisto kokybę. Drauge tai meta šešėlį visam privačiam maitinimo sektoriui, tarsi parodant, kad dalis rinkos dalyvių nesugeba užtikrinti net bazinių standartų. Kyla klausimai: ar dabartinė viešųjų pirkimų sistema iš tiesų leidžia atrinkti patikimiausius tiekėjus? Kaip efektyviai užkirsti kelią fenikso principu sugrįžtančioms įmonėms? Ir ar mokyklų vadovams turėtų būti suteikta daugiau galių realiai kontroliuoti vaikų maitinimo kokybę? LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis, Ramutis Prišmantas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas, Švenčionių savivaldybės administracijos direktorė Jovita Rudėnienė ir Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Eurika Turonienė. Ved. Jonė Kučinskaitė

Atnaujinant bendrojo ugdymo dalykų programas buvo žadama esą naujoji matematikos programa bei visi mokinių žinių patikrinimai būsiantys labiau orientuoti į mokinių mąstymą, taikymą, interpretaciją. Nors mokiniai trečius metus mokomi pagal naująsias programas ir visi mokinių žinių patikrinimai irgi turėtų būti kitokie, tačiau ir toliau girdime tiek mokinių, tiek jų mokytojų, tiek kitų specialistų pastebėjimą, kad patikrinimų, nesvarbu, ar tai Nacionalinis moksleivių pasiekimų patikrinimas aštuntoje klasėje, ar Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas dešimtoje klasėje, ar vienuoliktokų ir dvyliktokų laikomi valstybiniai brandos egzaminai, užduotys yra formuluojamos pernelyg sudėtingai, neaiškiai, dviprasmiškai, užduočių sudėtingumas nepalyginimas tarp skirtingų laidų. O ir esą susidarąs įspūdis, kad Lietuvos švietimo sistema matematikos patikrinimais iš tikrųjų siekia ne tiek patikrinti mokinių žinias ir sužinoti, ko šie išmoko, o ir toliau ieško būdų, kaip dalį jų „sukirsti“. LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Marijampolės Šv. Cecilijos gimnazijos matematikos mokytojas Audrius Miliauskas ir Nacionalinės švietimo agentūros Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus vedėja Miglė Meidutė. Ved. Jonė Kučinskaitė.

Patyčių mastas Lietuvos mokyklose mąžta. Tai rodo tarptautinio tyrimo PISA vasarį paskelbti duomenys. Lietuva, pagal penkiolikmečių patiriamų patyčių mastą, yra aštunta. Paskutinė – 40-ta yra mūsų kaimynė Latvija. Estija – 34-a. Ankstesniame tyrime mūsų šalis buvo 29-a, Estija – 21-a, o Latvija –priešpaskutinė – 39-a. Kita vertus, pernai pavasarį skelbtas HBSC 2022 tyrimas atskleidė dramatišką kontrastą – 27 proc. 11–15 metų Lietuvos mokinių patiria patyčias bent du–tris kartus per mėnesį, o dar 14 proc. patys tyčiojasi iš kitų. Ypač sparčiai tarp paauglių plinta internetinės patyčios: 27 proc. moksleivių teigia tai patyrę bent vieną–du kartus per pora mėnesių, o 26 proc. patys tyčiojosi virtualioje erdvėje. Lyginant su kitomis HBSC šalimis dalyvėmis, Lietuva – didžiausias patyčių epicentras Europoje. O ką tuo tarpu kalba patys moksleiviai? Ar jie junta mažėjant patyčių mokyklose? Bei kokios priežastys galėjo lemti, kad vienas tarptautinių tyrimų rodo stulbinamą patyčių masto sumažėjimą, o kitas - kardinaliai priešingą situaciją? Ir ar tikrai jau galime sakyti, kad aušta diena, kai psichologai nebeturės darbo dėl mokinių patiriamų patyčių? LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja abiturientė Almeda Verkytė, iniciavusi projektą „Alternatyva“, skirtą stabdyti patyčias iš kitaip atrodančių ar kitaip mąstančių jaunuolių, taip pat psichologė, „Vaikų linijos" emocinės paramos koordinatorė Goda Levinskaitė. Ved. Jonė Kučinskaitė

Ar jau esame pribrendę atsisakyti valstybinių brandos egzaminų (VBE) ir kliautis gimnazijų mokytojų rašomais pažymiais? O gal verta atskirti mokyklos baigimą nuo egzaminavimo ir stojančiųjų atrankas vėl grąžinti aukštosioms mokykloms? Tai tik du iš šešių galimų VBE pokyčio scenarijų, kuriuos penktadienį visuomenei pristatė Lietuvos švietimo taryba (LŠT). Vis dėlto Tarybos nariai, atstovaujantys aukštosioms mokykloms, pastebi, kad VBE turi išlikti, nes gimnazijų mokytojų rašomų pažymių svoris nevienodas ir mažai koreliuoja su abiturientų gaunamais egzaminų įvertinimais. Tiesa, jei VBE sistema būtų keičiama, tai įvyktų ne anksčiau nei 2029 m., kitaip sakant, pirmieji ją išmėgintų dabartiniai devintokai. Šiuo metu baigiantieji gimnazijas, kurie stoja į aukštąsias mokyklas, privalo išlaikyti bent tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (išskyrus, stojantieji į menus) bei dar mažiausiai vieną pasirinktą egzaminą. Kuris iš šešių pristatytų scenarijų realiausias? Ir ar nauja VBE reforma tikrai sumažintų stresą bei neaiškumą? LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Lietuvos švietimo tarybos narys, Moksleivių sąjungos prezidentas Martynas Dikšaitis, Lietuvos švietimo tarybos narys, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vicepirmininkas, mokytojas Audrius Jurgelevičius, biologijos mokytojas ir korepetitorius Paulius Sungaila bei švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius. Ved. Jonė Kučinskaitė.

Po pastaruosius dvejus metus skandalu virtusio priėmimo į sostinės mokyklas, šiemet jis pradėtas visu mėnesiu anksčiau. Ar pavyks šiemet išvengti praėjusių dvejų metų scenarijų? LRT radijo studijoje vieši Vilniaus vicemeras, atsakingas už švietimą, Vytautas Mitalas. Ved. Jonė Kučinskaitė

Net siaučiant gripui, net turint 39 laipsnių temperatūros iš moksleivių tikimasi, kad jie atliks namų darbus, įkels juos į elektroninę sistemą, o grįžę į mokyklą iš karto atsiskaitys visus projektus, savarankiškus ir kontrolinius darbus... Priešingu atveju bausmė – dvejetai, raudoni šauktukai ir pastabos, kurie neretai į dienyną įrašomi tą pačią dieną kai mokinys neateina į mokyklą (nesvarbu, kad dėl rimtos ligos), liks galioti visam laikui. Formaliai sakoma, kad atsiskaitymai – tik žinių patikrinimas. Tačiau realybėje sergantis vaikas grįžta ne į „normalią“ mokymosi rutiną, o į skolų kalną: kelių dalykų temos, kontroliniai, testai, rašto darbai ir nauja medžiaga, kuri jau gena toliau. Liga virsta ne sveikimo laiku, o dviguba bausme, už kurią reikia „atidirbti“ trigubu krūviu. Tokia sistema rodo, kad svarbiausia ne vaiko sveikata, ne supratimas ir ne mokymosi prasmė, o tik pažymiai ir tempas. Vaikas tampa ne žmogumi, o robotu, kuris privalo veikti be sustojimo. Jei sustoja, vadinasi, pats kaltas. Tačiau nei galva, nei nervų sistema nėra „guminės“: neįmanoma karščiuojant kokybiškai mokytis, o grįžus per kelias dienas pasivyti tai, kas buvo dėstoma savaitę ar ir daugiau. Ar šiandieninis vaikas dar turi teisę sirgti? Ar šios teisės nusipelno tik suaugusieji? Ar yra kokie nors teisės aktai, kurie gina vaiko teisę ramiai išsveikti? LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Tomas Bičiūnas, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas, ir Kristina Urbienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja. Ved. Jonė Kučinskaitė

Pirmadienį prasidėjęs ir tik iki sekmadienio truksiantis žiemos priėmimas į profesines mokyklas vėl iškelia nepatogų klausimą: ar žiemos stojimas mokytis profesijos yra sąmoningas pasirinkimas, ar dažniau – tiesiog korekcija po nesėkmingų studijų pasirinkimo vasarą. Pasirodo, dalis jaunuolių ateina žiemą mokytis į profesines mokyklas po pirmosios neįveiktos sesijos aukštosiose mokyklose, kiti, dažnai grįžę iš emigracijos, ieškodami greitesnio kelio persikvalifikuoti ir įsidarbinti (mat mokantis profesinėse mokyklose pameistrystės būdu, dirbama realiose įmonėse, kurios moka dar ir atlyginimą mokiniui). Kita vertus, ar stojantieji į profesines mokyklas žiemą spėja išanalizuoti darbo rinkos pokyčius? Mat nors, viena vertus, stambūs darbdaviai akcentuoja, kad jiems labiausiai stinga kokybiškai parengtų kvalifikuotų specialistų su profesiniu išsilavinimu, antra vertus, aiškiai matyti, kad keičiantis sąlygoms, pirmiausia atleidžiami žemiausios kvalifikacijos darbuotojai. Tai aiškiausiai rodo pokyčiai IT sektoriuje. Pastaraisiais mėnesiais dalyje IT sektoriaus įmonių prasidėjus programuotojų (kurių darbas vis dažniau patikimas dirbtiniam intelektui (DI) masiniams atleidimams, pirmiausia darbo netenka programuotojai, baigę tik profesines mokyklas. Tad kaip saugiai pasirinkti mokymosi programą žiemos priėmime, kai siūloma rinktis tik dalį programų, o ne visą asortimentą? O ir ką profesinės mokyklos žiemą gali pasiūlyti devintokams-dešimtokams, kurie apsisprendė nebetęsti mokymosi gimnazijoje, taip pat vienuoliktokams-dvyliktokams? LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Elena Pelakauskienė, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos (LPMA) prezidentė, Vilniaus automobilių mechanikos ir verslo mokyklos direktorė, o nuotoliu – dr. Paulius Čepas, Kauno technologijų mokymo centro direktorius, bei dr. Vytautas Petkūnas, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius. Ved. Jonė Kučinskaitė.

Vilniaus miesto savivaldybė, remdamasi neuromokslininkų ir miego tyrėjų išvadomis apie paauglių biologinį laikrodį, vėl kelia diskusiją dėl pamokų pradžios laiko vėlinimo. O tai iš karto sukėlė emocijų audrą. Naujausi neuromokslų tyrimai rodo, kad ankstyvos pamokos lemia paauglių miego trūkumą, mieguistumą ir prastą emocinę savijautą. Štai 2023 m. paskelbtas tyrimas Journal of Family Medicine and Primary Care rodo, kad paaugliai, kurių pamokos prasidėjo vėliau, miegojo ilgiau ir jautėsi žvalesni. Tai patvirtina ir 2023 m. Norvegijoje atlikta 4010 vyresniųjų klasių moksleivių apklausa - vėlesnė pamokų pradžia padeda geriau išsimiegoti ir sumažina dienos nuovargį. 2020 m. Mineapolio tyrimas (JAMA Pediatrics) rodo, kad pamokų pavėlinimas vidutiniškai padidino paauglių miego trukmę apie 40 min. Meta analizės rodo, kad vėlesnė pamokų pradžia susijusi su ilgesniu miego laiku, geresne nuotaika ir geresniais akademiniais rezultatais, o ir patvirtina, kad paaugliams reikia 8–10 val. miego. Ir tai tik keletas iš daugybės naujų mokslinių tyrimų šia tema. Tiesa, Lietuvoje pamokų vėlinimo tema ne nauja – dar 2006 m., taip pat 2013–2014 m. buvęs sostinės meras Artūras Zuokas siūlė pamokas bent jau gimnazijose pradėti 9 val. Bet tėvų pasipriešinimas dėl būrelių, o ir korepetitorių buvo toks didžiulis, kad ši idėja užgeso. Šiandien, kai vėl sostinės vadovybė inicijuoja diskusiją dėl pamokų vėlinimo vardan vaikų sveikatos, daugybės tėvų, o ir mokytojų bei ypač korepetitorių argumentai panašūs. Tad kyla klausimas: ar dabartinei sostinės savivaldybės administracijai pavyks įveikti nuo pramonės revoliucijos laikų galiojantį pamokų pradžios laiką? Ar vis dėlto neuromokslininkų bei miego specialistų tyrimai apie vaikų ir paauglių sveikatą neįveiks merkantilinių argumentų? LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė, Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas ir sostinės Žemynos progimnazijos direktorė Laura Armanavičė-Geffen. Ved. Jonė Kučinskaitė

Šiandien ir rytoj Vilniuje vyksta studijų ir karjeros paroda. Tiesa, pastaraisiais metais studijų muges rengia jau dauguma didmiesčių. Bet kuo daugiau informacijos ir kuo daugiau studijų pasirinkimų, tuo sunkiau išsirinkti. Taigi, kaip nepralošti, renkantis studijas ir kaip planuoti karjerą dirbtinio intelekto laikais, kai dar prieš keletą metų (kuomet studijas rinkosi šiemet magistrantūrą ar bakalauro studijas baigsiantys absolventai) buvo akcentuojama, esą tam tikrų specialistų poreikis yra beribis; o štai šiandien jau girdime, kad nieko panašaus. Tuos, kurių dar neseniai labai reikėjo, jau keičia dirbtinio intelekto įrankiai, o darbdaviai jauniems specialistams įteikinėja atleidimo įspėjimus. LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja universiteto VILNIUS TECH rektorius, dr. Romualdas Kliukas, Mykolo Romerio universiteto vicerektorius dr. Saulius Spurga ir Kauno technologijos universiteto prorektorė dr. Kristina Ukvalbergienė. Ved. Jonė Kučinskaitė.

Skirtingų tyrimų duomenimis, kas trečias ar netgi kas antras dirbantysis jaučiasi perdegęs. Ir nors, kaip praėjusiais metais konstatavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro mokslininkai, apklausę 1000 respondentų ir atlikę perdegimo tyrimą, apie perdegimo epidemiją Lietuvoje kalbėti dar anksti, kita vertus, pagal perdegimo lygį Lietuva patenka į aukščiausio rizikingumo šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais. O štai kiek anksčiau Belgijos mokslininkų atliktas Europos šalių dirbančiųjų tyrimas rodo, kad perdegimas darbe yra bene didžiausias tarp 45–55 metų amžiaus darbuotojų. Dalis jų – patyrę teisininkai, medikai, finansininkai, ekonomistai, mokytojai, vadybininkai, pasiekę aukštus vadovaujamus postus, turintys „puikų CV“. Tik viena bėda – jie pavargo. Ir nori mesti visa, ko kelis dešimtmečius atkakliai siekė. Bet, užuot stabtelėję, daugelis jų neria į sritis, kuriose nardo 25+ jaunimas ir kuriose reikia greičio. Tik čia jie pralaimi. Ne todėl, kad yra blogesni, o todėl, kad taisyklės sukurtos ne jiems. Praėjusią savaitę pristatytas Užimtumo tarnybos tyrimas tai tik patvirtina: vyresnių nei 55 metų žmonių greitis krenta. Reakcija lėtėja. Konkurencija su jaunimu tampa nelygi. Ir vis dėlto viena kompetencija išlieka stipri – atidumas. Tikslumas. Gebėjimas dirbti nuosekliai, analitiškai, be triukšmo. Taigi, kokios yra kryptys, kuriose 45+ ir 55+ darbuotojai gali ramiai, be triukų, nukonkuruoti 25+? LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos valdybos pirmininkė, Mykolo Romerio universiteto profesorė dr. Irena Žemaitaitytė ir Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro direktorė dr. Nora Pileičikienė. Ved. Jonė Kučinskaitė.

Lietuva deklaruoja užsieniečių integraciją, bet realybė rodo kitką: tik 44 proc. užsieniečių mokosi mūsų šalies mokyklose dėstomąja lietuvių kalba. O daugiau nei pusė - 56 proc. - ugdomi kitomis kalbomis, dažniausiai - rusų kalba. Kai kuriose savivaldybėse valstybine lietuvių kalba mokosi tik kiek daugiau nei dešimtadalis visų užsieniečių. Štai Klaipėdoje ir Visagine dėstomąja lietuvių kalba mokosi vos 13 proc. visų užsieniečių moksleivių, Trakų rajone – 21 proc., Vilniaus mieste – 28 proc., Kauno mieste - 36 proc. Toks ugdymo modelis, kai užsieniečiai mokosi ne priimančios šalies kalba, kaip pastebi tarptautiniai ekspertai, gilina atskirtį ir lėtina integraciją. Be to, kaip parodė praėjusių metų gale pristatytas Valstybės kontrolės auditas, daugumoje mokyklų net nevertinama, ar užsieniečiai vaikai po vadinamos adaptacijos iš tikrųjų išmoko valstybinę kalbą. Viso to pasekmės akivaizdžios – daugiau nei pusė užsieniečių abiturientų nepasiekia minimalaus lietuvių kalbos pasiekimų lygio. Dar rimtesnė problema – valstybė neturi aiškių duomenų, kaip buvo panaudoti dešimtys milijonų eurų, skirtų užsieniečių moksleivių ugdymui. Nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nei Nacionalinė švietimo agentūra, kaip pastebi valstybės auditoriai, nežino, ar šios lėšos iš tiesų padėjo užsieniečiams vaikams išmokti lietuvių kalbą ir integruotis. Kaip išbristi iš šios pelkės? LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Irena Segalovičienė, valstybės kontrolierė, Rasa Pupeikytė, Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė, ir Jonas Petkevičius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras. Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė