Advertise on podcast: Kultūros savaitė

„Muziejus šiandien tapo savotiška taikaus gyvenimo atokvėpio oaze, kur viskas ištirpsta laike. Kai tu matai paveikslą, kuriam kitais metais sukaks 400 metų, per kuriuos jis išgyveno ir karus, ir revoliucijas, ir vagystes, apgadinimus, restauracijas, ką tai sako? Tai sako, kad negandos praeina, o gyvenimas vėl grįžta. Tai liudija, kad gyvenimas nugalės, šviesa nugalės tamsą“,– sako Vakarų ir Rytų Dailės muziejaus vadovas Igoris Poronikas. „Vos tik kirtę Ukrainos sieną, rusų kariai pradėjo keisti savo matymą, nes susidūrė su karo žiaurumu tiesiogiai. Galiausiai jie suvokė, kad šis įsiveržimas neturi jokio pateisinimo“, – apie Rusijos karių požiūrio pokyčius, atrastus slapta įrašytuose karių pokalbiuose su šeimomis, sako filmo „Intercepted“ režisierė Oksana Karpovič, filmą pristačiusi Berlyno kino festivalyje. „Dabar su draugais apie karą jau nebekalbam – tylim, o tyloje kaupiasi siaubas. Jį maitina aiškėjanti tiesa, kad demokratijos neturi valios gintis nuo užpuolikų“, – sako 2-osioms karo Ukrainoje metinėms komentarą parengusi menotyrininkė Agnė Narušytė. Pasaulio kultūros apžvalgoje – kare žuvusių ukrainiečių menininkų ir kultūros veikėjų istorijos, rusų karinių pajėgų suniokotas istorinis ir kultūrinis Ukrainos paveldas bei strategijos jį išsaugoti ir atkurti, ukrainiečių menininkų mintys apie tai, kas suteikia jėgų ir motyvacijos gyvenant karo sąlygomis, į „Oskarą“ pretenduojantis ukrainiečių dokumentinis filmas bei ukrainiečių kompozitoriaus Mykola Leontovičiaus muzika. Pernykštis mugės laimikis — kur jis? Arba ką apie skaitytojų įpročius pasakoja antrinė knygų rinka? Tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės. Apie istorinių trilerių rašymą ir tarpukario Kauno atmosferos kūrimą naujajame romane „Agentė“ – pokalbis su knygos autoriumi, istoriku Bernardu Gailiumi. Tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės. Ved. Indrė Kaminckaitė ir Kotryna Lingienė Red. Indrė Kaminckaitė

Motinų smurtas prieš vaikus – politinis klausimas, didesnės smurtinės kultūros dalis, akcentuoja motinystės tyrėja, literatūrologė Eglė Kačkutė. Ji apie šią problemą kalbės Nacionalinę Emancipacijos dieną. Po 90-ies metų pertraukos Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune duris atverė Prezidento Antano Smetonos gautų dovanų kambarys. „Labai problemiška dirbti su filmais, kuriuos finansuoja Rusijos kultūros ministerija, nes pagrindinis turinys, kurį jie finansuoja, yra propagandinės temos ir filmai. Nemanau, kad tokios turėtų būti mūsų demokratinės kino erdvės“, – apie filmus iš Rusijos Berlinalės programoje svarsto „Forumo“ programos vadovė Barbara Wurm. Mūsų šalyje viešėjęs, projekto „Mes taip nesitarėm“ dirbtuvėse dalyvavęs reperis Marko Vuoriheimo-Signmark įrodė, kad muziką galime pajausti ir negirdint. Jis tapo pirmuoju kurčiuoju pasaulyje, kuris pasirašė sutartį su tarptautine įrašų kompanija „Warner Music“. „Visada aplankęs kokį nors išskirtinį, žymaus architekto darbą užeinu į tualetą – reikia man ar nereikia. Tualete geriausiai pasimato, ar karalius nuogas“, – sako architektas Andrius Ropolas. Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje – šiuolaikinius sienų piešinius Jungtinėje Karalystėje skaitmenizuoti ketinanti „Art UK“ iniciatyva, Brazilijos Rio de Žaneiro karnavale šokiais ir pareiškimais prieš nelegalią kasybą Amazonės atogrąžų miškuose protestuojantys brazilai, originalią detalę olimpinių žaidynių medaliams padovanoję prancūzai bei 100 metų mininti Džordžo Geršvino „Žydroji rapsodija“. Dizainerė Julija Janus sako, kad Barboros Radvilaitės ir Žygimanto istorija tapdavo itin aktuali, kai Lietuva būdavo okupuota – tiek carinės priespaudos, tiek sovietų okupacijos laiku. Kai atgavome nepriklausomybę, ši istorija, pasak J.Janus, buvo pamiršta, bet dabar ją vėl prisimename, o šią meilės istoriją galime išnaudoti emociniam ryšiui su Lietuva kurti. Ved. Marius Eidukonis Red. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos kino teatrus pasiekė režisieriaus Tomo Vengrio filmas „Penkios su puse meilės istorijos viename Vilniaus bute“. Buvo metas, kai už tai, jog klausėsi radijo, žmonės būdavo areštuojami. Buvo ir taip, kad radijo aparatui neužtekdavo viso atlyginimo. Artėjant Pasaulinei radijo dienai, domimės, kokia radijo reikšmė Lietuvos valstybingumui. Juozo Miltinio dramos teatras dėl priešgaisrinės saugos tarnybų sprendimo iki šio sezono pradžios veiklą tęs kitose Panevėžio erdvėse, taip pat gastroliuos po kitus miestus ir miestelius. Tai – priverstinis gastrolių padažnėjimas, tačiau kodėl įprastomis sąlygomis Lietuvos valstybiniai teatrai vangokai savo darbus pristato kituose rajonuose? Pasaulio kultūros apžvalgoje – šveicarų pianisto filosofinis muzikinis performansas Bavarijoje, pokytis ilgiausio pasaulyje muzikinio kūrinio melodijoje bei akcentai „Grammy“ apdovanojimų kuriuose statulėlę šiemet laimėjo lietuvių kilmės džiazo dainininkė Nicole Zuraitis. „Po dešimties metų mes irgi, kaip ir estai, galėsim skaičiuoti tvarkingo, kartais šiek tiek vizualiai erzinančio, meno derlių“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis, parengęs komentarą apie Estijos „vieno procento nuotykius“ ir netrukus su šiais iššūkiais susidursiančią Lietuvą. Uždaryti ar išlaikyti vieninteliu kultūros židiniu kaime likusią biblioteką? Apie savo padėtį pasakoja mažųjų Anykščių rajono bibliotekų darbuotojai ir lankytojai. Tautodailininkas Saulius Tamulis pirmą kartą Užgavėnėmis užsikrėtė dar būdamas šešerių ir tas virusas jo nepaleidžia iki šios dienos. Pagaminęs ne vieną šimtą kaukių, išleidęs knygą apie Užgavėnes ir šalies bibliotekoms padovanojęs ne vieną kaukę, Saulius sako ir toliau nenustosiantis jų gaminti. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus ir Kultūros ministras Simonas Kairys skęsta diskusijose dėl to, kas turi labiau rūpintis Klaipėdos centriniu paštu. O politikų diskusijų fone saugomo kultūros objekto būklė negerėja. Kaune gyvenanti Krymo totorė Elvira Drozdova tęsia bei garsina savo krašto tradicijas – lietuviams pristato UNESCO saugomus tradicinius ornamentus ornek. Ji susidomėjusius moko siuvinėti ir atveria totoriškų simbolių prasmes. Po trejų metų pertraukos grįžta Nacionalinis diktantas ir šiemet jį rašyti kvies LRT. Pokalbis su Marijumi Žiedu apie jo santykį su lietuvių kalba: nuo močiutės vaikystėje diktuotų diktantų iki Nacionalinio diktanto balso titulo. „Jau kokį dešimtmetį niekas nežino, kur yra fotografijos ribos, niekas nedrįsta jų apibrėžti, nes jos yra labai plačios“, – sako jaunosios kartos fotografas Visvaldas Morkevičius, šią savaitę Vokietijoje atidaręs solinę parodą. „Kaip mums, vartotojams, atgauti savo privatumą?“ – klausia socialinių tinklų ekspertas Darius Gerulis. Pasaulio kultūros apžvalgoje naujienos apie klimato aktyvistų protestui pasirinktą Monos Lizos paveikslą, Paryžiaus „Pompidou“ meno centro darbuotojų laimėtą protestą, sustabdytus planus griauti namą, kuriame dirbo Nobelio premijos laureatė Marie Curie, Egipte pradėtą Gizos piramidės restauraciją bei po 17-os metų pertraukos išleistą naują Billio Joel‘io dainą. Robertas Lavickas Pasvalio kultūros centrui vadovauja dešimtmetį. Palikęs Vilnių, jis naujame mieste susidūrė su administracinės naštos kamuojamais, kūrybiškai užspaustais kultūros darbuotojais, prasta kultūros centro infrastruktūra ir sovietinės praeities reliktais, lengvu pasipriešinimu jauno žmogaus siūlomoms inovacijoms. Pokalbis su „Auksinio fenikso“ laureatu, geriausiu kultūros centro vadovu Robertu Lavicku apie kultūros darbuotojų regione galimybes reikalauti geresnių darbo sąlygų, pastangas užsiauginti naują kultūros ekpertų kartą Pasvalyje ir apie savivaldos politikų santykį su kultūra bei kultūros renginius, kurie neretai virsta pjedestalu tiems politikams pasisakyti. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Jau dvi 2024-ųjų Europos kultūros sostinės – Bad Išlis Austrijoje ir Tartu Estijoje – surengė atidarymo ceremonijas ir pradėjo savo metų programas. Trečioji ir paskutinė eilėje – Budė Norvegijoje. Šis 50 tūkst. Gyventojų turintis miestas – tai pirmoji Europos kultūros sostinė už Šiaurės poliarinio rato. Kuruodama parodą apie prieš ketvertą metų mirusį Kęstutį Navaką, Audronė Meškauskaitė susidūrė su dilema — kaip į muziejų atnešus asmeninius poeto daiktus neišsklaidyti unikalios dvasios? Taip gimė idėja į Maironio rūmų palėpę perkelti tris Navako namų kambarius. Knygrišių Lietuvoje ne daug, o knygų, kurioms reikia jų dėmesio netrūksta. Kaip knygrišystės amatą puoselėja Knygrišių gildijos atstovai, kiek anksčiau galėjo kainuoti knyga ir kiek amatininkų reikėdavo vienai knygai padaryti? Kasmetine iniciatyva tapęs „Augalinis sausis“ kviečia atrasti augalinę mitybą ir išbandyti veganinį gyvenimo būdą. Kiek ši filosofija persikelia ir į kūrybinę aplinką? Ar įmanoma kurti nepaminant veganinių vertybių? „Jei nusprendžiu jūrą iškeisti į kultūrinį renginį, jame greičiausiai yra kažkas, ką galima pavadinti neabejotina kokybe. Klaipėdos kultūrininkai dabar konkuruos ne tik su šeima ir gamta, bet ir su vietos politikais“, – situaciją uostamiestyje apsvarsto filosofas Aldis Gedutis. Pasaulio kultūros apžvalgoje – po didžiausios savo istorijoje kibernetinės atakos atsigaunanti Britų biblioteka, Oskarų nominacijų 10-ukas bei pasipiktinimas dėl nuvertintų „Barbės“ filmo kūrėjų moterų, fotografijų projektas, siekiantis atkreipti dėmesį į neapykantos nusikaltimus, kai žmonės apipilami rūgštimi. „Muzikos kūrėjo problema 2024 metais yra ne kaip sukurti muziką, o kaip būti išgirstam“, – žvelgdamas į šių dienų ir 90-ųjų muzikos kūrimo iššūkius, sako muzikos prodiuseris, vienas iš legendinės grupės EXEM narių, Matas Petrikas. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrika su Berlyne gyvenančiu kūrėju. Ved. Marius Eidukonis Red. Indrė Kaminckaitė

Šie metai mūsų šaliai ypatingi tuo, kad nuo rugsėjo 12 iki gruodžio 12 d. vyks Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje. Po truputėlį aiškėja šio sezono programa ir kitos detalės. „Žydų kilmės autorių literatūra mums yra artimesnė, nes su jų bendruomene turime intymesnį istorinį, emocinį santykį“, – apie tai, kodėl Lietuvoje populiari Izraelio ir žydų literatūra, o visai neatrasti Palestinos rašytojų balsai, svarsto politologė Ieva Koreivaitė. Ji Šiuolaikinio meno centro skaityklai sudarė knygų apie Palestiną sąrašą. Kokia yra Palestinos literatūros situacija Lietuvoje? Netrukus Lietuvoje savivaldybių, neturinčių krašto muziejaus, bus mažiau. Šiam žingsniui pribrendo Pakruojis. Pasak savivaldos atstovų, steigti krašto muziejų reikalauja pats gyvenimas. Tačiau didžiausias iššūkis kol kas ne eksponatai, o darbuotojai. Kaip būsimame muziejuje save ketina reprezentuoti Pakruojis? Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – kaltinimai vagyste Italijos kultūros viceministrui, prakeiksmo išsigandę turistų atsiprašymai Pompėjoje, su žeme sulygintas šiuolaikinio meno centras Kaire. „Stebiu ant ledo brėžiančius figūras čiuožėjus, net prarasdama saiką, kad tik negalvočiau apie mane kaustantį siaubą. O kausto ne tik karas. Kausto ir artimesnė problema – kad visa mūsų kultūros spauda nuo šių metų pradžios gyvena ant bedugnės krašto“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Naruštytė. „Tūba yra visiems pažįstama – neįmanoma nepastebėti tokio dydžio instrumento scenoje. Kita vertus – nelabai ką apie ją žinome“, – apie Vokietijos metų instrumentą sako iniciatyvos pradininkas Hartmutas Šrioderis. Kodėl Vokietija kasmet renka metų instrumentą ir kokių ambicijų, populiarindama tūbą, turi ši šalis? Naujausias įrašas ne vieną žiūrovų pamiltą spektaklį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre režisavusios Viktorijos Streičos biografijoje — miuziklas „Mozart!“. Koks gyvenimas verda senajame Valstybės teatre Kauno miesto sode, kodėl režisierei norisi ir vaidinti, ką ji mano apie dirbtinį intelektą, ir kodėl neverta plauti indų? „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje ją kalbina Kotryna Lingienė. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Laisvės gynėjų dienai kompozitorius Antanas Jasenka sukūrė oratoriją „Miraculum“. Kuo ypatingi Sausio 13-osios inspiruoti, jos aukoms skirti kūriniai? Kauno paveikslų galerija kviečia pradėti pokalbį apie naują žmonių muziejų, kuris galėtų saugoti Lietuvos pramonės atmintį ir pasakoti industrinės bendruomenės darbo ir gyvenimo istorijas. Neseniai išleista latvių poetų eilėraščių vaikams rinktinė. „Svarbiausia tai, kad rašymas tampa įrankiu nuteistosioms pačioms tvarkytis su tuo, ką jos patiria gyvenime ir pačiame kalėjime, nes ten joms tikrai sunku“, – sako Berlyne gyvenantis Vokietijoje žinomas rašytojas ir žurnalistas Nikolas Ljubičius, viename iš vietinių moterų kalėjimų vedantis rašymo dirbtuves nuteistosioms. Ved. Marius Eidukonis Red. Indrė Kaminckaitė

Kaune pristatytas naujas literatūrinis žurnalas „Gegutė“. „Dirbti su visomis negaliomis vienu metu yra be galo sunku, todėl šiuos metus skiriu regos negalią turintiems“, – teigia Kazlų Rūdoje gyvenanti keramikė, edukatorė, meno vadybininkė Rugilė Navickaitė. Ji savo darbais prisideda prie to, kad menas regione būtų prieinamas visiems. Kaip mus apgauna mūsų pačių prisiminimai? Selektyvią atmintį ir saviapgaulę analizuoja Natalijos Gabalytės ir Mary Marinopoulou paroda „(false) memories“. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – naujametinės nėrimo į šaltą vandenį tradicijos Olandijoje, Italijoje ir Kroatijoje bei Danijos karalienės Margrethės II pasitraukimas iš sosto. Kasmet sausio 4 dieną minima Pasaulinė Brailio rašto, kurį naudoja neregiai ar silpnai regintieji, diena. Kaip Brailio raštą pritaikyti šiandieniniame technologijų amžiuje? Kas laukia Lietuvos mados žiniasklaidos nebelikus žurnalo „L‘Officiel“? Apie demokratišką, bet drauge elitistinę mados žiniasklaidą komentare svarsto Deimantė Bulbenkaitė. Kristina Norvilaitė-Geniušienė savo kūrybinį kelią pasakoja per santykį su miestu. Paroda „Išgyventi Vilnių“ per eksponatus atskleidžia ne tik kūrėjos pažintį su 700-ąjį gimtadienį baigiančia švęsti Lietuvos sostine, bet ir leidžia suprasti, koks buvo parodos autorės kūrybinis ir gyvenimo kelias. Susitikimas su Kristina Norvilaite-Geniušiene „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Tapytojas esu, ir viskas. Daugiau nieko nemoku. Oficialaus darbo nedirbu jokio. Nepopuliaru. Tapyba dabar bepročių užsiėmimas. Bet man tai – vienintelis būdas išbūti“, – prieš trisdešimt metų deklaravo Rimvidas Jankauskas-Kampas. Kauno galerijoje „Meno parkas“ atidaryta paroda ir pristatytas tapytojo darbų katalogas. „Čia yra pagrindinė taisyklė – girdėti muziką ir atsiduoti jai per judesį, todėl šis performansas yra labai mobilus, jis gali vykti bet kur. Mano svajonė yra, kad jis vyktų ir muziejuose“, – apie koncerto be kėdžių formatą pasakoja klasikinės muzikos pianistas Darius Mažintas. Kokį meną galima sukurti iš jūros į krantą išmestų medžio gabalų? Kaip meno kūrinyje panaudoti nebereikalingą žiebtuvėlį ar renginio skrajutę? Tai savo kūryboje apjungia Artūras Rožkovas. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie liūdesiu persmelktas Kalėdas Betliejuje ir palestiniečių menininko sukurtą prakartėlę karui Gazoje įprasminti, pirmąkart Kalėdas gruodžio 25 dieną pasitikusią Ukrainą vienijanti V. Zelenskio kalba bei italų reakcija į popiežiaus sprendimą leisti laiminti tos pačios lyties poras. Bjaurių viešųjų skulptūrų banga, kultūrininkų konfliktai, bet ne diskusijos, susipriešinimas tarp vyriausybinio ir nevyriausybinio sektorių, pakilusi menininkų savigarba, bet sunkiai didėjantis užmokestis kultūros kūrėjams, neišsprendžiamas lyčių disbalanso ir matriarchato kultūroje klausimas, padidėjęs kultūros vadybininkų ir kuratorių skaičius. Šiuo ir kitus skaudulius bei džiaugsmus Lietuvos kultūros lauke, anot „Kultūros savaitės komentatorių“, padiktavo 2023-ieji. Ved. Marius Eidukonis Red. Indrė Kaminckaitė

Teismas šią savaitę atmetė Jono Sakalausko ieškinį dėl LNOBT vadovo konkurso organizavimo. Advokatas Petras Ragauskas tikina, jog teismo atmestas ieškinys įtakos skundams dėl konkursų kitose kultūros įstaigose daryti neturėtų. Buvusiame senųjų Kauno kapinių adminsitraciniame pastate įsteigta mokslofikcinė institucija, sukurta tyrinėti atminties saugojimo bei jos aktyvavimo procesus. Kodėl liaudies dainose Kalėdos atvažiuoja pas mus? Ką simbolizuoja dvylika Kūčių patiekalų? Pasaulio kultūros apžvalgoje – Kalėdų senelio linkėjimai iš Suomijos, Panch‘o Clauso geri darbai Teksase bei pirmą kartą oficialiai Kalėdas gruodžio 25-ąją švęsiančių ukrainiečių mintys. „Pasitikėti reikalauja stipresnis. Auka šito gali tik maldauti“, – sako rašytoja Sandra Bernotaitė, parengusi komentarą apie mums keliamą reikalavimą pasitikėti. Ne medžius taikyti prie architektūros, bet architektūrą prie medžių – tokį požiūrį skatina 2025-ųjų Venecijos architektūros bienalei paviljoną kuriantis architektas Gintaras Balčytis. „Lietuvos rinkos dydis iš tiesų yra ribotas, todėl mąstant apie veiklos apimtis ir galimybes formuoti turinį, generuoti pajamas, yra privalu galvoti apie tarptautinį kontekstą, nes vien Vilniaus žiūrovais „sotūs“ nebūsim“, – kalbėdama apie mūsų kultūros eksportą, sako prodiuserinės kompanijos „Operomanija“ vadovė Ana Ablamonova. Ved. Marius Eidukonis Red. Indrė Kaminckaitė

Vilniuje vyksta Jono Meko įkvėptas festivalis „Keep singing“, kurį organizuoja jo sūnus Sebastianas. „Anksčiau kalbėjome tik apie muziejaus pamatines funkcijas, dabar visi norime muziejų matyti kaip erdvę, kuri tarnauja bendruomenei“, – sako metų muziejininke paskelbta dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė. Per šias Kalėdas sukanka 80 metų nuo šiandien neįtikėtinai skambančios Kauno tvirtovės devintajame forte įvykusios istorijos. Žiemos naktį iš forto sugebėjo pabėgti 64 kaliniai – nacių nužudytų lavonų degintojai, ne tik bėgę nuo savo pačių mirties, bet ir nešę pasauliui žinią apie čia vykdytus karo nusikaltimus. Sukakčiai pažymėti sukurta speciali ekspozicija. Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Meksiko mieste į religinę procesiją kasmet besileidžiančius klounus, seniausiame Vokietijoje Dresdeno kalėdiniame turgelyje kepamą pyragą, Kopenhagos kanaluose Šv. Liucijos dieną švenčiančius šimtus baidarių bei vegetarišką Prancūzijoje vyksiančių Olimpinių žaidynių meniu. „Pradžioje buvo neįmanoma be koprodukcijos. Mes turėjom konkuruoti su stipriausiomis kino industrijomis, turtingiausiomis šalimis“, – sako prodiuserė Uljana Kim, Europos kino apdovanojimuose įvertinta „Eurimages“ koprodukcijos apdovanojimu. Kuo intelektualas skiriasi nuo inteligento? Komentare svarsto rašytoja Giedrė Kazlauskaitė. Panevėžyje menininkas Stasys Leonavičius rengia akciją-performansą „Stasys2“. Jis Panevėžio gatvėmis stums ir temps vaivorykštės spalvomis nudažytą spintą. Tai menininko reakcija į tai, kad Panevėžio gimtadienio šventės eisenoje jam nebuvo leista dalyvauti su kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vėliava, taip pat nuspalvinta vaivorykštės spalvomis. Saulius Leonavičius po šio situacijos paliko centro vadovo poziciją, bet visa tai inspiravo jo naująjį projektą. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje kūrėjas pasakoja apie socialinio meno svarbą ir būtinybę menininkams būti socialiai aktyviems. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Botsvanoje vykusioje UNESCO sesijoje į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta ketvirtoji Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų tradicija. Dviejų vandeningiausių šalies upių santakoje įsikūręs Kaunas kelis šimtmečius matavosi didžiausio regione upių uosto titulą. Šiandien anuometinio uosto gyvenimo likę tik pėdsakai. Atidžiau pažvelgti į Kauno uostamiestį kviečia kultūrinė upių tyrimų platforma TẽKA. „Turiu tokią nuojautą, kad lėtai kuriami produktai, daiktai ar suvenyrai, tikėtina, turės ir ilgesnį tarnavimo laiką“, – svarsto konferencijos ir kūrybinių dirbtuvių „More Than Tote“ organizatorė Stefanija Jokštytė. Ar atributika gali būti tvari? Pasaulio kultūros apžvalgoje apie naujai renovuotą ir nemokamai visiems lankytojams prieinamą muziejų Vienoje, neseniai mirusį vieną ryškiausių XX a. fotografų Elliot‘ą Erwitt‘ą, menininkų bendruomenės viešą laišką, prašantį atkreipti dėmesį į slopinamus Palestinos palaikytojų balsus, bei apie tai, ko šiemet daugiausiai žmonės ieškojo Vikipedijoje. Antazavės dvare atidaroma keliautojo ir LRT Televizijos laidos „1000 pasaulio stebuklų“ kūrėjo Audriaus Sutkaus paroda „Šaltas pasaulis“. Kalbėdamas apie pirmąją savo parodą, Audrius sako, jog kai kurios šaltos nuotraukos sugeba šildyti širdis. Filosofas Aldis Gedutis kviečia sėsti į tramvajų Nr. 71 ir užsukti į Vienos centrines kapines. Sovietiniai pastatai – tai modernistinė architektūra, kurios yra visame pasaulyje. Anot architekto Jano Gehlo, tai žmonių poreikius ignoruojantys, jiems nedraugiški pastatai. „Kai daugelis tokio mąstymo ėmė atsisakyti, Sovietų Sąjunga iki paskutiniųjų gyvavimo dienų toliau taip planavo miestus. Todėl jūsų šalyje daug tokių žmonėms nedraugiškų erdvių“, – sako urbanizmo ikona laikomas Janas Gehlas. Jis pasakoja, ką reikėtų daryti su žmonėms nedraugiškais sovietiniais pastatais, kaip miesto planavimą pakeitė kovido pandemija bei kodėl turėtume grįžti prie vadinamųjų 15-os minučių miestų. Ved. Marius Eidukonis Red. Indrė Kaminckaitė