Advertise on podcast: Parodos paveikslėliai

Dirigentas Martynas Stakionis yra vienas jauniausių šios laidos herojų. Autoritetas įgyjamas su laiku, bet jauni dirigentai turi naujų idėjų, sako jis. Studijavęs Hamburge, dabar Antverpene, Martynas jau gerai žinomas tiek Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui, Lietuvos kameriniam orkestrui tiek Kremeratai Balticai, ne sykį keitė kitą dirigentę - Mirgą Gražinytę, tačiau dabar, kaip pats sako, kryptis yra opera, stambios formos. Kaip vyksta balanso paieškos, iš ko susideda dirigento rutina, kaip atrodo paskutinis dirigento pasiruošimo pusvalandis iki koncerto? Kodėl savo išsilavinimą renkantis studijas Martynas siejo būtent su Vokietija? Pradėkime nuo traicinio laidos klausimo - nuo ko pats Martynas pradėtų tapyti savo portretą? Ved. Julijus Grickevičius

Po šio pokalbio Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis Olandas“ uvertiūra gali sietis su operos solistu, bosu Almu Švilpa. Daugiau negu du dešimtmečius Vokietijoje gyvenantis dainininkas lieka ištikimas jūrai ir jos įvaizdžiui. Jo kelyje - Ciuricho operos studija, tais laikais, kai tai prilygo stebuklui, pagrindinė augimo vieta - Esseno teatras ir šio teatro maestro Stefanas Soltészas. Kas yra pagrindiniai Almo dainavimo ir gyvenimo mokytojai? Ką reiškia negaliu ir kada jį panaudoti? Pasišventimas muzikai ir žmonai. Apie visą tai pokalbis šioje laidoje „Parodos paveikslėliai“. Ved. Julijus Grickevičius

Kas ta jėga ir karta, kuri šiuo metu skinasi kelią į muzikos olimpą, neleidžia užmigti ant muzikos fosilijų ir legendų? Šįsyk susipažinsime su operos daininke, sopranu Lina Dambrauskaite. Ji sako, kad kažkada turėjo ambicijų studijuoti kriminalinę psichologiją, bet sutrukdė matematikos egzaminas. O galbūt pašaukimas buvo stipresnis. Lina jau pelnė pripažinimą baroko ir Mozarto repertuare. Stažuotės Londone ir Ciuriche prikaustė užsienio publikos ir operos atrankų vadybininkų dėmesį. Už to slypi Sigutės Stonytės septynerių metų trukmės mokykla ir tikėjimas muzika. Kada Lina suprato, kad opera nuostabus dalykas? Ar operos solistės amplua apima visiškai visą Linos portretą? Ved. Julijus Grickevičius

Šiandien laidoje – iš Nidos pušynų parvežtas pokalbis su operos soliste Lauryna Bendžiūnaite. Kątik Nidoje įvyko jos svajonės išsipildymas, Laurynos mokyklos sporto salėje pastatyta Georgo Friedricho Handelio opera „Acis ir Galatėja“. Nors mokykla Laurynai nekelia labai gražių prisiminimų ir primena randus, kuriuos jau galima glostyti. Pati ji priduria, kad geriausia terapija ir yra dainavimas. Apie jį laidoje kalbama daug – per 20 vaidmenų operose, koncertinis repertuaras, šiuolaikinė muzika. Atrodo, kad jos sėkmės dalis – ribų ir etikečių nebuvimas. Ved. Julijus Grickevičius

Šios laidos herojus, režisierius Gediminas Šeduikis teigia, kad režisierius turi būti nematomas. Kilęs iš muzikų šeimos, pradėjęs nuo fortepijono studijų, teatre jis atsidūrė kaip studentas, pagal išimtį ateinantis pasipraktikuoti prie fortepijono. Dabar jis - Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro režisūros tarnybos vadovas, mums dar žinomas iš Vilnius City Opera pastatymų, darbų su Klaipedos muzikiniu teatru ir gausybės renginių, tarp kurių ir Auksinių scenos kryžių ceremonijos. Pradedame nuo paties Gedimino portreto, kas jį sudaro tiesiogine ir perkeltine prasme ir kodėl teatre rengtis juodai tiesiog praktiškumo ženklas? Kaip visą gyvenimą ugdomas gebėjimas bendrauti su visais spektaklio proceso dalyviais ir koks santykis su dirigentu? Ved. Julijus Grickevičius

Šiuose „Parodos paveikslėliuose” daug violončelės, laidos herojus – Pasaulio muzikos elitui priskiriamas violončelininkas David Geringas. Bet pokalbio kontekstuose dalyvauja ir Maestro mokytojas Mstislavas Rostropovičius, jam skirta daug vietos ir D. Geringo rašomoje biografijoje. Pokalbyje – violončelininko kelias iš Vilniaus į Maskvą, Čaikovskio konkursą, vėliau į vakarus. Kokio dydžio buvo Herberto von Karajano parašas atvėręs kelius, kaip klostosi Geringo mokinių kelias, tarp kurių tokios įžymybės kaip Johannesas Moseris ir Sol Gabeta. Kokia D. Geringo piršlybų istorija? Galiausiai, kur Maestro skaito Dantės „Dieviškąją komediją” ir kur traukia pailsėti? Ved. Julijus Grickevičius

Ričardas žingsnis po žingsnio kopia į simfoninės muzikos ir operos olimpą. Nuo studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro dirigento asistento pareigų iki vyriausiojo dirigento Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Ved. Julijus Grickevičius

Žibuoklės Martinaitytės muziką vis labiau pažįsta ir pripažįsta tiek Lietuvos klausytojai tiek visas pasaulis, kritikai vadina kompozitorę tekstūrų burtininke. Pokalbį aplenkė žinia apie jos kūrinio premjerą Niujorko filharmonijoje, neseniai įvyko jos monografinis koncertas Vilniaus festivalyje, o po pasauį keliauja jos naujausias kūrybos leidinys, albumas „Saudade”. Žibuoklės biografijoje susipina Sankt Peterburgo, Kauno, Vilniaus, San Francisko ir Niujorko polifonija, jų įtakos ir garsai. Tačiau kūrybos oazė yra ir Lietuvoje. Laidoje tapome kompozitorės portretą ir sužinome koks vaizduotės kelias iki partitūros, ar sunku pranokti ją. Ved. Julijus Grickevičius

Šiandien kviečiame paviešėti operos solistės Vidos Miknevičiūtės pasaulyje ir patyrinėti jos portretą. Legendinis dirigentas Danielis Baremboimas ją vadina „mia, Vida” ir kviečia į bendrus didelius darbus, o šią žiemą mes dar sykį apie solistę išgirdome Calixto Bieito statytoje Richardo Wagnerio operoje „Lohengrinas“. Pradėjusi savo kelią Kaune, Vida su Aušrine Stundyte ir Asmik Grigorian sudaro taip vadinamą Zalcburgo trejetuką ir ruošiasi pasirodymui šiame festivalyje. Kas slepiasi po kuklia ir santūria Vidos asmenybe, kuri šiais metais ketino pasirodyti keturiuose Salomėjos pastatymuose? Ką reiškia kaskartą patirti šio personažo dramą? Galiausiai, palaikymo svarba, solisto atsitraukimo teritorijos ir didžiausios pagautos žuvys. Ved. Julijus Grickevičius

Laidoje „Parodos paveikslėliai” Ievos Prudnikovaitės portretas. Tiesa, tapyba jai svarbi, pašnekovė prisipažįsta, kad vaikystėje norėjo turėti Saukos paveikslą. Operos solistė Ieva Prudnikovaitė išbandė save įvariose scenose, nuo pramoginės muzikos, iki sudėtingiausių vaidmenų Richardo Wagnerio operose. Muzika ją lydi nuo vaikystės, dainininkų virtuvę matė ir tiesiogine, ir perkeltine prasme, Ievos tėvai garsūs muzikai Vladimiras Prudnikovas ir Nijolė Ralytė. Kaip ją veikė tėvų autoritetas ir iškelta kartelė? Kodėl savo stojamųjų programą ji įrašė į kasetę tėvams? Ieva pripažįsta, kad dramblio odą užsiauginti užtruko laiko, o pasaulio nemato kloto gėlytėmis. Taip pat pokalbyje solistės pasirinkimai ir kryžkelės, sudėtingas etapas Vokietijoje, jaudulio prisijaukinimas ir muzikavimas šeimoje. Ar Ieva dažnai pasirodo scenoje su savo vyru Modestu Pitrėnu? Ved. Julijus Grickevičius

Antrąjį sezoną pradeda laida „Parodos paveikslėliai“. Nors tai laida ne apie dailę, paveikslo metafora čia reiškia pašnekovo portretą, jo spalvas, bruožus ir formą. Pirmasis šios vasaros pašnekovas – akordeonininkas Martynas Levickis. Jo muzikoje ir Lady Gaga ir šiandienos šiuolaikiniai kompozitoriai, o scenos – ir solidžios koncertų salės ir arenos. Martynas randa bendrą kalbą su plačiaja publika, todėl jo žvaigždė nė kiek neprigeso nuo pirmojo garsaus pareiškimo apie save televizijoje 2010 m. Tarp Martyno karantino atradimų – hortenzijos ir tapyba, knygų skaitymo renesansas. Tačiau pokalbio centre – muzika, akordeonas ir Martyno nuolatinis siekis įrodyti, kad akordeonas ne armonika. Ved. Julijus Grickevičius

Paskutinį vasaros penktadienį į „Parodos paveikslėlių“ ciklo galeriją pakabiname paskutinįjį paveikslą. Jame – operos solistė Aušrinė Stundytė. Neseniai pasibaigęs ir 100-metį minintis Zalcburgo festivalis tarptautinės publikos dėmesį prikaustė R. Strausso operos „Elektra“ premjera, o joje dainuojančios lietuvės Aušrinė Stundytė ir Asmik Grigorian pelnė išskirtinį pripažinimą. Tačiau Aušrinę Stundytę dažniausia matome panašiuose pastatymuose. Elektra, Salomėja, Renata, Katerina Izmailova ne sykį įkūnytos Aušrinės nepasižymi naivumu. Gaivališkumas, fiziškumas, drąsa scenoje atskleista žymių režisierių, ekspresijos dainininkė siekia ne tik operoje, bet ir tapyboje. Kuo nužymėtas laidos herojės kelias į XX amžiaus operą, ką pasakoja žiaurūs, ribinių situacijų personažai? O koks pačios Aušrinės kelias į sceną ir kaip ji jaučiasi dabar? Ką reiškia jos pačios laidos pabaigoje pasakyta frazė apie liepto galą muzikoje? Ved. Julijus Grickevičius