Advertise on podcast: Tuzinas

„Tai gali suteikti ramybę, jei išmoksti gyventi tokios gamtos ritmu“, – apie darbą ir gyvenimą poliarinės nakties sąlygomis pasakoja Švedijos šiaurėje dirbanti lietuvė gydytoja Gabrielė Smilginė. Praleidusi dešimtmetį studijuodama mediciną Lietuvoje, Gabrielė nusprendė savęs ieškoti kitoje šalyje, už poliarinio rato, kurioje klimato sąlygų kontrastingumas paveikia net ir daug metų čia gyvenančių vietinių savijautą. Nors Lietuvoje įprasta girdėti norą lygiuotis į Švedijos visuomenės pasiekimus, gydytoja pripažįsta, kad lietuviai per daug nuvertina savo šalies medicinos prieinamumą. Kaip atrodo gydytojo darbas Švedijos šiaurėje? Koks čia gyvenančių žmonių požiūris į psichikos sveikatą? Ar šioje Skandinavijos šalyje egzistuoja „mobingas“? Pokalbis su šeimos medicinos gydytoja rezidente Gabriele Smilgine. Ved. Ignas Klėjus

„Tai nėra šuniuko pavedžiojimas, grybavimas ar ekskursija“ – teigia miškininkas, gidas ir vienas iš gamtos terapijos pradininkų Lietuvoje Linas Daubaras. Nors pats Linas nėra medikas ar psichologas, jis įsitikinęs, kad visgi nepakankamai vertiname miško poveikį sveikatai. Prieš kelis metus su bendraminčiais įkūręs Lietuvos gamtos terapijos asociaciją, siekia šią terapijos formą integruoti į mūsų sveikatos apsaugos sistemą, ką įgyvendina ir kitos Europos šalys. Pokalbis su miškininku, gidu ir gamtos terapijos entuziastu Linu Daubaru. Ved. Ignas Klėjus

„Daug dalykų Amerikoje, kaip ir Lietuvoje man yra svetimi“ - pasakoja JAV užaugęs, bet Lietuvos nepamiršęs režisierius Tomas Vengris. Pats Tomas atskleisdamas išskirtinę savo šeimos istoriją prisimena, kad jo mama visada siekė išlaikyti lietuviškumą ir kalbą, o amerikietiški žaislai ir daiktai jai atrodė nepriimtini. Baigęs kino mokslus prestižiniame Amerikos kino institute Los Andžele, režisierius pripažįsta, kad pasirinko ne Holivudo kryptį. Tomas pasakoja, kad kolegos iš kino industrijos Los Andžele jam pavydi kūrybinės laisvės, kurią jis turi kurdamas čia Europoje. Kaip Tomo Vengrio vaikystė suformavo jo asmenybę? Kodėl Tomas visgi nepaniro į Amerikos kino kultūrą? Kokį vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje atlieka kino režisierius? Dvylika punktų apie režisieriaus gyvenimą su Tomu Vengriu. Ved. Ignas Klėjus

„Sunku patikėti, kad vis dar yra žmonių tikinčių plokščios Žemės teorija“ - stebisi mokslo populiarintojas ir laidos „Mokslo sriuba“ vedėjas Ignas Kančys. Per daugiau nei dešimtmetį kuriant kultinę mokslo laidą, Ignas tapo savotišku personažu, kurio susidomėjimas įvairiomis mokslo sritimis užkrečia. Pats Ignas pripažįsta, jog gyvename atradimų laikais ir galime asmeniškai kiekvienas tai išgyventi, jei tik būsime smalsūs. Kuo ypatinga Islandijos vulkanizmas? Kaip tai gali padėti kovojant su klimato kaita? Kada sugrįšime į Mėnulį ir kaip ten gyvensime? Dvylika temų apie Igną Kančį ir jį dominančias mokslo temas. Ved. Ignas Klėjus

„Dabar suprantu, kodėl draugei į svečius leisdavo pasikviesti tik vieną vaiką“ - apie savo vaikystę pasakoja sociologė Goda Damaševičiūtė, tyrinėjanti vaikų patirtis pereinamuoju laikotarpiu Lietuvoje tarp 1985 ir 1999 metų. Skiriasi ne tik žaidimai, bet ir prasmės, kurių tikrai neanalizavome būdami vaikais. Kodėl suolelis kieme be lentų, o krepšinio lankas be tinklelio? Ar karas tarp vaikų, iš tiesų tiesiog žaidimas? Pokalbis su Vilniaus universiteto sociologijos doktorante Goda Damaševičiūte. Ved. Ignas Klėjus

„Neteisinga, kad tiek daug mokslininkų dirba, bet niekas nesupranta, ką jie daro“,– teigia mokslininkė Monika Mačiulienė, kuri pripažįsta, kad per daug metų įsišaknijęs užsidariusių mokslininkų įvaizdis turi keistis. Monika pasakoja, kad pasaulyje vis plačiau kalbama apie paprastų žmonių įsitraukimą į mokslo projektus, kuriuose lavinamas ne tik kritinis mąstymas, bet ir atliekami neįtikėtini atradimai. Vienas iš pavyzdžių susijęs su kosmoso tyrinėjimais, kuomet paprastas pilietis 2020 metais, nagrinėjant NASA paviešintus duomenis, atrado naują planetą. Ar tai įmanoma ir Lietuvoje? Dvylika punktų apie mokslininko įvaizdį, mokslo klaidas ir visuomenės įsitraukimą į svarbiausius žmonijos atradimus su VILNIUS TECH Piliečių mokslo centro vadove dr. Monika Mačiulienė. Ved. Ignas Klėjus

„Atvykau į Lietuvą kurti naujo gyvenimo mokėdamas tik portugalų kalbą“ - atvirauja prieš 20 metų gimtąją Braziliją palikęs Vladas Bartochevis. Turėdamas lietuviškų šaknų ir niekada nesilankęs užsienio šalyje, Vladas pabaigęs mokyklą nusprendė pakeisti gyvenimą radikaliai. Iš daugiau nei 200 mln. gyventojų turinčios šalies Vladas persikėlė gyventi į mažą Europos šalį. Kaip pasakoja pats Vladas, čia jo laukė sugriuvę lūkesčiai ir iššūkių keliantys kultūriniai skirtumai. Dvylika punktų apie 20 metų Lietuvoje kurtą gyvenimą ir imigranto sunkumus su sociologijos mokslų daktaru Vladu Bartocheviu. Ved. Ignas Klėjus

„Nėra jokio objektyvaus fakto, kuris patvirtintų žmogaus dominavimą šioje planetoje“, - teigia rašytoja Gabija Grušaitė, septynerius metus rašiusi trečiąjį savo romaną „Grybo sapnas“, kuriame tyrinėja ne tik žmonių tarpusavio santykius, bet ir galimą planetos ateitį. Naujoje savo knygoje Gabija sužadina vaizduotę kurdama menamą ateitį, kurioje apie žmogaus sąmonę žinome kiek daugiau nei šiandien. Grybo sapno teorija, teigianti, kad visa mūsų realybė iš tiesų yra iliuzija, sukurta kūno viduje gyvenančio grybo, yra įkvėpta šiuolaikinio mokslo faktų, teigiančių, kad žmogaus žarnyne gyvenantys mikroorganizmai turi ryškios įtakos mūsų smegenims ir bendrai savijautai. Dvylika punktų apie grybo sapnus ir asmenines patirtis su rašytoja Gabija Grušaite. Ved. Ignas Klėjus

„Net vaikštant gatve girdžiu kiekvieną trakštelėjimą ir judesį“, - apie savo darbą pasakoja ornitologas Marius Karlonas. Kaip atrodo ornitologo kasdienybė? Ar tai iš tiesų toks romantiškas darbas? Marius teigia, kad tai kaip meilė: pirmus metus esi apsvaigęs, o vėliau pradedi pastebėti problemas. Jis yra įsitikinęs, kad visų pirma gamtininkas turi būti visuomenės švietėjas, nes žinios apie nykstančias rūšis ir kenčiančią gamtą gulėdamos stalčiuje problemų neišspręs. Pokalbis apie gamtinį turizmą, paukščių genialumą ir kasdieninius nuotykius su „Ornitostogų“ įkūrėju, ornitologu Mariumi Karlonu. Ved. Ignas Klėjus

„Didžiausias ateities iššūkis tobulėjančioje medicinoje - sugebėti išlaikyti artimą ryšį su pacientu“, - teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Žilvinas Dambrauskas. Dar visai neseniai būti operuojamam roboto instrumentais, o ne chirurgo rankos prisilietimu atrodė neįtikėtina. Net ir sparčiai tobulėjant medicinai, sveikatos klausimai nuolat persipina su mokslo įrodymais ir mūsų įsitikinimais ar nuomone. Tad kuo iš tiesų pasitikėti, sprendžiant savo sveikatos klausimus? Pokalbis su LSMU Įrodymais pagrįstos medicinos centro vadovu, pilvo chirurgu prof. Žilvinu Dambrausku apie gydytojo chirurgo kasdienybę, nuolatinį žongliravimą tarp įsitikinimų, nuojautos, pacientų lūkesčių ir mokslo įrodymų. Ved. Ignas Klėjus

„Tai tarsi loterija - visi vartoja, o dalis tampa priklausomais“, - visuomenės tyrinėtojas Daumantas Stumbrys savo knygoje „Žalingos alkoholio vartojimo praktikos Lietuvoje“ atskleidžia, kaip lietuvių tautoje lėtiškai rusenančią alkoholio vartojimo kultūrą veikė tris dešimtmečius nepriklausomybėje vykstantys gyvenimai. Daugiau nei dešimtmetį tyrinėjęs ir surinkęs paprastų žmonių istorijas, mokslininkas leidžia pažvelgti į visuomenėje sukurto vyriškumo bruožus ir trapią ribą tarp savidestrukcijos. Dvylika punktų apie tai, kaip Lietuvoje susiformavo ypatingai sudėtinga alkoholio vartojimo kultūra. Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininku, sociologu, demografu Daumantu Stumbriu. Ved. Ignas Klėjus

Kasdieninėje gyvenimo veikloje, turėdami savo stiprybių ir silpnybių, turbūt kiekvienam būtų nesudėtinga prisiminti tokių artimos aplinkos žmonių, kurių gabumai kokioje nors specifinėje srityje viršijo įprastos vidutinybės sugebėjimus. Dažnai tokiais žmonėmis mes žavimės, vadiname juos talentingais, kai kurie iš jų tampa net pasaulyje žinomais mokslininkais, vedančiais mus į dar labiau ištobulintą ateitį, tačiau kartais gyvenimai gali pasisukti ir kita kryptimi. „4 iš 10 gabių asmenų nerealizuoja savo sugebėjimų“, – teigia dr. Jurga Misiūnienė, kuri gilinasi į tai, kokiomis sąlygomis gabių žmonių stiprybės puoselėjamos ir nepamirštamos. Mokslininkė mano, kad ypatingų gebėjimų vaikams šiuolaikinėje švietimo sistemoje neskiriamas pakankamas dėmesys ir jie lieka paraštėse visam gyvenimui. Kokia yra gabumo prigimtis? Ką galime dėl jo padaryti? Galbūt dėmesį reikėtų skirti savo silpnybėms, o ne stiprybėms? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros lektore dr. Jurga Misiūniene. Ved. Ignas Klėjus.