Advertise on podcast: LRT Aktualijų studija

Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas siūlo paimti šešis pastatus iš Maskvos patriarchatui pavaldžių stačiatikių ir perduoti jas Konstantinopolio visuotinio patriarchato Lietuvos egzarchatui. Taip pat siūloma tris mečetes atimti iš antrojo muftiato ir perduoti Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniam centrui. Kritikai sako, kad toks sprendimas tik didintų įtampą ir pažeistų tikinčiųjų teises. Ar reikia perimti pastatus iš Maskvos patriarchatui pavaldžių stačiatikių ir antrojo muftiato? Laidoje dalyvauja Seimo narys Audronius Ažubalis, Nemėžio totorių bendruomenės vadovas Arturas Muchlia, Konstantinopolio patriarchato egzarchato Lietuvoje Kunigas Gintaras Jurgis Sungaila, Maskvos patriarchato Lietuvos Stačiatikių Bažnyčiai atstovavo arkivyskupo metropolito Inokentijaus asmeninis sekretorius kunigas Sergijus Kazarinovas, Vilniaus miesto dekanas, Dievo Motinos ėmimo į dangų katedros administratorius Eugenijus Rudenko, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Donatas Murauskas. Ved. Liepa Želnienė

Prancūzijos miestai savaitgalį paskendo riaušių ir anarchijos jūroje: plėštos parduotuvės, sudeginti istoriniai pastatai. Svarstoma skelbti nepaprastąją padėti. Mokinių protestais dėl mokymosi sąlygų prasidėjęs judėjimas virto į nekontroliuojamą naikinimo ir grobimo vajų. Vieni čia įžvelgia migracijos pasekmes, kiti išskiria socialinę nelygybę ir įtampą Prancūzijos visuomenėje, dar kiti kalba apie infliacijos poveikį žmonių nuotaikoms. Ką apnuogino riaušės Prancūzijoje? Laidoje dalyvauja: politologas Gintas Karalius, švietimo ekspertas Arūnas Šileris, Paryžiuje gyvenantis rašytojas Valdas Papievis, Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjungos vicepirmininkas Laurynas Paškevičius. Ved. Marius Jokūbaitis.

Vyriausybė patvirtino kitų metų biudžeto projektą. Jis dosnesnis, bet su didėjančiu deficitu ir augančia skola, dėl to skrieja įvairūs kaltinimai. Opozicija siūlo įvesti valdžios skolos ribą, tačiau premjeras tai vadina anomalija. Kiek ilgai valstybei pavyks išlikti dosniai? Dalyvauja: Valdančiųjų atstovai socialdemokratas Algirdas Sysas ir demokratė Jekaterina Rojaka, opozicijos atstovai konservatorius Mindaugas Lingė bei aušrietis Dainoras Bradauskas. Ved. Mindaugas Aušra

Ukrainos atakos jau paralyžiavo daugiau nei pusę Rusijos naftos perdirbimo gamyklų pajėgumų, tačiau šalis susiduria su stipriu spaudimu iš JAV tokius smūgius stabdyti. Su tuo siejamas žvalgybos duomenų Ukrainai nebeteikimas ir „Starlink“ apibojimas. Laidoje dalyvauja atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis, kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius, ginkluotės ekspertas Artur Plokšto, Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės profesorė, ekonomistė dr. Eglė Stonkutė, kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius. Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuva šiemet gynybai skyrė rekordiškai didelę sumą – 4 milijardus ir beveik 800 milijonų eurų. Tačiau per devynis mėnesius nepanaudota nė pusė šios sumos. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sistema veikia braškėdama ir sunkiai susidoroja su iššūkiais. Krašto apsaugos ministerija centralizuoja pirkimų sistemą ir viliasi, kad situacija gerės. Kodėl Lietuva nepanaudoja pinigų gynybai? Ar 5 procentų klube esame tik formaliai? Laidoje dalyvauja Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, buvusi krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė ir Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas. Ved. Liepa Želnienė.

Sandoris tarp Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino dėl rusiško dyzelino importo sukėlė šoką ne tik Europoje, bet ir respublikonų stovykloje. Kai kurie ekspertai nerimauja, kad Trumpas galutinai nusisuko nuo Ukrainos, o tai įrodo Vašingtono spaudimas nesprogindi rusijos gamyklų. Kiti teigia, kad taip Amerikos prezidentas telkia šalininkus prieš vidurio kadencijos rinkimus, bet kainoms jokio poveikio nebus. Ar Donaldas Trumpas nusisuko nuo Ukrainos? Laidoje dalyvauja VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas, politologas, Mykolo Romerio universiteto vicerektorius Saulius Spurga, „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus, JAV lietuvis Laurynas Misevičius. Ved. Marius Jokūbaitis

Kas vyksta Lietuvos mokyklose, kad reikia kurti Mokytojų pagalbos liniją? Pedagogai sako, kad norma tampa dalykai, kurie iš tiesų nėra normalūs, ir mokytojai tiesiog susitaiko su dažnėjančiais išpuoliais. Todėl Seime gimsta iniciatyvos, kad mokytojas galėtų iš pamokos išvesti trukdantį vaiką, o mokykla – net jį pašalinti. Ar tikrai Lietuvos mokytojus reikia ginti nuo jų mokinių? Laidoje dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Tomas Bičiūnas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vicepirmininkas Liutauras Kazlavickas, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos ir Žvėryno gimnazijos direktorius Rimantas Remeika, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė. Ved. Jurga Tvaskienė

Visuomenėje didelių diskusijų sukėlė vaikų psichiatro Lino Slušnio atsisakymas rusų kalba konsultuoti sudėtingoje emocinėje situacijoje atsidūrusį, lietuvių kalbos nemokantį paauglį. Po pateikimo Seimas pritarė įstatymo pataisoms, pagal kurias tautinių mažumų mokyklose jau po kelerių metų visi visuomeninio ugdymo dalykai, o vėliau ir likusios pamokos privalės vykti tik lietuvių kalba. Laidoje dalyvauja Seimo narys, TS-LKD lyderis Laurynas Kasčiūnas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė, socialdemokratė Jurgita Šukevičienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Grigorijus Potašenko, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų asociacijos „Macierz Szkolna“ pirmininkė Kristina Dzieržinska. Ved. Agnė Skamarakaitė

Įtariama, kad jauna Irkutsko srities gyventoja galimai mirė nuo plaučių maro. Rusijos valdžia menkina pranešimus, tačiau pasirodo informacijos apie 200 karantinuotų žmonių, apie pradedamus atvykstančių į Maskvą asmenų patikrinimus. Europos Komisija skelbia įdėmiai stebinti situaciją, Donaldas Trumpas siūlo pagalbą. Karybos ekspertai svarsto, ar šis atvejis galėjo atskleisti didesnes Rusijos paslaptis, pavyzdžiui, eksperimentus su biologiniu ginklu. Ar reikia baimintis maro Rusijoje? Laidoje dalyvauja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus laikinoji vadovė Aušra Valaikienė, Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė, Seimo narys Saulius Čaplinskas, europarlamentaras Aurelijus Veryga, karybos apžvalgininkas Egidijus Papečkys. Ved. Liepa Želnienė.

Aviakompanijos „FlyDubai“ lėktuvo, praėjusį ketvirtadienė skridusio į Izraelį, istorija sukrėtė visą aviacijos pasaulį. Aiškėja, kad radikalizuotas pilotas siekė civilinį orlaivį sudaužyti Tel Avivo oro uoste. Jis kirvuku užpuolė orlaivio kapitoną ir bandė perimti lėktuvo, kuriame skrido daugiausia Izraelio piliečiai, kontrolę. Ir tik drąsių keleivių bei orlaivio kapitono dėka išvengta teroristinio akto, galėjusio sukelti dar vieną tarptautinę eskalaciją. Vis dar nepamiršta ir „Germanwings“ katastrofa, kai pilotas pats nukreipė pilną lėktuvą į kalnus. Orlaiviai tampa sabotažų instrumentais. Kyla klausimų, kaip vyksta pilotų atranka ir kiek aviacija yra saugi geopolitinių neramumų fone. Kaip keisis aviacija po „FlyDubai“ istorijos? Laidoje dalyvauja Dubajaus aviacijos darbuotojų atrankos vadovas Mindaugas Rainys, buvęs Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus, aviacijos ekspertas Arijandas Šliupas, Vilnius TECH Antaino Gustaičio aviacijos instituto lektorius Vincas Šnirpūnas, “Klasjet” personalo vadovė Sandra Diaso. Ved. Marius Jokūbaitis

Vieniems leidžiama įsisiautėti, keiktis ir stumdytis, o kitiems net garsiau šūktelti draudžiama. Tokie komentarai dažnai užlieja viešąją erdvę po įvairių protestų. Ar tikrai skirtinguose protestuose pareigūnai elgiasi skirtingai? Ir kur institucijos brėžia ribą tarp demokratijos, saviraiškos laisvės ir, pavyzdžiui, neapykantos kurstymo bei visuomenės kiršinimo? Dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupės vedėjas Andžej Dinikis, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Johanas Baltrimas ir Vilniaus policijos Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Jevgenijus Liepis. Ved. Jurgita Čeponytė

Pastaruoju metu Rusija didina Ukrainos sostinės terorizavimą. „Rusai nuolat plečia savo eskalavimo operaciją: Amerikos ir kitos įmonės, duomenų centrai, interneto tiekėjai – Rusijai visas įprastas gyvenimas yra tiesiog taikinys“, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Agresorius naudoja reaktyvinius dronus, kurie itin greiti, sunkiai numušami, paleisti dienos metu paralyžiuoja kasdieninį gyvenimą. Laidoje dalyvauja Ukrainoje kariavęs savanoris Arūnas Kumpis, atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis, karo žurnalistė Milda Matulaitytė-Feldhausen, Lietuvos ambasadorė Ukrainoje Inga Stanytė-Toločkienė, Ukraine2EU - Ukrainos stojimo į ES paramos programos vadovė Mantė Makauskaitė. Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuva griežtina baudžiamąją atsakomybę už diversijas. Jų Europoje fiksuojama kone kasdien. Žvalgybos praneša, kad tokie Rusijos veiksmai tik intensyvės. Europos Sąjunga ieško būdų reaguoti, tačiau Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžia, kad europininis atsakas negali dubliuoti NATO. Kaip Europa turėtų atsakyti į Rusijos diversijas? Laidoje dalyvauja krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Europos politikos centro analitikė Marija Martišiūtė, Gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas ir Baltijos pažangių technologijų instituto vyr. patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas. Ved. Liepa Želnienė

Klaipėdoje 78 metų senjorė telefoniniams sukčiams per tris mėnesius atidavė ne tik savo santaupas, bet ir butą. Ir tai ne pirmas toks kartas. Telefoniniai sukčiai tebetuština gyventojų sąskaitas nepaisant naujų kliūčių. Telekomunikacijų bendrovės ir bankai sako blokuojantys įtartinus sandorius ir skambučius, valstybė investuoja į prevenciją, bet to nepakanka. Ar įmanoma įveikti telefoninius sukčius? Laidoje dalyvauja „Telia“ atsparumo ir rizikų vadovas Vytautas Bučinskas, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė, KTU profesorius, Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas Šarūnas Grigaliūnas, Klaipėdos apskrities VPK atstovė Andromeda Grauslienė, NT brokerė Renata Lapinskienė. Ved. Marius Jokūbaitis

Pirmą kartą šildymo sezonas šalyje prasidės nelaukiant signalo iš savivaldybių, radiatoriai galės pradėti kaisti jau nuo spalio 1-osios. Tuo metu ir šilumos tiekėjai, ir ekonomistai įspėja – šis sezonas gali būti bene brangiausias per pastaruosius metus, ypač jei žiema bus tokia pat šalta kaip ir praėjusi. Politikai – ginčijasi, ką reikėtų daryti, siekiant palengvinti naštą gyventojams. Kas laukia šį šildymo sezoną? Laidoje dalyvauja Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė, Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius, Seimo energetikos ir darnios plėtros komiteto pirmininkas, frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius Seimo narys, konservatorius Arvydas Anušauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės patarėja Kristina Tumienė. Ved. Justina Ilkevičiūtė