Advertise on podcast: Homo cultus. Ten ir atgal

Šioje laidoje keliamės į Mongoliją – šalį, pasižyminčią turtinga istorija, gyvybinga klajoklių kultūra, išskirtine gamta bei savitu dvasiniu pasauliu. Šis pavyzdys padės pasigilinti į pamatinius antropologijos ir kognityvinių mokslų klausimus: kaip kultūra, kalba ir aplinka veikia mūsų mąstymą? Kodėl vakarietiška sąmonės (angl. mind) sąvoka ne visada tinka kitų tautų mentalinėms kategorijoms apibūdinti ir kur mongolų tradicijoje „gyvena“ protas? Laidoje – pokalbis su kognityviniu tyrėju ir antropologu dr. Renatu Berniūnu iš Orhuso universiteto. Ved. Kristina Jonutytė

Kodėl žemė darže yra tik žemė, o namuose ji tampa purvu? Pasak žymios britų antropologės Mary Douglas, purvas tėra „daiktas ne savo vietoje“. 1966 m. išleistas jos veikalas „Tyrumas ir pavojus: Taršos ir tabu idėjų analizė“ tapo humanitarinių ir socialinių mokslų klasika, įtraukta į įtakingiausių XX a. negrožinių knygų sąrašus. Neseniai ši studija pasirodė ir lietuvių kalba. Šioje laidoje gilinamės į rašytas ir nerašytas socialinio gyvenimo taisykles, simbolinę tvarką bei tai, kaip marginalizacija tampa savaime suprantama. Kaip M. Douglas pasiūlytas struktūrinis modelis padeda suprasti modernias baimes, religinius ritualus, lyties vaidmenis ar net požiūrį į migraciją ir visuomenės paraštes? Kur jos įžvalgos išlieka universalios, o kur reikalauja naujo, šiuolaikinio permąstymo? Taip pat aptariame ir antropologijos leidybos poreikį bei iššūkius Lietuvoje. Laidos pašnekovės: Daiva Bartušienė – antropologė, VDU Sociologijos katedros asistentė, tyrinėjanti medicinos ir sveikatos antropologiją, reprodukcinį teisingumą bei neuroįvairovę. Gražina Bielousova – sociologė ir religijotyrininkė, VU TSPMI vyresnioji lektorė, VDU asistentė ir Lietuvos religijotyrininkų draugijos vadovė. Ūla Ambrasaitė – leidėja, leidyklos „Lapas“ įkūrėja, „Vaga“ vadovė bei antropologijos knygų serijos „Antrotekstai“ iniciatorė. Ved. Kristina Jonutytė

Iš pirmo žvilgsnio posovietinis žemės grąžinimas atrodo kaip seniai pasibaigęs, sausas biurokratinis procesas – linijų braižymas žemėlapyje ir formalūs nuosavybės dokumentai. Tačiau ką iš tiesų reiškia „atgauti“ žemę? Kaip šis procesas formavo kasdienį gyvenimą, kaimynystės santykius ir vietos bendruomenių savimonę? Kokias asmenines ir bendruomenines reikšmes Lietuvoje ir ypač Lietuvos lenkų tarpe turi žemė? Laidoje gilinamasi į žemės nuosavybės socialinius ir kultūrinius aspektus Lietuvoje bei Vidurio Rytų Europoje. Ypatingas dėmesys skiriamas etniškumo matmeniui: ar tautinė priklausomybė darė įtaką žemės grąžinimo eigai, o gal priešingai – pats žemės dalijimas perbraižė tarpetninius santykius daugiaetniuose regionuose ir Vilniaus priemiesčiuose? Pokalbio apie „elastišką“ žemę ir antropologinį lauko tyrimų žvilgsnį pašnekovas – dr. Karoliu Dambrausku – antropologu, sociologu, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyriaus mokslo darbuotoju, tyrinėjusiu šiuos procesus Lietuvoje, Rumunijoje bei Slovakijoje. Ved. Kristina Jonutytė

Šioje laidoje kalbama apie Indiją – šalį, kurioje gilios tradicijos persipina su sparčia modernizacija, o kultūra tampa ne tik saviraiškos forma, bet ir intensyvių politinių bei socialinių kovų lauku. Aptariama, kuo Indijos kultūrinis laukas išsiskiria nuo „vakarietiškojo“ ir kaip jis kinta laiko tėkmėje. Šios temos narpliojamos per du meno žanrus: kiną ir šokį. Ką apie Indijos visuomenę pasakoja indiški siaubo filmai? Kaip kinas kuria ir transformuoja realybę – nuo turizmo srautų iki vidinių visuomenės hierarchijų? Kuo vietinis žvilgsnis skiriasi nuo išorinio, „vakarietiško“ santykio bei orientalizmo? Koks Kathak šokio vaidmuo dabartiniame Indijoje? Kodėl postkolonijinė prizmė išlieka būtina norint suprasti šį regioną ir jo meną? Kaip šiandieninį meno lauką Indijoje keičia politika? Laidos pašnekovai: Deimantas Valančiūnas – Azijos kultūrų tyrėjas, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktorius ir docentas. Deimantas tyrinėja Azijos kiną, populiariąją ir vizualiąją kultūrą, medijas ir reprezentaciją. Kristina Dolinina – Indijos tyrėja, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto asistentė, o taip pat šokio teatro Natya Devi įkūrėja. Jos tyrimų sritys – Pietų Azijos performatyvios tradicijos (ypač Kathak šokis), šokio antropologija, Hindi kalba ir literatūra. Ved. Kristina Jonutytė

Remiantis ilgalaikiais etnografiniais tyrimais su Lietuvos lenkais, laidoje svarstoma, ką reiškia būti Lietuvos lenku šiandien, kaip tai reiškiasi kasdienybėje bei politinėje plotmėje, kaip identitetą transformuoja migracija bei geopolitiniai lūžiai. Aptariama, kodėl ši bendruomenė dažnai atsiduria tarp dviejų ribotų vertinimų – nepakankamo „lietuviškumo“ Lietuvoje ir nepakankamo „lenkiškumo“ Lenkijoje – ir kaip toks išorinis vertinimas veikia pačių Lietuvos lenkų savimonę ir tapatybę. Etnografinių tyrimų patirtimi besidalijanti viešnia taip pat atveria postkolonijinės teorijos bei „atsitiktinės diasporos“sąvokas, padedančias naujai išvysti Lietuvos lenkų vietą regione ir Lenkijos kultūrinėje vaizduotėje. Laidos pašnekovė dr. Anna Pilarczyk-Palaitis yra sociokultūrinė antropologė, dirbanti Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centre. Jos moksliniai interesai apima tapatybės, atminties ir postkolonijines studijas, etniškumo, nacionalizmo bei tautinių mažumų antropologiją Vidurio ir Rytų Europoje. Daugiausia dėmesio savo darbuose ji skiria Lietuvos lenkų mažumai, jos tapatybės kūrimo praktikoms. Ved. Kristina Jonutytė

Mokesčiai dažniausiai priimami kaip sausa biurokratinė prievolė ar finansinis faktas, tačiau antropologinis žvilgsnis atskleidžia kur kas gilesnį jų matmenį, ypač asmenines ir socialines reikšmes. Šioje laidoje mokesčiai nagrinėjami kaip visuomenės „klijai“ ir tam tikras pilietybės ritualas, per kurį žmonės kuria, patiria ir įprasmina savo santykį su valstybe bei bendrapiliečiais. Kalbama apie tai, kaip mokesčių mokėjimas tampa ne tik ekonominiu indėliu, bet ir emociškai įkrauta tapatybės, vertybių bei priklausymo bendruomenei išraiška. Remiantis etnografiniais tyrimais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, aptariama, kaip mokesčių prasmes mato ilgalaikiai rezidentai rusakalbiai, ypač tie, kurie po nepriklausomybės atkūrimo neįgijo pilietybės. Laidoje ieškosime atsakymų, kaip šiose kasdienėse patirtyse reiškiasi posovietinės ir neoliberalios idėjos apie darbą bei ką žmogiškoji mokesčių perspektyva gali įnešti į jų ekonominį ir politinį supratimą. Laidos pašnekovė - Marija Norkūnaitė – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto asistentė. Jos mokslinių interesų laukas apima valstybės antropologiją, (post-)socializmą ir neoliberalizmą, taip pat pilietybės, darbo ir mokesčių temas. 2023 m. Oksfordo universitete ji apsigynė daktaro disertaciją visuomenės sutarties idėjos Baltijos valstybėse tema. Ved. Kristina Jonutytė

Priklausomybė – medicininė diagnozė, bet taip pat ir socialinė bei kultūrinė kategorija giliai veikianti žmogaus tapatybę, santykius ir pasaulį aplink jį. Remiantis ilgalaikiais etnografiniais tyrimais su gyjančiaisiais nuo priklausomybės Lietuvoje, laidoje analizuojama, kiek gijimo kelias yra specifiškas skirtingoms kultūroms, kokį vaidmenį čia atlieka bendruomenės bei institucijos ir kaip galima suprasti bei mažinti šią pažeidžiamą grupę lydinčią stigmatizaciją. Laidos pašnekovė – Vytauto Didžiojo universiteto socialinės antropologijos centro dėstytoja ir tyrėja Juozapa Živilė Mieliauskaitė. Jos tyrimų sritys yra priklausomybė, sveikimas iš priklausomybės bei medicinos antropologija. 2026 m. ji apsigynė disertaciją apie sveikimą nuo priklausomybės ir reintegraciją per penkerių metų laikotarpį. Ved. Kristina Jonutytė

Klajoklių tautų gyvenimas mums gali atrodyti keistas, bauginantis ar net romantiškas. Jų ryšys su gamta, gyvūnais ir valstybėmis, kurių ribose šie klajokliai atsiduria, yra daugialypė ir sudėtinga, plačiai antropologų tyrinėjama tema. Kaip tarp klajoklių suprantama sėkmė? Ką reiškia žodis „autochtonas“? Ir kokį ryšį pietryčių Azijos klajokliai kuria su greta jų gyvenančiais plėšriaisiais gyvūnais? Išsamiau apie tai – pokalbyje su klajoklių autochtonų bendruomenes tyrinėjančiu antropologu Donatu Brandišausku. Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu. Ved. Arvydas Grišinas

Miestas yra vieta, kur supanti fizinė, architektūrinė ir infrastruktūrinė erdvė turi ypatingą reikšmę čia gyvenančių visuomenių gyvenimui. Dėl šios priežasties nemažai buvusių industrinių miestų ir jų gyventojų bendruomenių Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais. Ką žmonių gyvenime reiškia miesto erdviškumas? Kaip iš naujo save atranda Lietuvos postindustriniai miestai ir jų visuomenės? Ir kas yra vaikščiojimo etnografija? Išsamiau apie tai – pokalbyje su postindustrinius miestus tyrinėjančia antropologe Aušra Teleiše. Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu. Ved. Arvydas Grišinas

Bene pastoviausias dalykas mūsų gyvenime yra nuolatinis susidūrimas su ne tokiais kaip mes, galbūt keistai atrodančiais „kitais“. Šis susidūrimas tampa ne tik išbandymu, bet ir abipusės transformacijos galimybe. Ką reiškia sąvoka „kitinimas“? Kokią poveikį kitiems gali turėti mūsų žvilgsnis? Ir kaip buvimą „kitu“ išgyvena iš musulmoniškų kraštų į Lietuvą pabėgusios moterys? Išsamiau apie tai – pokalbyje su pabėgėles Lietuvoje tyrinėjančia antropologe Vaida Bražiūnaite. Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu. Ved. Arvydas Grišinas

Islandija – vieniems lietuviams svajonių, kitiems kasdienybe, o tretiems – namais tapusi šalis. Islandų kultūra ir kalba savo spalvomis, garsais, žodynu ir vaizdais poetiškai ir nepastebimai susilieja su atšiauriu, bet magiško, mistiško ir grėsmingo grožio kupinu kraštovaizdžiu. Kokio tamsumo būna islandiškos naktys? Koks yra kasdienis gyvenimas mažame, į šiaurę nutolusiame Islandijos miestelyje? Ir kaip islandų kalba gali praplėsit mūsų erdvės, gamtos ir laiko suvokimą? Išsamiau apie tai – pokalbyje su savo gyvenimu ir betarpiška patirtimi Islandiją tyrinėjančia antropologe Vaida Bražiūnaite. Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu. Ved. Arvydas Grišinas

Autoritarinė galia apima ne tik politinį lauką, bet ir šiose galios sistemose gyvenančių žmonių kasdienybę, humorą, net ir jusles. Gyvos ir tikros tarp politinių girnų atsidūrusio žmogaus patirtys šiais iššūkių demokratijai kupinais laikais tampa vis aktualesnės. Kaip gyvenimą kontroliuoti siekė autoritarinis humoras Sovietų sąjungoje? Kokių vertės ir laimės formulių galima išmokti iš garsiosios Vilniaus „Rožytės“? Ir kokį kvapą turi dabartinis Rusijos karas prieš Ukrainą? Išsamiau apie tai – pokalbyje su antropologe Neringa Klumbyte. Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu. Ved. Avydas Grišinas

Indija yra paradoksų kraštas, kur sugyvena, persidengia ir sudėtingiausiais būdais siejasi gausybė kalbinių, kultūrinių, religinių ir tautinių grupių. Pastaraisiais dešimtmečiais ir Lietuvoje apsigyvena vis didėjantis kiekis indų diasporos gyventojų. Tad kokia ta Indijos kultūrinė įvairovė? Kaip indų bendruomenė prisitaiko Lietuvoje? Ir ką jie galvoja apie karą Ukrainoje? Išsamiau apie tai – pokalbyje su antropologe Kristina Garalyte. Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu. Ved. Arvydas Grišinas

Rinkti paramą Ukrainai Lietuvoje yra tapę gana įprastu, tam tikrą valstybinį sąmoningumą demonstruojančiu reiškiniu. Tačiau pažiūrėjus į tarptautinį kontekstą paaiškėja, kad tai anaiptol nėra savaime suprantamas elgesys, o ir patį karą skirtinguose kraštuose žmonės mato skirtingai. Kaip Rusijos agresiją prieš Ukrainą mato ir supranta Prancūzijos visuomenė? Kaip atrodo paramos rinkimo užkulisiai Lietuvoje? Ir kokia gilesnė, kultūrinė šio savanoriško elgesio logika? Išsamiau apie tai – pokalbis su Oksfordo universiteto antropologijos doktorante Beatriče Juškaite. Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu. Ved. Arvydas Grišinas

Tautinių mažumų tema niekada nėra paprasta ar savaime suprantama. Kitoniškumas užklausia, pastato į įtampą, ir transformuoja tiek „savo“, tiek „kito“ tapatybę, tiek daugumos, tiek ir mažumos pasaulį. Tad ką lietuviams reiškia būt tautine mažuma svetur? Kaip jaučiasi ir kokį ryšį su Lietuva išlaiko Norvegijoje gyvenantys lietuviai? Ir kaip gyvenimą Lietuvoje patiria čia gyvenantys lenkai? Išsamiau apie tai – pokalbyje su antropologu Dariumi Daukšu. Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu. Ved. Arvydas Grišinas