Advertise on podcast: Žaidžiam žmogų

Description

Išskyrus išimtį, jei esate skaitantis šuo, turbūt jūs žmogus. Kaip sekasi juo būti? Su visomis žmogiškomis emocijomis, iššūkiais, dovanomis, ydomis. Kad ir kokia tema laidoje kalbėtume, visuomet grįšime prie žmogaus: o ką per tai galime apie save suprasti? Ir jei tikėsime, kad žmogus yra mažytė visata, tikimės ir šiek tiek suprasti pasaulį, visą šį įdomų žaidimą. Kiek leidžia jėgos, bandome žvelgti ir su empatija, ir su švelniu humoru. Nuo seksualumo iki socialinių temų, nuo estetikos iki kosmoso, nuo kūno iki psichologijos. Laida 2022 m. gimė iš dviejų klasiokių – aktorės Elžbietos Latėnaitės ir žurnalistės Tautės Šumskės – draugystės. Nuo 2025 m. rudens laidą gražiu sutarimu perima ir veda Tautė. Nauji epizodai pasirodo ketvirtadieniais, 16.00 val.

Unlock Žaidžiam žmogų podcast Email contact info,
Listeners & Audience details

Email contact information

Direct podcast contact details

Listeners

Audience numbers & engagement insights

Audience details

Podcast Insights

Podcast episodes

Check latest episodes from Žaidžiam žmogų podcast

Mokyklos įkūrėja Lauryna Varneckė: „Mokytojai turi rodyti, kaip galvoje atrodo mąstymas“

2026/10/22

Pašnekovės mama Lauryną įspėjo: „Psichologija – pelkė, bet pedagogika – liūnas“. Neišgąsdino. Lauryna Varneckė prieš 11 metų įkūrė netradicinę mokyklą, kurioje taikė iš Vokietijos atsivežtą modelį. Jį grindė trimis principais: mažiau yra daugiau; pasitikėti; jokio streso. Ši mokykla perėjo kelis etapus, kurių vienas buvo – chaosas, kai mokiniai turėjo didžiulę laisvę. Šiandien mokykla „Forvardas“ jau atradusi ir rėmų grožį. Pašnekovė apie pedagogiką kalba užtikrintai ir vaizdingai – parinktos metaforos taikliai atskleidžia profesijos esmę. „Pedagogai turi būti multiinstrumentalistai“, – sako ji. Ved. Tautė Šumskė

Poetas Gintaras Bleizgys: „Psichoterapijoje radau tai, ko neradau literatūroje“

2026/10/15

Poetas ir ekonomistas Gintaras Bleizgys į gyvenimą žvelgia per eilėraščius ir įmonių balansus, o dabar – ir per geštalto psichoterapiją. Kas nutinka, kai savęs pažinimo kelias iš literatūros pasuka į psichoterapiją? Kalbamės apie jausmus, kuriuos literatūroje patiriame per Trečiąjį, apie vyrų (literatų) santykį su emocijomis ir kelią iš galvos į kūną. Du kartus pokalbio metu dingusi elektra paliko šiek tiek šnypštimo įrašo dalyje, o netrukus po keistų, laidos įrašų istorijai nebūdingų trikdžių kalba nuvingiavo prie Dievo temos. Galiausiai Gintaras priminė: „Žmogiškajam būviui geriau priartėti prie žmogiškojo būvio.“ Ved. Tautė Šumskė

Eglė nemato, bet viena keliauja po pasaulį: „Dabar – mano geriausias laikas“

2026/10/08

„Tau knygą reikėtų leist“, – nesusilaikė pokalbį įrašiusi Violeta, išgirdus Eglės istorijas. O aš turbūt daugiausia tinklalaidės istorijoje prilemenau „uau“. Klausantis Eglės užima kvapą. Ji nuo gimimo nemato, bet viena skrenda į Kanadą, JAV, išbando atrakcionus, šuolį parašiutu, tampa pirmąja nerege, apsilankiusia Kompiuterių istorijos muziejuje. Eglė pasidalijo ir vidinėmis kelionėmis – kaip hipnoterapija padėjo išplėsti ribas, pripažinti savo homoseksualumą, išmokti džiaugtis kitų sėkmėmis. „Atsirado resursų“, – atvirai pasakojasi garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė. Pokalbis, galintis įkrauti baterijas sunkią dieną. Ved. Tautė Šumskė

Somatinės seksologijos praktikė: vyrai nelabai žino, kaip save mylėti

2026/10/01

„Sunku būti smalsiam, jei sąmonė bombarduojama stereotipų“, – atkreipia dėmesį somatinės seksologijos praktikė Virginija Vareikytė. O stereotipų apie vyrų emocinę artikuliaciją, ypač seksualumo temomis, yra daug: jie visada pasiruošę ar kad jie turi inicijuoti lytinį aktą ir panašių. Vyrų mažai kas klausia: o kaip tu nori būti liečiamas? Retai to paklausia ir jie. Epizode kalbamės seksualinio raštingumo temomis, daug dėmesio šįkart nukreipiant į vyrų erotinių poreikių temą, bet įžvalgos aktualios visoms lytims. Kokius įrankius pasitelkia somatinė seksologija, kas yra „šiltas seksas“ ir kokį galingą klausimą pasiūlo Sutikimo rato principas. (S) Ved. Tautė Šumskė.

Jaunimo mentorius Edvinas Rupšys „Vienu metu buvau barzdotas berniukas“

2026/09/24

Gulėjo užkastas žemėmis. Baigė karo akademiją. Bijojo tėvui pasakyti, kad keičia kelią. Jaunimo mentorystės programų kūrėjas, atsargos karininkas Edvinas Rupšys nebe pirmą kartą šoka į nežinomybę. Šįkart – baigdamas savo, kaip „Vyrų kalvės“ vadovo, etapą. Kas Edviną veda į priekį? Kodėl jam teko pažinti savo šešėlį? Beje, tai pirma laida, kurią įrašėme tamsoje. Panašu, kad Edvinas tikrai moka įnešti pokyčių. Ved. Tautė Šumskė

Istorijų kūrėja Jogilė Ramoškaitė: „Nesąmonė man – šveñta“

2026/09/17

Koks jūsų santykis su „nesąmone“? Niekniekis, gėda, ignoruoti? Kiek kasdienoje sau leidžiate pakvailioti? Jei sakysim, kad žmogus turi sąmonę ir pasąmonę, gal galim truputį turėti ir nesąmonės? Turinio kūrėja Jogilė Ramoškaitė man ir įkūnija žmogų, kuris su dideliu atsidavimu kuria išgalvotas istorijas arba kasdienybės įvykius pakylėja iki spalvingo, komiško, kartais absurdiško pasakojimo. Kuriuose, jei nori, gali rasti mažyčių išminties ir įžvalgos inkliuzų ir puikaus įsiklausymo į žmogų. Kurios istorijos detalės tikros? Kartais tenka spėlioti, ir protas lieka palaimingai smalsus. Kokia yra žodingoji ir vaizduotės pilnoji Jogilė? Gal įsikvėpsite ir jūs vienai kitai nesąmonei? Ved. Tautė Šumskė

Varjetė Lietuvai atvežanti šokėja Valerija Gneuševa: „Patirti nuostabą suaugus – prabanga“

2026/09/10

„Anksčiau turėjau daug agresijos suaugusiųjų pasauliui, dabar jaučiuosi švelnesnė ir jau kaip pagrindinė savo gyvenimo veikėja“, – septynerių metų atkarpą apžvelgia šokėja Valerija Gneuševa. Ji – spalvingą kelią einanti kūrėja, nuo pramoginių šokių vaikystėje, šiuolaikinio šokio studijų užsienyje, egzotinių šokių ant stulpo pamokų, pasirodymų televizijoje, arenose iki dabar – vizijos parodyti Lietuvai pasaulinio lygio varjetė teatro. Kodėl įdomu pažinti save su kauke? Ved. Tautė Šumskė

„Mama – pirmieji mūsų santykiai“. Apie mamas ir dukras psichoterapeutė Inga Bogdzevičienė

2026/09/03

„Vaiko tikslas tikrai nėra tapti geru savo mamai“, – akcentuoja egzistencinės krypties psichologė-psichoterapeutė Inga Bogdzevičienė. Kalbamės daugiausia apie mamos ir dukros ryšį ir keletą galimų nebrandžių jo modelių – pavyzdžiui, mama daugiau nei moteris ar moteris daugiau nei mama. Kaip tokie kraštutinumai gali reikštis ir veikti dukras? Palietėme ir tėčių vaidmenį tokiais atvejais, šiek tiek – mamos ir sūnaus ryšį. Aptarėme „vilties pykčio“ sąvoką, brandžią mamos meilę ir kaip galima gyti nepatyrus sveiko santykio su mama. Ved. Tautė Šumskė

„Patirti ribas – irgi emocinis poreikis“. Sveiko suaugusiojo paieškos schemų terapijoje

2026/08/27

Kognityvinė elgesio terapija (KET) – viena paklausiausių terapijos rūšių mūsų dienomis. Tiesa, ji kinta, ir šiandien galima rinktis net iš kelių atšakų. Viena jų ¬– schemų terapija. Gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Adomas Bieliauskas pristato, kam ji tinka, kuo skiriasi nuo klasikinio KET‘o, kaip gali atrodyti schemų terapijos sesija, kas yra ribota pertėvystė. Aptariame terapino santykio trūkius, empatiškos konfrontacijos svarbą, įsitikinimo „aš esu nemylimas“ galimą raišką. Ved. Tautė Šumskė

Chemijos mokytojas dr. Romanas Voronovičius: „Klaidos – patirties vienetai“

2026/08/20

„Pastebėjau: kas domisi chemija, domisi ir pasaulio sutvėrimu“, – dalijasi chemijos mokytojas dr. Romanas Voronovičius, vienintelis Lietuvoje mokslų daktaras, disertaciją skyręs chemijos didaktikai. Taigi jis giliai pažįsta ne tik chemiją, bet ir tai, kaip ir kokie žmonės ją perpranta. Ko chemija gali pamokyti apie gyvenimą? Kodėl mokantis taip svarbu nebijoti klysti? Apie mokymąsi, kvailumą, chemijos esmę ir paties Romano lėtą romaną su šiuo mokslu. Ved. Tautė Šumskė

Senosios raštijos tyrėja dr. Eleonora Terleckienė: „Savęs paieškos nėra naujas reiškinys“

2026/08/13

Kadaise termino „depresija“ nebuvo. Būdavo minima melancholija. Ir dažnai, jai užklupus, žmonės leisdavosi į kelią. Arba dėl kitų priežasčių – dvasinių ir ne tik. Vienas įdomus mūsų istorijos veikėjas buvo toks Radvila Našlaitėlis. Jis parašė pirmąjį tarptautinį LDK bestselerį apie savo dvejų metų piligriminę kelionę! Kas ten tokio visiems įdomaus buvo? Ką apie žmogų galime sužinoti skaitydami 400 metų senumo tekstus? Su senosios raštijos tyrėja dr. Eleonora Terleckiene ieškome atsakymų. Kokių jausmų rasime senojoje literatūroje? Kuo piligrimystė skiriasi nuo paprastos kelionės? Ved. Tautė Šumskė

Psichologė Aurelija Auškalnytė: „Savo buvimu bandau plėsti erdvę kitoniškumui“

2026/08/06

Kaip išsaugoti save ir jautrumą, kai daug metų kovoji už pokytį įtampos kupinose srityse? Pokalbyje su Aurelija Auškalnyte – psichologe, lygių galimybių ir emocinės sveikatos temų aktyviste – apie tai, kaip neperdegti nuo kovos ir kodėl kalbėjimas apie moterų teises visada yra daug didesnis pokalbis. Aurelijai pavyksta išsaugoti lengvumą ir toliau siekti tvarių permainų. Apie kasdienes patirtis: kūną, visuomenės lūkesčius, buitinius sprendimus. Vyriškumo ir moteriškumo kategorijas. Antakius kaip revoliuciją. Ir Gimbutienės tiltą. Ved. Tautė Šumskė

Muzikos kritikė Emilija Visockaitė: „Snobiškumas mane gąsdina labiau nei popsas“

2026/07/30

Emilija apie muziką rašo ne tik nusmailinta plunksna, bet ir su bagažu semiotikos žinių. Popreiškinių advokatė augo intelektualiuose namuose, taip susiformavo unikalus balsas, kurį Emilija Visockaitė pasitelkia kurti neprėską ir nepėsčią žurnalistiką apie Lietuvos atlikėjus – savo tinklaraštyje „Ausis“ ir kituose kanaluose. Kur ji mato popso grožį? Ką patyrė Kanye Westo koncerte? Iš kur Emilija turi drąsos atvirai mėgti SEL‘ą, o po jo pasirodymo ramia širdimi eiti į ba. koncertą? Ko ši autorė pasigenda muzikos kritikoje Lietuvoje? Sužaidėme ir specialiai Emilijai skirtą žaidimą „Patiktukai“. Ved. Tautė Šumskė

Gailė Butvilaitė: „Rašant, net kančioje, kartais įvyksta gražiausi dalykai“

2026/07/23

Daug kas Gailę žino kaip aktorę. Kiti – kaip turinio kūrėją, renginių vedėją. Bet neseniai ji atrado dar vieną kūrybos kryptį – rašymą. Baigusi TV ir kino scenarijaus rašymo magistro studijas Madride, Gailė parašė filmo scenarijų ir teatro pjesę, pagal kurią jau pastatytas spektaklis Ispanijos sostinėje. Kokias istorijas ji nori pasakoti savo kūriniais? Gailė augo Venesueloje ir po birželio žemės drebėjimų daug dalijasi apie tragiškas šalies aplinkybes autoritarinio režimo akivaizdoje. Kokių Venesuelos spalvų ir patirčių mes nesuprantame? Ved. Tautė Šumskė

Psichoanalizės teoretikė dr. Greta Kaluževičiūtė: „Psichoanalizė yra istorinė relikvija“

2026/07/16

„Jaučiuosi kaip psichoanalizės kontrabandininkė“, – sako Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė dr. Greta Kaluževičiūtė. Vienas iš jos dėstomų dalykų – kūrybiškumo psichologija. Greta taip pat yra asocijuota dėstytoja Derbio universitete, garbės dėstytoja Esekso universitete ir viena iš psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programos lektorių Lietuvoje. Pokalbyje susipynė psichoterapijos subjektyvumo, psichoanalizės aktualumo, atvejo analizės, žaismės terapijoje ir kūrybiškumo temos. „Kūrybiškumo priešingybė yra prisitaikymas“, – priminė svarbią Donaldo Winnicotto mintį pašnekovė. Ved. Tautė Šumskė