Advertise on podcast: Gimtoji žemė

Antibiotikų naudojimas žemės ūkyje, anot mokslininkų, yra pasaulinė problema. Tiesa, Lietuvoje situacija nėra bloga. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per pastaruosius kelerius metus antibiotikų naudojimas žemės ūkyje sumažėjo dešimčia procentų. Tai lemia užtikrinta gyvūnų gerovė, biologinių apsaugos reikalavimų laikymasis ūkiuose. Anot Telšių rajono ūkininko Dainiaus Dargio, antibiotikų naudojimą ekologiniame pieno ūkyje leidžia sumažinti subalansuotas pašaras. Senovinis verpimo ratelis, mezgimas, tautinio paveldo duonos kepimas – visi šie amatai labai artimi Daivai Petruškevičienei iš Varėnos rajono. Moteris tikina, kad visuose darbuose klauso širdies balso. Užuot dariusi puošnias staltiesėles, užuolaidėles, moteris pastaraisiais metais mezga specialias kojines ukrainiečių kariams. ,,Verta žinoti“. Lietuviams puikiai pažįstamas medis – Mažalapė liepa gavo šių metų vaistinio augalo titulą. Tokį konkursą jau daugybę metų rengia VDU Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų skyrius. Viena iš konkurso narių, mokslininkė profesorė habil. Dr. Ona Ragažinskienė pastebi, kad Mažalapės liepos panaudojimas labai platus: nuo farmacijos iki kosmetologijos ar žemės ūkio. Ved. Rūta Simanavičienė

Mūsų liko nebe daug, sako mini ūkio savininkė Jolanta Jasiūnienė. Itin kalvotoje Trakų rajono Aukštadvario seniūnijoje, Karaliūnų kaime, Jolantos mini ūkyje aštuonios melžiamos karvutės ir devynios ožkos. Iš pieno nedideliame ceche gaminama varškė, sūreliai, jogurtai, sūriai ir desertai, grietinė ir sviestas. Tokį savo svajonių ūkį Jolanta įsidrąsino įkurti po skaudžios verslininkės patirties. Šiauliuose turėtas nedideles maisto parduotuves teko uždaryti, kai tokias parduotuves šluote nušlavė didžiųjų prekybos centrų plėtra. Dabar Jolanta sako išgyvenanti tą patį. Mažieji ūkiai, jos įsitikinimu, išgyventi nebeturi galimybių. Tikimasi, kad jau po mėnesio Žemės ūkio ministerija Vyriausybei teiks Melioracijos fondo įstatymo projektą. Melioracijos įrenginių būklė Lietuvoje kritiška, nusidėvėjimas siekia 75 proc. Žemės savininkai palaikė tokio fondo steigimo planą, bet turėjo pastabų. Ar rasti kompromisai? Kalba Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, Žemės ūkio ministerijos atstovė Violeta Važnevičienė. Dar viena gera žinia ūkininkams iš Europos Komisijos. Valstybės suteikiama teisė 2024 metais taikyti išimtines geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 8 reikalavimo sąlygas. Lietuva, kaip ir daugelis Europos Sąjungos šalių narių, palaikė tokią Europos Komisijos iniciatyvą, kuri suteiks daugiau lankstumo, siekiant geriau atsižvelgti į ES ūkininkams kylančius iššūkius. Ved. Kristina Toleikienė

Kurtuvėnuose veikiantis žirgynas hipoterapiją maždaug prieš 20 metų pradėjo taikyti pirmasis šalyje. Šiandien darbui su fizinę negalią ar raidos sutrikimų turinčiais asmenimis skirti trys žirgai. Jų paruošimas, pasak specialistų, yra ilgas ir sunkus darbas, o norinčių lankyti terapinius užsiėmimus - eilės ilgos. Pasakojimas iš Kurtuvėnų žirgyno „Girniukas“. „Turto banko“ aukcione buvo parduota valstybinė, Žemės ūkio ministerijai priklausiusi įmonė „Šilutės veislininkystė“. Apie šį įvykį bei kodėl valstybinės įmonės parduodamos retai - pokalbis su lietuvos valstybės įmonės „Turto bankas” Valstybinių kompetencijų departamento vadovu Algirdu Stumbriu. Peru atgaivintas senovinis žemės dirbimo metodas, padedantis įveikti besikeičiančio klimato keliamas problemas. Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Vaida Auglienė kartu su vyru rūpinasi 400 ha ūkiu Ukmergės rajone, tačiau savo laisvą laiką skiria naujai atrastam pomėgiui – keramikai. Pokalbis apie tai, kaip ūkininkavimą pavyksta derinti su keramika ir ko išmokė ši meno rūšis. Anykštėnė sodyboje įrengė vaizdo kameras, kad galėtų stebėti čia atklystančius laukinius žvėris. Surinktoje vaizdo kolekcijoje moteriai trūksta tik lūšies ir meškos. Kristina Rudokaitė pasakoja, kad barsukai, lapės, stirnos, elniai ir netgi vilkas jau tapo nuolatiniais sodybos svečiais, kurie visiškai nebesibaimina čia užsukti pasivaišinti jiems paliktomis vaišėmis. „Ungurio koja“ – bene du dešimtmečius gyvuojanti žuvų rūkymo ir pardavimo įmonė, kuri savo produkciją ruošia Palangos apylinkėse, o platina visoje Lietuvoje. Pokalbis su įmonės įkūrėja Renata apie tai, kokias žuvis kokiame Lietuvos mieste dažniausiai žmonės perka. Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Jonavos rajone ramybės vietos gyventojams neduoda, kaip spėjama, vienišas, paliegęs vilkas, puolantis ne tik naminius gyvulius, bet ir kieme laikomus šunis. Stambiųjų plėšrūnų tyrinėtojas Petras Adeikis sako, kaimuose greičiausiai siautėja sergantis arba vienišas vilkas, ieškantis lengvo grobio: „Problemos sprendimas vienas – vilką reikia sumedžioti.“ Stintų žvejyba bobomis ant ledo – į Lietuvos nematerialaus paveldo sąrašą įtraukta vertybė, kuri vis dar puoselėjama Molėtų bei Ignalinos rajonuose. Apie žvejybą bobomis ir kaip ši tradicija puoselėjama šiomis dienomis – pasakoja Ežerų žvejybos muziejaus muziejininkė Alfreda Petrauskienė, Molėtų r. Sausio mėnesį vyko Lietuvoje žiemojančių vandens paukščių stebėjimas bei apskaita. Stebėtojus registravo ir jų surinktus duomenis rinkęs apibendrino Lietuvos ornitologų draugijos apskaitų koordinatorius Laimonas Šniaukšta, kuris apžvelgė, kaip keičiasi Lietuvoje žiemojančių paukščių tendencijos. Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Nuo kitų metų pradžios bus kontroliuojama į Europos Sąjungą įvežamo medaus kokybė ir nustatytos naujos jo ženklinimo taisyklės. Vienas iš naujo reglamentavimo iniciatorius europarlamentaras Juozas Olekas sako, kad išsiaiškinta, kad net pusė ES realizuojamo medaus buvo padirbiniai, o medaus pirkėjai etiketėse nebuvo tinkamai informuojami, apie medaus sudėtį ir kilmę. Nauju reglamentavimu siekiama pažaboti šias problemas. Bitininkas Vaidas Arbutavičius sveikina naująją tvarką ir sako, jog ir Lietuvoje parduotuvėse jau dominuoja neaiškios kilmės medaus mišiniai, lietuviško medaus parduodama nedaug. Nuo dovanotų putpelių pulkelio iki rimto ūkio. Per 27-erius metus nueitas ilgas kelias, įveikta ne viena krizė, bet šiandien ūkininkė Daiva Urbonavičiūtė gali pagrįstai didžiuotis ypač moderniu putpelių ūkiu, įkurtu Matukiškių kaime, Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje. Tiesa, lietuvius vis dar tenka edukuoti, kuo naudingi putpelių kiaušiniai, skatinti valgyti ir putpelieną. Mat ji vis dar lietuviams - ponų maistas, o putpelių kiaušiniai – Velykų stalo puošmena. „Verta žinoti“. Kovo mėnesį į Lietuvą, į savo lizdus, grįš gandrai. Aplinkos apsaugos agentūra įspėja, kad norint perkelti gandralizdį būtina gauti leidimą ir tai leidžiama padaryti iki kovo 31 dienos. Ved. Kristina Toleikienė

Šalies istorija įamžinta gimtinėse. 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Tarp jų buvo iš Kalvarijos savivaldybės Kušliškių kaimo kilęs Petras Klimas. Šiandien nėra išlikusios jo tėviškės, tik šimtamečiai medžiai žymi buvusios sodybos vietą. Kaip gimtinėje prisimena ir Vasario 16-ąją pagerbia savo įžymųjį kraštietį Kalvarijos savivaldybės gyventojai, pasakoja jaunimo klubo „Arka“ narys Robertas Degutis. Trakų rajone, Onuškyje, prisimenamas ir pagerbiamas iš kaimo kilusio Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko atminimas. Jo vardu pavadinta Onuškio pagrindinė mokykla, kasmet visą vasarį vyksta įvairūs renginiai, parodos, konkursai, koncertai mokykloje ir miestelyje. Pasakoja Onuškio Donato Malinausko pagrindinės mokyklos direktorė Rima Blikertienė ir pavaduotoja ugdymui Stasė Masilionienė. Žvirgždaičiuose, Šakių rajone, žymių Lietuvos lakūnų Antaninos Liorentaitės ir jos brolio Jono Liorento tėviškės vietą žymi išlikęs dvikamienis ąžuolas, šulinio rentinys ir atminimo lenta. Net nesusiję su aviacija žmonės yra girdėję apie pirmąją lietuvių moterį lakūnę ir parašiutininkę Antaniną Liorentaitę bei aviacijos pulkininką leitenantą Joną Liorentą. Deja, Antrasis pasaulinis karas sustabdė jų skraidymą. Baigiantis karui, jie pasitraukė į Vakarus ir jų lakūnų karjera nutrūko. Žvirgždaičiuose prisimenamas ir gerbiamas šių žymių Lietuvos lakūnų, kilusių iš gausios patriotiškos ūkininkų šeimos, atminimas. Išsamiau – jų dukterėčia Kunigunda Bukantienė ir Žvirgždaičių seniūnė Giedrė Snudaitienė. Ved. Regina Montvilienė

Net visiškai nepelningais metais bendrovėje „Mėta“ nenuleista rankų, ieškota sprendimų ir rinkų. Dabar beveik pusantro šimto rūšių maisto ir ne maisto gaminių paklausūs Lietuvoje ir užsienyje, o viena pirmųjų šalyje ekologiškų produktų gamybos įmonė gyvuoja jau 35 metus. Pasak bendrovės vadovo Mindaugo Vyskupaičio, jų nedidelėje, vos 9 darbuotojus turinčioje įmonėje produktai pagal užsakymus patiekiami tiesiai vartotojams. Šakių rajone, Zyplių dvare, esančio restorano „Kuchmistrai“ virtuvėje ruošiami originalūs senoviniai didikų valgiai. Patiekalams renkasi vietinius, šviežius produktus, taip įgyvendindami vadinamąsias trumpąsias maisto grandines. Vasario 16-os dienos išvakarėse lankytojus džiugins valgiais, kurie buvo ruošiami prezidento Antano Smetonos šeimos stalui. Išsamiau – virtuvės šefas Artūras Rakauskas. Per Europą vilnija ūkininkų protestų banga. Nepasitenkinimas Europos Sąjungos keliamais reikalavimais bei vietinės valdžios sprendimais įaudrino dar daugiau Europos valstybių ūkininkų. Neseniai Rygos link judėjo traktoriai Latvijoje, keliai blokuoti Lenkijoje, sunkioji technika Vatikaną apsupo Italijoje, protestui susitelkė ir Ispanijos ūkininkai. Kai kurie jų protestavo ir prie Europos parlamento. Ved. Regina Montvilienė

Gimtoji žemėŠakių r. ūkininkas Darius Stonkus yra stambaus augalininkystės ūkio šeimininkas. Įvaldė modernią techniką, taiko pažangias technologijas ir gauna gerus derlius. Tik piktinasi valdžios sprendimais, priimamais neįsigilinus į situaciją, nederinant su žemdirbiais. Todėl ir iš jo ūkio į protesto mitingą Vilniuje išriedėjo du traktoriai, kuriuos vairavo sūnus ir darbuotojas. Pats važiavo žemdirbių palaikyti. Daugelis sutiktų vilniečių pritarė, palaikė žemdirbius. Bet buvo tokių, kurie dar vis mano, kad žemdirbiai yra išlaikytiniai. Apmaudu, juk jo ūkis sumoka triskart daugiau mokesčių, negu gauna išmokų. Panevėžio rajono Bistrampolio dvarą dabar daug kas žino. Ir net vietiniai sunkiai bepamena, kaip jis atrodė prieš 20 metų, – sunykęs, apgriuvęs, kiaurais stogais. Dabar čia akį traukia rekonstruoti dvaro pastatai, pavyzdingai tvarkoma aplinka. Ir viskas skirta žmonių poilsiui, konferencijoms, šventėms ir festivaliams organizuoti. Vaikų ir suaugusiųjų džiaugsmui įkurtas zoologijos sodas, kuriame galima išvysti įvairių retų gyvūnų bei paukščių. Apie dvare vykusias permainas išsamiau – Bistrampolio dvaro valdytojas, kanauninkas Rimantas Gudelis. Nuo vaikystės pamėgti žirgai vėliau tapo Akmenės r. Barvydžiuose įsikūrusio jojimo klubo „Delta“ trenerės Aušros Girdenienės nuolatiniu užsiėmimu. Jos entuziazmas, talkininkų užsidegimas padeda atliekant kasdienius darbus, per treniruotes ir varžybas. Įspūdingi Hanoverio veislės žirgai, žemaitukai ar ponis vienus lankytojus traukia pasigrožėti, o kitus ir pajodinėti. Viena bėda – šiam žiemojimui žirgams dėl sausros nepavyko pasiruošti pakankamai pašarų. Dabar brangiai perka, bet nė vieno iš žirgų neatsisakė. Ved. Regina Montvilienė

Seimas pirmadienį po pateikimo priėmė svarstyti Akcizų įstatymo pataisas dėl suskystintų naftos dujų akcizo sumažinimo nuo 304 iki 41 euro už toną, taip pat atšaukti ribojimus dėl lengvatinio dyzelino. Į neeilinę Seimo sesiją parlamentarus subūrė protestavę, sprendimų laukiantys ūkininkai. Laidoje „Gimtoji žemė“ – Seimo narių įžvalgos ir sprendimų argumentai. Šiandien – Užgavėnės, diena kai laikas vyti žiemą iš kiemo ir kviesti pavasarį. Paskutinę žiemos dieną būtina daug ir sočiai prisivalgyti. Danguolė Kemerienė iš Stoniškių seniūnijos, Pagėgių savivaldybės, pasidalys tradicinio šiupinio virimo receptu. Gamtininkas. Kiekvienas šalies regioninis parkas turi ypatingų, tik jam būdingų vietų, žavinčių jų lankytojus bet kuriuo metų laiku. Trakų r. Aukštadvario regioninis parkas didžiuojasi išskirtiniu kraštovaizdžiu: velniabalėmis, šaltiniais, ežerais, upėmis, piliakalniais ir miškais. Pasakoja Aukštadvario regioninio parko lankytojų centro administratorė Ema Staniulionienė. Ved. Regina Montvilienė

Žemės ūkio tarybos nariai penktadienį buvo susitikę su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda. Šiame susitikime buvo aptartii per neseniai vykusią žemdirbių protesto akciją kelti reikalavimai, galimybės juos įgyvendinti. Išsamiau Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas ir tarybos narys, Pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis. Potvynio semiami keliai ir pievos - kasmetis reiškinys Pagėgių savivaldybės Stoniškių seniūnijos gyventojams. Užsemiama daugiau nei 60 procentų kelių. Šį pavasarį didžiausią pavojų patiria Kucų kaimo gyventojai. Pieno ūkio savininkei Irenai Valiukonytei kasryt rūpi, ar pavyks traktoriumi nuvežti pieną supirkėjams. Rudenį naujai sutvarkytą ir asfaltuotą kelią Plaškiai - Panemunė jau sugriovė potvynio vanduo. Žiemos mėnesiai – laisvesnis metas augalininkystės ūkių šeimininkams. Šiuo metu ne tik įvertina praėjusių metų rezultatus, bet ir apgalvoja, kaip produktyviau dirbs nuo ateinančio pavasario. Pasak Akmenės r., Ventos kaimo, ūkininko Stanislovo Bačiulio, valdančio 800 ha žemės, dėl darbų patyrusiam agronomui problemų nekyla. Net nepalankiais metais gauna gerus derlius, tačiau dažnai nuvilia valdžios sprendimai. Kokie? Įdomu žinoti. Lietuvoje nuo seno buvo auginamas medėjantis storalapis, dar vadinamas pinigų medžiu. Tik jo nereikėtų painioti su panašiu, tik prieš porą dešimtmečių Lietuvoje atsiradusiu kambariniu augalu. Išsamiau – Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė. Ved. Regina Montvilienė

Vakar Briuselyje Seimo KRK surengė išskirtinį posėdį, kuriame dalyvavo ir EK narys, atsakingas už žemės ūkį ir kaimo plėtrą Janušas Wojciechowskis. Aptarta keliolika klausimų, o dėl svarbiausio dabar Lietuvos žemdirbiams – daugiamečių pievų atkūrimo, pasiektas susitarimas reikalavimą metams atidėti. Išsamiau apie posėdį interviu su kaimo reikalų komiteto pirmininku Viktoru Pranckiečiu. Diplomuotas agronomas Liubomiras Vošteris žinomas ir kaip sveikos mitybos šalininkas, savo ūkyje auginantis linus sėmenims, speltą, belukštes avižas, grikius, judras, kmynus. Kartu su žmona Janina sveikatingą produkciją ruošia relizacijai, spaudžia linų sėmenų aliejų, mala miltus. Abu daug žino apie sveiką mitybą ir prisipažįsta, kad labiausia patinka linai, kuriems jiedu skyrė visa gyvenimą. Retai dabar mažuose miesteliuose rasi veikiančią biblioteką. Ukmergės rajone Šešuoliuose – graži išimtis. Po metų pertraukos biblioteka atsidarė, kai atsirado darbuotoja. Jūratė Salickienė dar yra ir seniūnaitė, ir bendruomenės pirmininkė, todėl žmonės į biblioteką užsuka ne tik knygų. Ved. Arvydas Urba