1434810353
Gimtoji žemė

Advertise on podcast: Gimtoji žemė

Categories
Country
United States
This podcast has
1022 episodes
Language
Lithuanian
Publisher
LRT
Explicit
No
Date created
2018/08/31
Latest episode
2026/11/10
Average duration
22 min.
Release period
3 days

Description

Senas tradicijas turinti, viena populiariausių Lietuvos radijo laidų skirta ne tik kaimo, bet ir miesto žmonėms, norintiems geriau žinoti žemdirbių ir maisto pramonės aktualijas bei perspektyvą, nepamiršti krašto tradicijų ir papročių. Darbo dienomis 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Unlock Gimtoji žemė podcast Email contact info,
Listeners & Audience details

Email contact information

Direct podcast contact details

Listeners

Audience numbers & engagement insights

Audience details

Podcast Insights

Podcast episodes

Check latest episodes from Gimtoji žemė podcast


Trumposios maisto grandinės ūkininkams per ilgos
2026/11/10
Trumposios maisto grandinės ūkininkams per ilgos Trumposios maisto grandinės – įvairiapusiškai aptarinėjama tema. Vieni sako, kad mato didžiulį potencialą, o kiti teigia, kad trumposios maisto grandinės surūdijo. Alytaus rajono Simno gimnazijos pavyzdys visgi įrodo, kad įdėtos pastangos, plėtojant trumpąją maisto grandinę, atsiperka. Gimnazijos direktorė Laimutė Jarmalavičienė sako, kad sprendimas nutraukti tradicinį maitinimo paslaugos pirkimą iš išorės įmonių ir pradėti tiekti pietus, kurių dalis produktų perkama tiesiai iš vietinių ūkininkų, moksleivius grąžino į mokyklos valgyklą. Sunkiausia visgi prikalbinti ūkininkus įsitraukti į procesą. Kodėl sutiko bendradarbiauti, patirtimi pasidalys ūkininkas Mindaugas Anušauskas iš Alytaus rajono. Jaunas amžius netrukdo siekti didelių tikslų. Studentas Aretas Stankūnas iš Pakruojo rajono yra vienas jauniausių triušių veisėjų Lietuvoje. Jo išauginti triušiai sėkmingai dalyvauja specializuotose parodose Lietuvoje ir užsienyje bei pelno itin aukštus vertinimus. Vieni rečiausių triušių jo kolekcijoje yra nykštukiniai reksai juodos „otter“ spalvos. Ved. R. Simanavičienė
Ar avininkystės sektoriaus problemos nustumtos į paraštes?
2026/11/09
Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) fiksuojami faktai negailestingi – Lietuvos avininkystės sektorius pastebimai traukiasi. Naujausiais duomenimis, avių laikytojų skaičius šalyje susitraukė daugiau nei 6 procentais, o bendras registruotų avių skaičius nukrito iki 123–132 tūkstančių. Ši statistika tik patvirtina augintojų nuogąstavimus – smulkūs šeimos ūkiai neatlaiko naštos ir traukiasi iš rinkos. Apie esamus iššūkius plačiau kalbės Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė, Alytaus rajono ūkininkas Eduardas Guževičius, Lazdijų r. ūkininkas Mantas Jančiukas ir ŽŪM viceministras Kęstas Spūdys. Kaimo bendruomenės – ne tik bendravimo, bet ir verslumo šaltinis. Tauragės rajono Pagramančio bendruomenės centras „Gramančia“ turi kuo pasidžiaugti, nes turi įkūrusi kavinę „Gramančia“. Čia pietauti ateina vietos žmonės, keliaujantys turistai, o ir bendruomenės nariai turi, kur paminėti šventes. Kaip sako bendruomenės centro pirmininkė Raselė Stružeckienė, didžiausias laimėjimas yra sukurtos 34 darbo vietos. Ved. R. Simanavičienė
Ekologinis ūkis rado būdą išvengti augančių išlaidų spąstų
2026/11/06
Kol daugeliui šalies ūkių vis didesniu iššūkiu tampa augančios sąnaudos, Justinos ir Ervino Šulcų ekologinis veislinių galvijų ūkis Rokiškio rajone plečiasi. Ūkininkai sako, kad pasirinktas ūkininkavimo modelis leidžia mažiau priklausyti nuo brangstančių išteklių ir išvengti dalies išlaidų, su kuriomis susiduria kiti ūkiai. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos studentas Modestas Makselis praktikos semtis išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten jis dirbo ūkyje, kuriame kiekvienam derliaus nuėmimo sezonui perkami nauji kombainai, o modernios technologijos yra kasdienio darbo dalis. Būsimasis žemės ūkio inžinierius sako, kad jaunimas žemės ūkį vis dar pernelyg dažnai sieja su sunkiu fiziniu darbu, nors šiandien tai viena sparčiausiai modernėjančių sričių. Ved. Kristina Toleikienė
Kailinių žvėrelių ūkių uždarymas artėja, kompensacijoms lėšų nėra
2026/11/05
Praėjusios kadencijos Seimas nusprendė uždrausti kailinių žvėrelių auginimą Lietuvoje, tačiau artėjant ūkių uždarymui paaiškėjo, kad valstybė neturi lėšų kompensacijoms. Kailinių žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša sako, kad uždarant konkurencingą verslą nebuvo tinkamai įvertinta tokio sprendimo kaina. Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika pripažįsta, kad sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų finansinių pasekmių, ir tikisi, kad pavyks pratęsti ūkių veiklą, kol bus priimti teisiniai sprendimai dėl kompensacijų. Tuo metu viena aktyviausių šio draudimo šalininkių, Seimo Kaimo reikalų komiteto narė Angelė Jakavonytė, sako, kad kelio atgal nebėra, tačiau sutinka, jog valstybė turi sąžiningai pasielgti ir išmokėti kompensacijas verslą prarandantiems ūkininkams. Baltųjų trumų sostine rudenį tampančioje Alboje geri trumai vertinami lyg deimantai, o jų pirkėjų gretose netrūksta nei garsiausių pasaulio šefų, nei labai turtingų gurmanų. Trumų prekeiviai pasakoja, kad jų produkcijos yra ragavęs net popiežius, tačiau svarbiausia šiame versle ne įspūdingi klientai, o per dešimtmečius užtarnautas vardas ir pasitikėjimas. Iš Italijos Pjemonto regiono – pasakojimas apie trumų medžiotojus, prekybininkus ir beveik šimtmetį skaičiuojantį Albos baltųjų trumų festivalį. Ved. Kristina Toleikienė
Baltijos ūkininkai nenori būti antrarūšiai Europoje
2026/11/04
Nevienodos konkurencinės sąlygos, mažiausios tiesioginės išmokos regione ir lėčiau augančios investicijos vis labiau didina atotrūkį tarp Baltijos šalių ir kitų Europos ūkininkų. Būtent todėl, Briuselyje sprendžiant būsimosios žemės ūkio politikos ir finansavimo kryptis po 2027 metų, Baltijos šalių ir Suomijos ūkininkų organizacijos vienija jėgas siekdamos, kad regiono problemos nebebūtų ignoruojamos. Apie tai kalba Jonas Vilionis, Eimantas Pranauskas ir Mindaugas Maciulevičius. Pasisvečiavusios pas Karaliūnų kaimo gyventoją ir paragavusios tradicinio sūrio, mama ir dukros nusprendė atkurti autentišką jo receptą. Paieškos ir bandymai užtruko ne vienus metus, tačiau šiandien Karaliūnų sūris pelno apdovanojimus ir garsina Aukštadvario regioninį parką. Savo istoriją pasakoja sūrininkė Rūta Jasiūnaitė. Ved.Kristina Toleikienė
Mėsinės galvijininkystės sektorius grimzta į krizę
2026/11/03
Mėsinių galvijų augintojai stabdo investicijas, atsisako plėtros planų ir pripažįsta, kad padėtis sektoriuje darosi vis sudėtingesnė. Apie krizės priežastis, ūkininkų nuotaikas ir ateities perspektyvas pasakoja Nerijus Gricius, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininkas. Taip pat apsilankome pirmą kartą surengtame jaunųjų bulių aukcione, kuriame savo augintinį pristatė ir Kupiškio rajono ūkininkas Egidijus Černius. Ūkininkas ir perdirbėjas Vytautas Vyskupaitis prisimena, kaip prieš dešimt metų patikėjo trumpųjų maisto tiekimo grandinių idėja. Šiandien jis sako, kad grandinė surūdijo, o vietos gamintojams prasibrauti į viešąjį maitinimą vis dar nėra paprasta. ved. Kristina Toleikienė
Alpakų vilna Lietuvoje: ne produktas, o atlieka
2026/11/02
Visame pasaulyje alpakos auginamos dėl vertingos vilnos, tačiau Lietuvoje ji vis dar laikoma ne ūkyje sukurtu produktu, o žemės ūkio atlieka. Augintojai sako, kad toks požiūris stabdo sektoriaus plėtrą ir menkina jų veiklą. Apie alpakų augintojų problemas, pasiekimus ir siekį būti pripažintiems veislininkystės sektoriuje pasakoja Alpakų ir lamų augintojų asociacijos vadovė, ūkio „Nemuno alpakos“ įkūrėja Agnietė Pranckūnienė ir ūkio „Miško alpakos“ savininkė Ieva Mačiūtė-Pajaujė. Pokalbyje dalyvauja ir žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika. Artimieji rūpinasi kapavietėmis, o seniūnijoms tenka prižiūrėti veikiančias kapines, senąsias kapines ir atminimo vietas. Vis dažniau susiduriama su apleistomis kapavietėmis, tačiau Elektrėnų savivaldybės Semeliškių seniūnė Loreta Karalevičienė sako, kad senų kapų nereikėtų skubėti naikinti. Pasitaiko atvejų, kai net po daugelio metų sugrįžę žmonės ieško artimųjų kapų, o jų neradę tai išgyvena labai skaudžiai. Be to, vis daugiau gyventojų siekia išsaugoti senas kapavietes, kurios ilgainiui tampa kelių kartų šeimos amžinojo poilsio ir atminimo vieta. Ved. Kristina Toleikienė
Kartų kaita pieno ūkiuose – lemtingas robotų vaidmuo
2026/10/19
Moderniame pieno ūkyje Tauragės rajone darbuojasi jauna šeima, Virginija Mirošničenko ir Jonas Kolosauskas. Jau trečius metus šeima darbuojasi robotizuotoje fermoje ir laiko 120 melžiamų karvių. Veterinarės išsilavinimą turinti Viktorija sako, kad visi šeimos finansai ir laikas yra investuojamas į pieno ūkio plėtrą. Tiesa, šis sezonas apie naujas investicijas galvoti neleidžia. Ūkininkė tikina, kad ir tos milijoninės paramos neturės jokio reikšmingo poveikio. Gyvybingų kaimiškų vietovių sąlyga – aktyvios bendruomenės. Tokia yra ir Plungės rajone veikianti Glaudžių seniūnaitijos bendruomenė „Dvarkiemis“. Nors gyvuoja dar neilgai, bet veiklų apstu. Jos leidžia žmonėms ne tik jaustis reikalingiems, bet ir prisideda prie sveikatingumo. Ved. R. Simanavičienė
Ginčų komisija sankciją panaikino, NMA ūkininkui surašė naują
2026/10/16
Pastaraisiais mėnesiais Nacionalinė mokėjimo agentūra minima dėl Europos prokuratūros atliekamų tyrimų, galimų korupcijos istorijų ir vadovybės permainų. Tačiau Kaišiadorių rajono ūkininko Karolio Kanapecko istorija rodo kitą agentūros veidą. Jauno ūkininko atžvilgiu NMA demonstruoja išskirtinį atkaklumą: Lietuvos administracinių ginčų komisijai panaikinus griežčiausią sankciją, agentūra priėmė naują sprendimą ir vėl pareikalavo grąžinti dalį paramos.Nacionalinės mokėjimo agentūros Teisės departamento direktorius Kšištof Dukovič tikina, kad agentūra paramos projektą įvertino iš naujo ir nustatė, jog ūkininkas neįvykdė dalies prisiimtų įsipareigojimų. Vakar pirmą kartą Lietuvoje paminėta Kaimo moters diena. Kodėl svarbu pastebėti ir įvertinti moterų indėlį į kaimo bendruomenių gyvenimą? Apie tai kalba Lietuvos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė. Savo mintimis dalijasi ir pirmųjų Kaimo moters dienos nominacijų laureatės: Sigita Sudintė iš Telšių rajono bei nominacijos „Jaunasis kaimo balsas“ laureatė Edita Čepokienė iš Biržų rajono. Ved. Kristina Toleikienė
Maisto saugumo signalas: Lietuva praranda kiaulininkystę
2026/10/15
Seimo Kaimo reikalų komitetas Lietuvos kiaulininkystės padėtį įvertino kaip krizinę ir ragina skubiai rengti sektoriaus gelbėjimo planą. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas sako, kad krizė aiškiai matoma skaičiuose – Lietuvoje užauginama mažiau nei pusė suvartojamos kiaulienos. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė pabrėžia, kad kiaulininkystės padėtis verčia iš naujo kalbėti apie apsirūpinimą maistu ir šalies maisto saugumą. Tuo metu žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdys pripažįsta, kad sektoriui būtinas gelbėjimo planas, tačiau perspėja, kad jį parengti nebus paprasta. Taip pat laidoje – Serbijos bitininkų patirtis kovojant su medaus klastojimu ir stiprinant vartotojų pasitikėjimą vietos bitininkų produkcija. Kauno bitininkų draugijos pirmininkas Paulius Bernadišius pasakoja apie bitininkų sukurtą medaus kokybės užtikrinimo sistemą, kurią Lietuvos bitininkai laiko vienu sėkmingiausių kovos su medaus padirbinėjimu pavyzdžių. Ved. Kristina Toleikienė
Ekologiškos žaliavos užauginama daugiau, nei jos perdirbama į galutinius produktus
2026/10/14
Apie tai, kad Lietuvoje ekologiškos žaliavos užauginama daugiau, nei jos perdirbama į galutinius produktus, kalba Brigita Mosiejauskė, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkė. Už gražių ekologijos idėjų slypi nelengva ūkių kasdienybė: šių metų derliaus praradimai, nepalankūs orai ir išaugusios kuro sąnaudos. Apie ekologinio ūkininkavimo prasmę, ryšį su pirkėju ir pasitikėjimą savo užaugintu maistu pasakoja ekologinių ūkių atstovės Rasa Prusakova ir Inga Jokubaitienė. Virginija Andrulė, VšĮ „Ekoagros“ direktorė, primena, kad ekologinės gamybos sertifikatai pirmiausia yra garantija pirkėjui. O žemės ūkio viceministrė Ligita Valalytė pabrėžia, kad ekologinių ūkių sėkmė priklauso nuo vartotojų pasirinkimo sąmoningai rinktis ekologiškus produktus. Pašnekovus kalbinome „EKOlink 2026: renkuosi ekologišką – keičiu save, keičiu pasaulį“ konferencijoje. Išsipildžiusi šeimos svajonė – nuosavas verslas. Šilutės rajono Katyčių kaime gyvenantys Lindžiai vietoje seno ūkinio pastato įkūrė nedidelį gamybos cechą. Jame Jūratė Lindžienė kepa tradicinius skruzdėlynus, kurie iškeliauja užsakovams visoje Lietuvoje.
Kuras ir trąšos brango visiems, bet milijoninė pagalba pasieks ne visus
2026/10/13
Žemės ūkio rūmų pirmininkė A.Pabedinskienė, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas A.Svitojus, Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas P. Astrauskas bei kitų žemdirbių organizacijų atstovai kelia klausimą, ar beveik 20 milijonų eurų pagalba ūkininkams tapo pavyzdžiu, kaip ateityje bus skirstomos ir milijardinės kaimo plėtros lėšos. Jų teigimu, dialogo su socialiniais partneriais nėra, o sprendimai dėl paramos paskirstymo priimami už uždarų durų. A.Svitojus žemės ūkio ministro pažadus susitikti su Žemės ūkio rūmų bendruomene prilygino Vladimiro Putino kalboms apie siekį taikos. Tuo metu žemės ūkio viceministrė L.Valalytė atmeta kaltinimus dėl dialogo stokos. Pasak jos, diskusijų su sektoriumi netrūko, o kalbos apie už uždarų durų priimamus sprendimus neatitinka tikrovės. Ministerijos teigimu, dabartinis sprendimų priėmimo modelis yra atviresnis nei buvo anksčiau. Kol Vilniuje diskutuojama apie milijonus, Šilutės rajono ūkininkė Zigfrida Kraujalienė tiesiog bando išgyventi. Antrus metus jos laukus ir pievas niokoja lietus, o šiemet pro nesutvarkytą pylimą plūstelėjęs vanduo užliejo ganyklas ir pašarams ruošti skirtus plotus. Keturių šimtų galvijų bandą laikanti ūkininkė neslepia nerimo, ar pavyks įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir išsaugoti ūkį. Pasak jos, ūkininkams tenka gyventi nuolatiniame neapibrėžtume: viena ranka parama skiriama, o kita ieškoma priežasčių taikyti sankcijas ir ją susigrąžinti. Ved. Kristina Toleikienė
Jaunieji ūkininkai parodoje: nuo akvaponikos iki aukso medalių
2026/10/12
„Rinkis prekę lietuvišką 2026“ parodoje dėmesio sulaukė ne tik gamintojai, bet ir savo veiklą pristatę jaunieji ūkininkai. Žemės ūkio ministerijos stende Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos nariai pasakojo, kaip kuria verslus kaime: nuo produkcijos perdirbimo ir edukacijų iki pirmojo Lietuvoje akvaponikos ūkio. Parodoje atsiskleidė ir ryški tendencija – vis daugiau ūkininkų neapsiriboja žaliavos auginimu, bet patys ją perdirba, kuria išskirtinius produktus ir ieško tiesioginio ryšio su vartotoju. Vienas tokių pavyzdžių – „Lauručių ūkis“, kurio kreminis medus su česnaku, imbieru ir citrina šiemet pelnė aukso medalį. Parodoje dalyvavo 253 gamintojai, o geriausiems gaminiams įteikti 83 aukso ir sidabro medaliai. Ved. Kristina Toleikienė
Sumenko Lietuvos žemės ūkio efektyvumas
2026/10/09
„Eurostat“ duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje vienam dirbamosios žemės hektarui tenkanti pridėtinė vertė buvo apie 500 eurų, o ES šalyse vidutiniškai ji siekė apie 1500 eurų. Kas lėmė tokią situaciją ir kaip reikėtų didinti žemės ūkio efektyvumą? Pokalbis su Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininku Ignu Hofmanu, SEB banko departamento vadovu Modestu Kieru ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentu Eimantu Pranausku. Gimtasis kaimas, sunykęs beveik prieš pusšimtį metų, dabar telpa ant įprasto stalo. Uosinė dėžė panaši į lagaminą, kurio ilgis maždaug pusantro metro, plotis apie metrą, aukštis gal 20 centimetrų. Ji atsidaro ir tada po stiklu tarsi laukuose ir pievose – Gelažių kaimas 1935 metais. Gimtojo kaimo maketą, pagal anuomet dirbusio matininko eskizus, sukūrė Vidmantas Skurdenis, dabar gyvenantis Panevėžio rajone Vadokliuose. Jis džiaugiasi, kad maketas populiarus ir buvo parodoje Seime, seniūnijoje, o tai padeda saugoti krašto istoriją, buria čia gyvenusius ir gyvenančius žmones. Ved. Arvydas Urba
Lietingą metą derlių gelbėja melioracija
2026/10/08
Šiaulių rajone Šakynos seniūnijoje ūkininkaujantis Arūnas Gedaminskas prieš keletą metų subūrė melioracijos sistemų naudotojų asociaciją. O šiemet jau turėjo naudos, mat gavus europinę paramą, 200 hektarų plote buvo atlikta melioracijos statinių rekonstrukcija. Ūkininko laukuose, kuriuose sutvarkyta melioracija, lietingi orai neturėjo didelės įtakos darbymetyje. Technika neklimpo, derlius nuimtas laiku, grūdai ekstra klasės, spėta pasėti ir žiemkenčius. Seimas pernai pripažino žemės ir maisto ūkio politiką strategiškai svarbia Lietuvos vidaus politikos dalimi. Tuomet primtos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisos žemės ūkį prilygino tokiomis pat strategiškai svarbiomis sritimis, kaip energetika, transportas, informacinės technologijos ir telekomunikacijos, finansai bei karinė įranga. Tačiau daugiau politikai nieko nenuveikė ir tik dabar pradeda rūpintis, kad žemės ūkis būtų tikrai strateginė sritis. Padėtį aiškina Seimo laikinosios agrogrupės nariai Tadas Prajara, Bronis Ropė ir Viktoras Pranckietis. Drožyba ir krepšių pynimas – pomėgiai, padedantys prasmingiau ir įdomiau gyventi. Tuo įsitikinęs Panevėžio rajone Vadokliuose gyvenantis Antanas Naulickas. Jis sodybą papuošė savo pintais krepšiais ir dekoratyviais kamuoliais, didžiuliu baubliu. Senjoras sako, kad geriau judėti, ką nors veikti nei ant sofos gulėti. Ved. Arvydas Urba

Podcast reviews

Read Gimtoji žemė podcast reviews


0 out of 5
0 reviews

Podcast sponsorship advertising

Start advertising on Gimtoji žemė relevant audience podcasts


What do you want to promote?