Advertise on podcast: Gimtoji žemė

Moderniame pieno ūkyje Tauragės rajone darbuojasi jauna šeima, Virginija Mirošničenko ir Jonas Kolosauskas. Jau trečius metus šeima darbuojasi robotizuotoje fermoje ir laiko 120 melžiamų karvių. Veterinarės išsilavinimą turinti Viktorija sako, kad visi šeimos finansai ir laikas yra investuojamas į pieno ūkio plėtrą. Tiesa, šis sezonas apie naujas investicijas galvoti neleidžia. Ūkininkė tikina, kad ir tos milijoninės paramos neturės jokio reikšmingo poveikio. Gyvybingų kaimiškų vietovių sąlyga – aktyvios bendruomenės. Tokia yra ir Plungės rajone veikianti Glaudžių seniūnaitijos bendruomenė „Dvarkiemis“. Nors gyvuoja dar neilgai, bet veiklų apstu. Jos leidžia žmonėms ne tik jaustis reikalingiems, bet ir prisideda prie sveikatingumo. Ved. R. Simanavičienė

Pastaraisiais mėnesiais Nacionalinė mokėjimo agentūra minima dėl Europos prokuratūros atliekamų tyrimų, galimų korupcijos istorijų ir vadovybės permainų. Tačiau Kaišiadorių rajono ūkininko Karolio Kanapecko istorija rodo kitą agentūros veidą. Jauno ūkininko atžvilgiu NMA demonstruoja išskirtinį atkaklumą: Lietuvos administracinių ginčų komisijai panaikinus griežčiausią sankciją, agentūra priėmė naują sprendimą ir vėl pareikalavo grąžinti dalį paramos.Nacionalinės mokėjimo agentūros Teisės departamento direktorius Kšištof Dukovič tikina, kad agentūra paramos projektą įvertino iš naujo ir nustatė, jog ūkininkas neįvykdė dalies prisiimtų įsipareigojimų. Vakar pirmą kartą Lietuvoje paminėta Kaimo moters diena. Kodėl svarbu pastebėti ir įvertinti moterų indėlį į kaimo bendruomenių gyvenimą? Apie tai kalba Lietuvos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė. Savo mintimis dalijasi ir pirmųjų Kaimo moters dienos nominacijų laureatės: Sigita Sudintė iš Telšių rajono bei nominacijos „Jaunasis kaimo balsas“ laureatė Edita Čepokienė iš Biržų rajono. Ved. Kristina Toleikienė

Seimo Kaimo reikalų komitetas Lietuvos kiaulininkystės padėtį įvertino kaip krizinę ir ragina skubiai rengti sektoriaus gelbėjimo planą. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas sako, kad krizė aiškiai matoma skaičiuose – Lietuvoje užauginama mažiau nei pusė suvartojamos kiaulienos. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė pabrėžia, kad kiaulininkystės padėtis verčia iš naujo kalbėti apie apsirūpinimą maistu ir šalies maisto saugumą. Tuo metu žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdys pripažįsta, kad sektoriui būtinas gelbėjimo planas, tačiau perspėja, kad jį parengti nebus paprasta. Taip pat laidoje – Serbijos bitininkų patirtis kovojant su medaus klastojimu ir stiprinant vartotojų pasitikėjimą vietos bitininkų produkcija. Kauno bitininkų draugijos pirmininkas Paulius Bernadišius pasakoja apie bitininkų sukurtą medaus kokybės užtikrinimo sistemą, kurią Lietuvos bitininkai laiko vienu sėkmingiausių kovos su medaus padirbinėjimu pavyzdžių. Ved. Kristina Toleikienė

Apie tai, kad Lietuvoje ekologiškos žaliavos užauginama daugiau, nei jos perdirbama į galutinius produktus, kalba Brigita Mosiejauskė, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkė. Už gražių ekologijos idėjų slypi nelengva ūkių kasdienybė: šių metų derliaus praradimai, nepalankūs orai ir išaugusios kuro sąnaudos. Apie ekologinio ūkininkavimo prasmę, ryšį su pirkėju ir pasitikėjimą savo užaugintu maistu pasakoja ekologinių ūkių atstovės Rasa Prusakova ir Inga Jokubaitienė. Virginija Andrulė, VšĮ „Ekoagros“ direktorė, primena, kad ekologinės gamybos sertifikatai pirmiausia yra garantija pirkėjui. O žemės ūkio viceministrė Ligita Valalytė pabrėžia, kad ekologinių ūkių sėkmė priklauso nuo vartotojų pasirinkimo sąmoningai rinktis ekologiškus produktus. Pašnekovus kalbinome „EKOlink 2026: renkuosi ekologišką – keičiu save, keičiu pasaulį“ konferencijoje. Išsipildžiusi šeimos svajonė – nuosavas verslas. Šilutės rajono Katyčių kaime gyvenantys Lindžiai vietoje seno ūkinio pastato įkūrė nedidelį gamybos cechą. Jame Jūratė Lindžienė kepa tradicinius skruzdėlynus, kurie iškeliauja užsakovams visoje Lietuvoje.

Žemės ūkio rūmų pirmininkė A.Pabedinskienė, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas A.Svitojus, Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas P. Astrauskas bei kitų žemdirbių organizacijų atstovai kelia klausimą, ar beveik 20 milijonų eurų pagalba ūkininkams tapo pavyzdžiu, kaip ateityje bus skirstomos ir milijardinės kaimo plėtros lėšos. Jų teigimu, dialogo su socialiniais partneriais nėra, o sprendimai dėl paramos paskirstymo priimami už uždarų durų. A.Svitojus žemės ūkio ministro pažadus susitikti su Žemės ūkio rūmų bendruomene prilygino Vladimiro Putino kalboms apie siekį taikos. Tuo metu žemės ūkio viceministrė L.Valalytė atmeta kaltinimus dėl dialogo stokos. Pasak jos, diskusijų su sektoriumi netrūko, o kalbos apie už uždarų durų priimamus sprendimus neatitinka tikrovės. Ministerijos teigimu, dabartinis sprendimų priėmimo modelis yra atviresnis nei buvo anksčiau. Kol Vilniuje diskutuojama apie milijonus, Šilutės rajono ūkininkė Zigfrida Kraujalienė tiesiog bando išgyventi. Antrus metus jos laukus ir pievas niokoja lietus, o šiemet pro nesutvarkytą pylimą plūstelėjęs vanduo užliejo ganyklas ir pašarams ruošti skirtus plotus. Keturių šimtų galvijų bandą laikanti ūkininkė neslepia nerimo, ar pavyks įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir išsaugoti ūkį. Pasak jos, ūkininkams tenka gyventi nuolatiniame neapibrėžtume: viena ranka parama skiriama, o kita ieškoma priežasčių taikyti sankcijas ir ją susigrąžinti. Ved. Kristina Toleikienė

„Rinkis prekę lietuvišką 2026“ parodoje dėmesio sulaukė ne tik gamintojai, bet ir savo veiklą pristatę jaunieji ūkininkai. Žemės ūkio ministerijos stende Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos nariai pasakojo, kaip kuria verslus kaime: nuo produkcijos perdirbimo ir edukacijų iki pirmojo Lietuvoje akvaponikos ūkio. Parodoje atsiskleidė ir ryški tendencija – vis daugiau ūkininkų neapsiriboja žaliavos auginimu, bet patys ją perdirba, kuria išskirtinius produktus ir ieško tiesioginio ryšio su vartotoju. Vienas tokių pavyzdžių – „Lauručių ūkis“, kurio kreminis medus su česnaku, imbieru ir citrina šiemet pelnė aukso medalį. Parodoje dalyvavo 253 gamintojai, o geriausiems gaminiams įteikti 83 aukso ir sidabro medaliai. Ved. Kristina Toleikienė

„Eurostat“ duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje vienam dirbamosios žemės hektarui tenkanti pridėtinė vertė buvo apie 500 eurų, o ES šalyse vidutiniškai ji siekė apie 1500 eurų. Kas lėmė tokią situaciją ir kaip reikėtų didinti žemės ūkio efektyvumą? Pokalbis su Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininku Ignu Hofmanu, SEB banko departamento vadovu Modestu Kieru ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentu Eimantu Pranausku. Gimtasis kaimas, sunykęs beveik prieš pusšimtį metų, dabar telpa ant įprasto stalo. Uosinė dėžė panaši į lagaminą, kurio ilgis maždaug pusantro metro, plotis apie metrą, aukštis gal 20 centimetrų. Ji atsidaro ir tada po stiklu tarsi laukuose ir pievose – Gelažių kaimas 1935 metais. Gimtojo kaimo maketą, pagal anuomet dirbusio matininko eskizus, sukūrė Vidmantas Skurdenis, dabar gyvenantis Panevėžio rajone Vadokliuose. Jis džiaugiasi, kad maketas populiarus ir buvo parodoje Seime, seniūnijoje, o tai padeda saugoti krašto istoriją, buria čia gyvenusius ir gyvenančius žmones. Ved. Arvydas Urba

Šiaulių rajone Šakynos seniūnijoje ūkininkaujantis Arūnas Gedaminskas prieš keletą metų subūrė melioracijos sistemų naudotojų asociaciją. O šiemet jau turėjo naudos, mat gavus europinę paramą, 200 hektarų plote buvo atlikta melioracijos statinių rekonstrukcija. Ūkininko laukuose, kuriuose sutvarkyta melioracija, lietingi orai neturėjo didelės įtakos darbymetyje. Technika neklimpo, derlius nuimtas laiku, grūdai ekstra klasės, spėta pasėti ir žiemkenčius. Seimas pernai pripažino žemės ir maisto ūkio politiką strategiškai svarbia Lietuvos vidaus politikos dalimi. Tuomet primtos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisos žemės ūkį prilygino tokiomis pat strategiškai svarbiomis sritimis, kaip energetika, transportas, informacinės technologijos ir telekomunikacijos, finansai bei karinė įranga. Tačiau daugiau politikai nieko nenuveikė ir tik dabar pradeda rūpintis, kad žemės ūkis būtų tikrai strateginė sritis. Padėtį aiškina Seimo laikinosios agrogrupės nariai Tadas Prajara, Bronis Ropė ir Viktoras Pranckietis. Drožyba ir krepšių pynimas – pomėgiai, padedantys prasmingiau ir įdomiau gyventi. Tuo įsitikinęs Panevėžio rajone Vadokliuose gyvenantis Antanas Naulickas. Jis sodybą papuošė savo pintais krepšiais ir dekoratyviais kamuoliais, didžiuliu baubliu. Senjoras sako, kad geriau judėti, ką nors veikti nei ant sofos gulėti. Ved. Arvydas Urba

Janina Usevičienė prisipažįsta jaučianti priklausomybę nuo karvių, todėl iki šiol sapnuoja prieš porą metų lenkams parduotą savo 34 karvių bandą. Nors pieno supirkimo kainos ir toliau mažos ir karvių laikyti neapsimoka, Janina, pasilikusi vieną geriausią karvutę Bagi, dabar jau turi šešias melžiamas. Tokiu jos pasirinkimu nepatenkintas vyras Vidmantas ir sūnus Danielius, kurie tvarkosi šeimos 350 ha augalininkystės ūkyje. Ir juokaudami ir rimtai kalbėdami jie kol kas prisideda prie pašarų ruošimo, karvių priežiūros, bet tvirtai įsitikinę gyvulininkystės tęstinumo šeimos ūkyje nebus. Skandalas NMA, kai dėl šiurkštaus tarnybinio nusižengimo darbo neteko direktoriaus pavaduotojas, laikinai nušalintas nuo pareigų direktorius, privertė sunerimti ir žemdirbius. Mat per agentūrą mokama įvairi europinė parama pagal Kaimo plėtros strateginį planą, rengiamasi išmokėti papildomą ES ir valstybės biudžeto paramą, nuolatos renkamos paraiškos. Žemės ūkio viceministrė Genovaitė Beniulienė, kuruojanti NMA veiklą ramina visus, kad nepaisant reputacinės žalos, agentūra dirba įprastu ritmu. Ministerija vidinį tyrimą dėl korupcijos rizikų valdymo agentūroje baigs spalio pabaigoje, toliau dirba FNTT. Ved. Arvydas Urba

Edas Sasnauskas – vienas pirmųjų ūkininkų ne tik Šiaulių rajone. Pradėjęs 1989 metais nuo 14 hektarų, dabar dirba 480. Kažkada laikė gyvulių, augino įvairių daržovių, o dabar specializuojasi tik bulvininkystėje ir augina įprastas augalininkystės ūkiams kultūras. Dar turi techniko remonto padalinį, tačiau ir tokia įvairi ūkio veikla menkai padeda sunkmečiais. Anot ūkininko, labiau nei lietūs ar audros žlugdo politikų priimami sprendimai, patikrų žemės ūkyje gausa ir kyšininkavimo atvejai. Panevėžio rajone Mikėnų kaimo pakraštyje su tėvais gyvenantis Rytis Kairiūnas apylinkėse garsėja kaip didelis gyvūnų mylėtojas. Anot jo tėčio Andriaus, vaikas toks buvo nuo pat mažens. Dabar padedant ir tėčiui sodyboje 150 įvairių retų veislių paukščių, 6 šunys, 2 katės, 7 arkliai su poniais, ožys, anksčiau dar buvo ir avių, ožkų triušių ... .Pasivaikščiojimas po sodybą ir pažintis su Ryčio augintiniais parodo žmogaus ryšį su gamta ir jo privalumus. Ved. Arvydas Urba

Pradėti geležinkelio tiesimo darbai kelia nepatogumų kaimų gyventojams. Panevėžio rajono Vadoklių seniūnė Milda Tamokaitienė pasakoja apie gadinamus vietinius kelius, žvyrkelio dulkėmis padengtus ūkininkų pasėlius, sodybų kiemus ir daržus, netgi buvo atvejų kai dužo namų langų stiklai. Tai vyksta dėl didelio mašinų srauto iš žvyro karjerų į “Rail Baltica” statybos vietas, vairuotojams nesilaikant saugaus eismo taisyklių. Anot seniūnės, blogiausia, kad į vietos gyventojų pastabas rangovai menkai reaguoja. Padėtį komentuoja “ Rail Baltica“ ruožo Kaunas – Latvija programos vadovas Jonas Treinys. Pastarosios savaitės palankūs orai, atrodo, turėtų leisti baigti rudens meto darbus laukuose. Tačiau Akmenės rajone Papilės apylinkėse ūkininkaujantis Rolandas Martišius susidūrė su nenumatyta problema. Sugedus traktoriui teko stabdyti žiemkenčių sėją. Kaip ūkininkas įveikia nenumatytus sunkumus, kokios nuotaikos šį sezoną šeimos augalininkystės ūkyje? Vilkaviškio rajono ūkininkas Valentinas Vieraitis, įsigijęs apleistą Šiaudiniškių dvarą, dar prieš 18 metų ėmėsi jį prikelti antram gyvenimui. Veterinarijos specialistas, dirbęs bitininku tuo metu intensyviai užsiėmė sodininkyste ir savo lėšomis ėmėsi tvarkyti XIX amžiaus pradžioje statytus mūrinius klasicizmo stiliaus rūmus. Tačiau suprastėjus ūkio finansams darbai ilgam įstrigo. Kokios nuotaikos dabar ir kodėl jis neatsisako savo sumanymo? Ved. Arvydas Urba

Turite laisvo laiko? Kodėl nepabandžius patiems užsiauginti uogų? Įkvepiančiu pavyzdžiu šiandien taps Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos docentės Aistės Kabašinskienės istorija. Aviečių auginimą moteris vadina užklasine veikla. Ir tai ne vienintelis pavyzdys. Štai Linas Senkus – Plungės rajono Platelių meno mokyklos direktorius, laisvalaikiu auginantis uogas, daržoves. Kaip sako vyras, ūkyje gimsta geriausios idėjos. Bent trumpam nuo darbų ūkininkams leidžia atitrūkti ir įvairūs renginiai. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokomuoju ūkiu organizavo renginį „Kukurūzų naktis“. Pasitelkus tiksliąsias technologijas kukurūzų lauke suformuotas Lietuvos kontūro labirintas, kvietęs atrasti skirtingus šalies regionus. Pažinti skirtingus rajonus padėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos nariai. Ved. R. Simanavičienė

Viena iš didesnio pieno primilžio sąlygų yra tinkamas pašaras. Didelę įtaką turi ir kukurūzų auginimas, tinkamas siloso paruošimas. Kaip sako vienos iš įmonių atstovas Danas Matulis, Lietuvoje dominuoja ankstyvos kukurūzų veislės, siekiama spėti užauginti derlių. VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto profesoriaus Vytauto Liako teigimu, svarbiausias dalykas, norint gero kukurūzų derliaus – yra tinkamas sėjos laikas. Suklydus – rezultato nebebus. Tiek ūkininkaujant, tiek imtynių sporte reikia laikytis disciplinos. Geriausiu Vilkaviškio rajono jaunuoju ūkininku išrinktas Tomas Baracevičius sako, kad ūkininkavimas ir imtynės – suderinami dalykai. Šiltuoju metų laiku galima dirbti žemę, o žiemą – intensyviau sportuoti. Nuo mažens ūkio darbus matęs Tomas sako, kad tiki tuo, ką daro. Ved. R. Simanavičienė

Kauno mieste ir rajone bus ieškoma praktinių sprendimų trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrai. Ūkininkai, įstaigų, asociacijų atstovai kviečiami spalio 1 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universitete diskutuoti, kaip sėkmingai įgyvendinti trumpųjų maisto grandinių plėtrą. Žemės ūkio ministro patarėjas Mantas Valukonis sako, kad jeigu bandymas pasiseks, bus siekiama ir daugiau savivaldybių įtraukti į trumpųjų maisto grandinių kūrimą. Kauno rajone ūkininkaujanti Jonata Pauraitė-Raudonė atvirauja, kad labai norėtų dalyvauti kuriant trumpąsias maisto grandines ir galėtų užauginti daug įvairių žalumynų, tačiau vis dar trūksta informacijos, koks yra produkcijos poreikis. Laikinoji Plungės rajono Žemaitijos kadetų gimnazijos direktorė Daiva Gramalienė sako, kad yra siekis vaikus maitinti vietos ūkių produkcija, tačiau susiduriama su sezoniškumo, produkcijos pristatymo iššūkiais. Ved. R. Simanavičienė Vilniaus rajone vynuogyną „Geltoni botai“ puoselėjanti Ina Grecka sako, kad mažina kitų uogų auginimą ir visą dėmesį skiria vynuogėms. Moteris pabrėžia vynuogyno universalumą – tai ne tik produkcija, bet ir edukacinės patirtys. Kokių klaidų išvengti, norint auginti vynuoges, patars Ina, savo vynuogyne turinti aštuonias veisles.

Rugsėjo 25-ąją Kėdainių rajone apdovanojimuose „Pienės 2026“ pasveikinti labiausiai nusipelnę pieno gamintojai. Didžiausiu Lietuvos pieno gamintoju įmonių kategorijoje antrus metus iš eilės tapo Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Vaškai“. 2000 karvių fermos vadovė Digna Petkinytė sako, kad sėkmės formulė neegzistuoja – yra tik juodas darbas. 2025 metų efektyviausiu pieno gamintoju įmonių kategorijoje tapo Narauskų ūkis iš Lazdijų rajono. Šeimos ūkių kategorijoje lyderystę ir toliau išlaiko 1000 karvių laikanti Dalia Kairaitienė iš Kazlų Rūdos savivaldybės. Efektyviausio šeimos ūkio valdytoja šiais metais paskelbta Danguolė Kaveckienė iš Plungės rajono. Sparčiausiai Lietuvoje augusiu pieno gamintoju tapo Justinas Stonys iš Šilalės rajono. Apie tai, kas svarbiausia, siekiant ambicingų tikslų, papasakos kone visi pirmų vietų laimėtojai. Jaunojo ūkininko įsikūrimo parama pasinaudoję Andrius Šilanskas Vilniaus rajone, Mickūnų kaime, įkūrė veiklą „AŠ Ūkis“. Ūkio darbai buvo ne svetimi nuo mažens, matė kaip bitininkauja senelis. Andrius bandė auginti ir triušius, bet pasikeitus aplinkybėms, gyvūnų teko atsisakyti ir dabar visas dėmesys skirtas natūralių daržovių auginimui ir bitininkystei. Andriaus bityno medus – 2025 m. nacionalinės atrankos nominantas. Jis įvertintas tarp stipriausių ir geriausių Lietuvoje. Ved. R. Simanavičienė