Advertise on podcast: Gimtoji žemė

Molėtų rajono ūkininkas Aivaras Čečetas, turintis 100 melžiamų karvių, buvo kryžkelėje. Reikėjo parduoti pieno ūkį arba modernizuoti. Pasirinko investicijas – 2 mln eurų, padėjo ES palanki parama, o labiausia jaunatviška energija ir jau sukaupta patirtis. Kas buvo sunkiausia, kaip atrodo jau beveik baigta ferma ir kas lėmė, kad projektas vėluoja? Šią žiemą smarkiai prisnigus, o dabar ir šalant, kaimo gyventojams labai padėjo ūkininkai, su savo galinga technika valydami kelius, traukdami užpustytus automobilius. Jie ir dar nusiteikę gelbėti, nors dažnai rizikuoja sulaukti NMA ir VMI galimų patikrų ir netgi baudų. Pasirodo su europine parama įsigyti traktoriai ir kvotinis žaliasis dyzelinas gali būti naudojami tik žemės ūkio darbuose. Ką pataria agentūros ir inspekcijos specialistai, kodėl jais nelabai tiki ūkininkas? Žemės ūkio duomenų centro ūkinių gyvūnų registre praėjusių metų spalio 1 dienos duomenimis Lietuvoje buvo 651 alpaka. Šių dar vis retų gyvūnų augintojų buvo 50. Daugelis jų alpakas laiko edukacijoms rengti, sodyboms paįvairinti ir turi papildomų veiklų. Jurbarko rajone Skirsnemunėje gyvenantys Agnietė ir Mindaugas Pranckūnai dabar turi 30 alpakų ir bene vieninteliai šalyje verčiasi tik iš aplakų auginimo, vilnos panaudojimo, edukacijų ir prekybos mugėse. Ved. Arvydas Urba

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre vykusioje konferencijoje „Inovacijos dirvožemiui – pokyčiai pasauliui“, daug dėmesio skirta neariminei technologijai aptarti. Po mokslininkų pranešimų apie technologijos svarbą tvariam žemės ūkiui, surengta ir diskusija su ūkininkais. Gytis Narbutas, 6 metus sėjantis tiesiai į ražienas, problemų nemato ir plūgą laiko atgyvena. Minimaliąi žemę judinantis neariminės technologijos šalininkas Alfredas Bardauskas, sako, kad bus ūkininkų, kurie šiemet naudos plūgą. Instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėja dr. Gražina Kadžienė įsitikinusi, kad svyravimų tarp technologijos naudotojų bus, nes atsirado iššūkių – naujų piktžolių ir augalų kenkėjų. Ukmergės rajone netoli Valų kaimo vienkiemyje su žmona gyvenantis Mykolas Butkus įsikūręs šimtametėje sodyboje. Joje išlikęs ir 1932 metais statytas klojimas, kurį šeimininkas, dėl unikalios medinės konstrukcijos saugoja, bet ir naudoja kaip sandėlį, buities reikmenų muziejų. Jau antras mėnuo, kai žiema demonstruoja savo privalumus: privertė sniego, negaili šalčio, net plikledį prieš savaitę mus išbandyti pasiuntė. Nemenki žiemos išbandymai tenka ir paukščiams, kuriems norėdami padėti – palesinti, kartais kenkiame. Kokias klaidas darome? Aiškina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ornitologė Gintarė Gražytė. Ved. Arvydas Urba

Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis pernai deklaravusių tik ganyklas ir pievas be jokių gyvulių buvo 18 128. Ūkininkų pažymėjimus turintys, bet realiai nieko nagaminantys gavo 11,5 mln eurų išmokų. Ar yra galimybių ir noro keisti tesioginių išmokų skyrimo tvarką? Kalba svarbiausių šalies žemdirbių visuomeninių organizacijų vadovai Arūnas Svitojus, Jonas Vilionis ir Raimundas Juknevičius. Dusetų hipodrome praėjusį šeštadienį vyko žirgų lenktynės „Sartai 2026“. Ant kelias savaites lieto ledo tako hipodrome varžėsi dešimtys žirgų ir vadeliotojų, mugėje laukė amatininkų kūriniai, didžiojoje scenoje skambėjo liaudiška muzika. Daugiau nei 230 metų skaičiuojanti tradicija – gyva, tai paliudija ir reportažas iš unikalios šventės. Jau trečias mėnuo iš eilės mažėja žaliavinio pieno supirkimo kainos, tačiau parduotuvėse pieno produktai nepinga. Kas lemia tokią padėtį? Aiškina Žemės ūkio duomenų centro rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė Irma Jankauskienė. Ved. Arvydas Urba

Šį savaitgalį numatomi rekordiniai šalčiai, minusinė temperatūra sieks ir 31 laipsnį šalčio. Sinoptikų duomenimis, paskutinį kartą taip šalta buvo tik jau praėjusiame amžiuje, 1970 metais. Nepaisant to, ūkininkų atstovai sako, kad turguose ūkininkai prekiaus vis tiek, o mokslininkai pataria, kaip tinkamai pasirūpinti ūkio gyvūnais. Europos Komisija nustatė, kad net 53 % ES parduodamų produktų pakuotėse ar reklamose pateikiamų „žaliųjų“ teiginių yra neaiškūs arba klaidinantys. Tokia praktika vadinama žaliuoju smegenų plovimu. Siekiant tai sustabdyti, parengta ES Žaliųjų teiginių direktyva. Rubrikoje „Miestietis kaime“ apie kraštovaizdžio inžinieriaus sprendimą iš miesto persikelti į kaimą. Vilniaus rajone esančioje sodyboje „Miško sodas“ ne tik rankų darbo kūriniai, bet ir, anot Gyčio, gražiausia vištidė Lietuvoje. Prie jos ir suolelis, skirtas stebėti įdomų vištų gyvenimą. Ved. Rūta Simanavičienė

Vilniaus rajone esančiame ūkyje „Debesų ganykla“ šeimininkauja: žirgai, poniukai, triušiai ir ožkytės. Tam, kad šalta žiema jiems nebūtų grėsminga, jais rūpinasi ūkio šeimininkė Evelina Danauskė. Vieni gyvūnai mėgaujasi žiemos džiaugsmais, o kitus reikia ir aprengti, kaip kad šalčio nemėgstančią ožkytę Spurgą. Tiesa, „Debesų ganykloje“ daugiausia veiksmo būna vasaros metu, kai vyksta edukacijos, vaikų gimtadieniai. Su nekantrumu naujo sezono laukia ir ūkio savininkė, nes sodyboje baigiamas įrenginėti švenčių pastatas.

Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ekologinės gamybos plotai išaugo beveik septynis kartus. 2025-ieji išsiskiria kaip vienas ryškiausių augimo šuolių per visą laikotarpį. Ekologinės gamybos plotai 2025 m. sudarė kone 10 proc. nuo deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto. Kas lėmė tokį augimą, komentuos VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė, savo įžvalgomis dalinsis ir ūkininkai. Pagrindinius darbus Laimutės ir Mindaugo Jakaičių šeima derina su ūkininkavimu. Elektrėnų savivaldybėje esančiame ūkyje šeima laiko bites, augina moliūgus ir šitaki grybus. Produkciją realizuoja ir savitarnos kioskelyje. Džiaugiasi, kad didžioji dalis žmonių – sąžiningi. Rubrika „Užsienio naujienos“. Nors klimato pokyčiai kelia savų iššūkių, dėl kurių apelsinų derlius šiemet kiek menkesnis, Pakistano ūkininkai ieško naujų būdų kaip pasiekti kitus pirkėjus. Apelsinų augintojas Sabir Shah ėmė kurti trumpus vaizdo įrašus apie jo ūkyje augančius vaisius. Klientai dabar plūsta ir iš užsienio. Ved. Rūta Simanavičienė

Numatant ateityje mažėsiantį paramos krepšelį žemės ūkiui, Žemės ūkio ministerija vis didesnį dėmesį skiria kooperacijai. Išskirtinis dėmesys – pripažintiems kooperatyvams, tokių Lietuvoje yra 56, dominuoja augalininkystė. Kokią pripažinto kooperatyvo naudą mato, kalbės ir „Neries vingio ūkis“ kooperatyvo atstovai, ūkininkai Jolita ir Mindaugas Gumbiai. Šeimos verslu gali tapti ir „Debesų ganykla“. Evelina Danauskė papasakos, kaip jos edukaciniame ūkyje sugyvena žirgai, triušiai ir ožkytės. Žiema tikrai atšiauri, tad „Debesų ganyklos“ augintiniams reikia daugiau dėmesio. Ožkytės turi ir rūbelius, kad nesušaltų. Pirmuosius veiklos metus skaičiuoja „Birštono dvarelis“, įkurtas Karolio Rutkausko su šeima. Rutkauskai šią vietą vadina autentiškų patirčių edukacijų namais. Vilija Rutkauskienė sudomina ne tik išskirtiniais pasakojimais, bet ir vietiniu maistu iš molinės krosnies.

Siekiant apsaugoti ūkius nuo klimato kaitos ir rinkos svyravimų padarinių, yra siūloma kurti žemės ūkio rizikos valdymo fondus pagal priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiai priemonei numatyta pusantro milijono eurų. Kol kas nuo paraiškų teikimo pradžios negauta nei viena paraiška. Kodėl paramos priemonė nepopuliari? „Sofos ūkininkai“ – toks yra ūkininkės, ekonomistės Eglės Mikolaitytės šeimos ūkio pavadinimas. Nuo sofos pakilusi šeima nusprendė ūkininkauti. Veikla išsiskiria produkcijos įvairove – nuo cukinijų žiedų iki rožinių pupelių ar spalvotų morkų. Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ sužinosite, kaip žvarbią žiemą pasirūpinti paklydusiais augintiniais. Ved. Rūta Simanavičienė

2026- uosius metus Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) paskelbė Tarptautiniais ūkininkių metais. Kone 9 dešimtmečius moterys ūkininkės vienijasi ir Lietuvoje. Algimanta Pabedinskienė, Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininkė, sako, kad didžiausias iššūkis prikviesti jaunosios kartos ūkininkes. Apie pasaulines tendencijas ir moterų svarbą žemės ūkio sektoriuje kalba ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto mokslo darbuotoja Vida Mieliauskaitė- Dabkienė. Drąsus moters ūkininkės pavyzdys yra Roberta Ruffino. Gyvenusi įvairiose pasaulio šalyse moteris visgi nusprendė grįžti į Lietuvą ir kurti čia šeimos ūkį. Elektrėnų savivaldybėje įkurtame „Strėvos ūkyje“ moteris su šeima augina bulves, uogas ir naminius paukščius. Rubrikoje „Verta žinoti“ aktuali informacija apie tai, kaip galima gauti paramą, norint sumažinti invazinių rūšių populiaciją savo gyvenamoje vietovėje. Ved. Rūta Simanavičienė

Pievagrybių, kreivabūdžių ir šitakių grybų auginimas Lietuvoje yra skatinamas įvairiomis paramos priemonėmis. Šią veiklos sritį neretai pasirenka ir jaunieji ūkininkai, siekiantys gauti įsikūrimo paramą. Vis dėlto dalis jų vėliau grybų auginimo atsisako - ši ūkio šaka pasirodo kur kas sudėtingesnė, nei atrodo pradžioje. Kavarskas (Anykščių r.) turi miesto statusą ir bendruomenė deda pastangas išlaikyti kuo daugiau viešųjų paslaugų. Vis dar veikia pašto skyrius, kuris itin svarbus vyresnio amžiaus gyventojams. Veikia ir vaikų darželis, tačiau kasmet registruojami tik keli naujagimiai. Tokia situacija - ryškus demografinės krizės Lietuvoje atspindys. Ligita Eitkevičienė niekada neplanavo emigracijos. Tačiau viename savo ankstesnių eilėraščių apie emigrantą Romoje, nerandantį rūgštynių, ji tarsi išpranašavo savo pačios likimą. Ved. Kristina Toleikienė

Įvairias ūkininkavimo kryptis išbandęs ūkininkas Vidas Ditkevičius iš Kaišiadorių rajono teigia, kad angusų veislės galvijų auginimas yra išsipildžiusi jo, kaip ūkininko, svajonė ir mato tokio ūkininkavimo perspektyvą. Bloga melioruotos žemės būklė – mažesnis derlius, didesni nuostoliai. Žemės ūkio duomenų centras išbandė naujausią metodą melioruotos žemės būklei vertinti. Bandomajam projektui pasirinktas Raseinių rajonas, kuriame dirbamos žemės našumo balai vieni aukščiausių Lietuvoje. Tyrimas parodė, kad šiame rajone blogos būklės plotai didesni, nei buvo nustačiusi pati savivaldybė. Berlyne vykstanti „Žalioji savaitė“ šiemet – 100-oji. Parodoje apsilankę ūkininkai iš Kupiškio rajono džiaugiasi galėję susitikti su žemės ūkio ministru ir aptarti aktualius klausimus, pasivaišinti didžiausiu išvirtu cepelinu. Susitikimuose su kitų šalių ūkininkais, kaip sako ūkininkas Z. Aleksandravičius, tvyrojo didelis susirūpinimas, kad jų interesai bus paaukoti dėl MERCOSUR susitarimų ir ūkininkai praras savo ūkius. Ved. Kristina Toleikienė

Sliepišiškio kaime, Anykščių rajone, ūkininkaujanti Senvaičių šeima valdo du skirtingus ūkius. Pieno sektoriaus krizė privertė Vytautą ieškoti alternatyvų ir imtis mėsinių galvijų auginimo, o Jurgita tęsia kovą dėl pieno ūkio išlikimo. Kiekviena susikūrusi kaimo bendruomenė savo planus ir ateities viziją orientuoja į daugelio kaimo žmonių norus ir galimybes. Ne išimtis ir Kauno rajono Margininkų bendruomenė. Jos nariai prie įvairių projektų įgyvendinimo prisideda kas kuo gali: darbu, lėšomis, racionaliais pasiūlymais. Aktyvus bendruomenės narys ūkininkas Audrius Banionis ne tik siūlo, bet ir savo lėšomis padeda įgyvendinti sumanymus. Čia gyvenantiems žmonėms ypač rūpi jų teritorijoje esančių kultūros paveldo objektų išsaugojimas. COVID-19 pandemijos metu sparčiai augusi internetinė prekyba paliko ryškų pėdsaką ir Lietuvos žemės ūkyje. Šiandien sėklinių bulvių rinkos lyderis P. Vasiliausko šeimos ūkis prekybą vykdo internetinėje parduotuvėje. Užsakymus pirkėjai suformuoja patys, bulvių atrinkimą bei pakavimą atlieka robotai. Modernios technologijos leido ūkiui visiškai suvaldyti sertifikavimo, prekių apskaitos, pristatymo organizavimo procesus. Apie tai pasakoja R. Gikarė, ūkio internetinės platformos sumanytoja. Ved. Kristina Toleikienė

Žemės ūkio kooperatyvas „Joniškio aruodas“ per 17 gyvavimo metų subūrė keturių rajonų augalininkystės ūkių šeimininkus. 117 ūkininkų suvienijęs kooperatyvas skatina juos pelningai ir tvariai ūkininkauti. Pasak kooperatyvo generalinės direktorės Juritos Zubauskienės, tariantis, diskutuojant, įsiklausant į daugelio narių nuomonę randami geriausi sprendimai. Jai pritaria kooperatyvo veikloje nuo pirmųjų jo susikūrimo dienų dalyvaujanti ūkininkė Dangira Jakubkienė. O darbų ir rūpesčių kooperatyve nestinga ištisus metus. Advokatas Mindaugas Civilka, vertindamas „siaubo fermos“ istoriją, sako, kad negalima peržengti ribos ir savo iniciatyva daryti pažeidimo ar nusikaltimo tyrimo ir juo labiau paskelbti, kad asmuo yra kaltas ar ne. Tai jau linčo teismas. Sniegu apkloti sodai atrodo panirę į ramų žiemos poilsį, tačiau manyti, kad šiuo metu jiems nereikia jokio dėmesio – klaidinga. Metas pasitikrinti, ar sodui nekenkia graužikai – ragina Kauno kolegijos sodininkystės dėstytojas Donatas Klimavičius. Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkė Alvyra Žilienė ių Aulelių kaimo, Anykščių rajone, sako, kad jos ūkis iš „Metų ūkio“ laureatų buvo nepagrįstai paverstas „siaubo ferma“, kai internete pasklido anonimiškai filmuoti vaizdai ir teiginiai apie kankinamus gyvulius bei pieną su mėšlu. Pasak organizacijos „Tušti narvai“ vadovės Gabrielės Vaitkevičiūtės, tai nėra istorija apie vieną „užsipultą“ ūkį – tai platesnės sistemos problema. Viešinti vaizdai, anot jos, ūkininkų nešokiravo, nes prirakinti, judėti negalintys ir mėšle gulintys gyvuliai laikomi įprasta praktika. Ji mano, kad būtina tobulinti įstatymus, kad gyvūnai fermose nepatirtų kančių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis patvirtina, kad ūkyje, nustatyta gyvulių priežiūros pažeidimų, tačiau svarbiausia – tiek VMVT, tiek policija nenustatė žiauraus elgesio su gyvuliais. G. Gvazdaitis neigia bet kokią galimybę, kad pienas su mėšlu galėtų patekti vartotojams – nesvarbu, iš kokio ūkio jis būtų. Ved. Kristina Toleikienė

Apie lūšių populiaciją Lietuvoje, jos stebėseną Lenkijoje ir nuostolių kompensacijas ūkininkams pokalbis su gamtininku Petru Adeikiu. „Golden Parazyth“ grupės lyderis Giedrius Širka miestą išmainė į vienkiemį Utenos rajone ir šio sprendimo dar nė karto nepasigailėjo. Pokalbis apie kaimo darbus ir kaip jie suderinami su atsakomybėmis mieste. Karpinių meistrė Joana Imbrasienė - apie savus vienumos atradimus, karpinius ir antram gyenimui keliamą Giedraičių dvaro, molėtų rajone, pastatą. Ved. Arneta Spaičė