Advertise on podcast: Ryto allegro

JAV vykusiame „Sundance“ kino festivalyje Andrius Blaževičius už naujausią filmą „Skyrybos karo metu“ pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą. „Navickas Gallery" jau kurį laiką aktyviai pristato kūrėjų darbus įvairiose vietose Lietuvoje ir internetu, o netrukus praplės veiklą ir naujuose namuose Kaune. Filipinų sostinė Manila prisijungė prie „Portals“ skultptūrų tinklo ir tapo šeštąja vieta pasaulyje, kur atverta ši instaliacija. VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ paskelbė apdovanojimų „Turizmo sėkmingiausieji“ nugalėtojus. 2025 metų turizmo traukos vietove karūnuoti Plateliai. Ekskursija „Sutikau M. K. Čiurlionį Kaune“ buvo paskelbta ryškiausia 2025 metų pažintine kelionių po Lietuvą patirtimi. „Klova „Pilėnus“ labai mylėjo“, – sako neseniai išleistos knygos apie kompozitorių Vytautą Klovą autorius Paulius Andriuškevičius. Sausio 31 d. pasitinktas lietuvių operos klasiko Vytauto Klovos šimtmetis. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje duris atvėrė paroda „Draugą laisvėje pažinsi. Danija ir Lietuva po 1990 m.“ Domanto Razausko Muzikinės naujienos. Ved. Marius Eidukonis

Baigėsi Vilniaus miesto savivaldybės organizuotas Prezidento Antano Smetonos paminklinio objekto meninės-architektūrinės idėjos konkursas. Kaip Motiejaus Valančiaus jubiliejinius metus rengiasi paminėti Varniuose esanti vyskupo vardo gimnazija? Vilniaus UNESCO literatūros miesto padalinyje, Pamėnkalnio viloje, duris šiandien atveria paroda „Rašytojai rašytojams“. Kėdainiai rytoj oficialiai paskelbs Lietuvos kultūros sostinės metų atidarymą. Skirtingose miesto vietose nuskambės „Oratorija ašis“. Teatras „Tolyn gilyn“ pristato režisieriaus Pauliaus Markevičiaus patyriminį spektaklį „Kolonija Antika“. Kultūros asamblėja paskelbė, kad mėnesis tarp Lietuvos valstybingumo švenčių – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios – šiemet bus pažymėtas koncertų ciklu „Mes užaugom!“. Pasirodė specialus Katalonijai skirtas žurnalo „Literatūra ir menas“ numeris. Ved. Marius Eidukonis

Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Kokią magiją skleidžia režisieriaus Paolo Sorrentino filmai? Ar jų grožis nenustelbia turinio ir minties? Pokalbis su Italijos kino klasikos ir keturių Sorrentino filmų vertėja Ieva Frigerio. Penkiuose populiariausiuose saugomų teritorijų objektuose per metus apsilankė beveik milijonas lankytojų. Kas žmones traukia į nacionalinius ir regioninius parkus? Kauno miesto muziejaus Rotušės padalinyje atidaryta paroda „Miesto atmintis: miško šokiai“. Ji pasakoja apie unikalią vyresnio amžiaus žmonių šokių tradiciją Panemunės šile, nepertraukiamai gyvuojančią nuo 1964 metų. Dėl išaugusių finansinių gynybos poreikių būsimi treji metai bus žymiai kuklesni įvairioms Lietuvos gyvenimo sritims. Ir čia jau nebeveikia garsioji Čerčilio frazė „O tai dėl ko tada kovojame“, kurią jis pasakė, kai buvo pasiūlyta sumažinti kultūros biudžetą II PK metais. Tačiau ką daryti didžiosioms kultūros įstaigoms, kurioms priklauso nemažai svarbių statinių, kaip išsaugoti griūvančius kultūros paveldo objektus? Pokalbis apie situaciją, susiklosčiusią kultūros lauke ir konkrečiai Nacionaliniame dailės muziejuje.

Kultūros ministerija tikslina savo mintis dėl Nacionalinių kultūros ir meno premijų – neatvykimas į premijos įteikimo iškilmes nereiškia, kad laureatas atsisako ir finansinės premijos dalies. Kaip skaitmeninėje erdvėje stengiamasi stiprinti lietuvių kalbos pozicijas ir kaip tam pasitarnauti gali tūkstančiai valandų balso įrašų? Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ prie rezidencijų plėtros pakvietė prisidėti ir vietos verslininkus. Ar paskutiniai viešosios elgsenos pavyzdžiai, kuomet rezoliucija dėl LRT Europos parlamente įvardijama „namų šiukšlių“ nešimu į užsienį, rodo, kad turime stigmų garsiai kalbėti apie tai, kas pas mus vyksta blogai? Šiaulių dailės galerijoje veikia grupinė tapybos paroda „Adhezijos”. Čia savo darbus pristato 7-ios jaunosios kartos menininkės. Kaip Vilniuje keitėsi bendruomenės per daugiau kaip 700 metų miesto gyvenimo istoriją? Ved. Marius Eidukonis

„Vilniaus koncertų ir sporto rūmai tai Lietuvos krepšinio rinktinė, tai Dainų šventė, kažkoks unikalus fenomenas, kuris visiems patinka“, – sako architektas Andrius Ropolas. Jis svarsto, kaip pastatą vėl paversti patrauklia miesto erdve. Klaipėdos pilies teatras pristato šiuolaikinės vokiečių dramaturgės pjesės premjerą „Pasaulių susidūrimai“ – dviejų legendinių moterų susitikimas scenoje. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Lietuvos šaulių sąjunga dešimčiai metų pratęsė bendradarbiavimo sutartį, kuria numatoma užtikrinti muziejinių vertybių apsaugą, gabenimą bei saugojimą. Kaip Ukrainos karo pamokos keičia Lietuvos muziejų saugumo standartus? Koks Šaulių sąjungos vaidmuo saugant atmintį taikos ir karo metu bei kaip ruošiamasi vertybių evakuacijai „dieną X“? Rašytojas, menininkas ir atlikėjas Žygimantas Kudirka, dar žinomas MC Mesijo pseudonimu, stato ritualinį meta-spektaklį „50 būdų sugriauti iliuziją“. Šiandien minima tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Kokį vaidmenį atlieka kultūra ekstremalių išbandymų metu? Ar pakankamai prisimename geto gyventojus kaip kūrėjus? Ved. Justė Luščinskytė

Prieš keletą metų Zanavykų turgaus Kauno Žaliakalnyje prieigas papuošė čia mėgusios lankytis senbernarės Bitės skulptūra. Ją pro buvusios vaistinės langus dabar kasdien mato menininkė ir kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė, čia įkūrusi projektų erdvę „Avietė“. Klaipėdos parodų rūmuose iki vasario vidurio eksponuojamos keturios kontrastingos parodos nuo šiuolaikinių litografijos darbų, vaizdo instaliacijų iki klasikinės tapybos. Antrąjį savo etapą pasiekė jaunimo kūrybos projektas „Tėvynės DNR“. 57 jaunieji kūrėjai pateikė šiam projektui savo kūrybos dainas, o projekto organizatoriai atrinko dešimt geriausių. Paskelbti geriausi Vilniaus trumpųjų filmų festivalio filmai. Geriausiu nacionalinės konkursinės programos filmu buvo pripažintas Lino Žiūros filmas „Sūkurys“, specialiuoju žiuri paminėjimu įvertintas Vestos Tučkutės filmas „Loving“. Specialusis kino kritikų paminėjimas atiteko Kristinos Savickaitės filmui „Antrasis miestas“. Seimui 2026-uosius paskelbus Radijo šimtmečio metais, Šiauliuose auga susidomėjimas Radijo ir televizijos muziejumi, įkurtu dar 1982-aisiais. Iliustratorė Ieva Babilaitė tapo viena iš 75 menininkų, kurių darbai atrinkti į Bolonijos vaikų knygų mugės iliustruotojų parodą. Domanto Razausko muzikinės naujienos. Ved. Marius Eidukonis Nuotr. aut. Tautvydas Stukas

Šiandien po daugiau kaip pusantrų metų pertraukos Vilniuje duris atveria knygynas „Juodas šuo“. Minint vyskupo Motiejaus Valančiaus metus, tęsiame pasakojimų ciklą apie šią asmenybę. Šį kartą – žvilgsnis į jo dvasinį kelią. Po daugiau nei trisdešimties metų Molėtų kultūros centre suskambo tikras koncertinis fortepijonas. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Prancūzijos nacionaline biblioteka, trečia didžiausia biblioteka pasaulyje. Vienas šios partnerystės rezultatų – drauge minėsimas Oskaro Milašiaus 150-metis. Pokalbis su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo ir Prancūzijos nacionalinės bibliotekos vadovais. Vilniaus miesto muziejuje Vokiečių 6 lankytojams duris atveria Vytautą Kernagį pristatanti paroda „Artistas iš Brodo“. Agluonėnai pradeda Lietuvos mažosios kultūros sostinės metus. Iškilmingame atidarymo renginyje bus įteikta ir Ievos Simonaitytės premija. Šalia Varšuvos, Markuose, įamžintas Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimas. Ved. Marius Eidukonis

Šio ryto užsienio kultūros naujienų apžvalgoje – pažintis su bienalės „Artes Mundi“ laureatu Antonijumi Kaukaru, žvilgsnis į tyrimą apie vandens taršą senovės Pompėjos pirtyse bei meno instaliaciją, skirtą įamžinti laiškų pristatymo paštu tradiciją Danijoje. „Pamatai baltą lapą ir galvoji, ką čia daryti. O siūlai ir medžio lapai – jau patys yra meno kūriniai“, – sako menininkė Kristina Jucikienė. Tauragiškė yra išbandžiusi įvairias kūrybos rūšis, o šiuo metu kuria paveikslus iš siūlų bei tapo ant medžių lapų. Seimas spaudžia savivaldybę: kodėl Vytis Lukiškių aikštėje vis dar nepastatytas, o Vilniaus savivaldybė sako, kad projektas įstrigęs, nes įstatymas reikalauja Vyčio monumento su memorialu, tačiau Kultūros ministerijos konkurso laimėtoju pripažinta Andriaus Labašausko „Laisvės kalva“. „Turbūt įsimylėjau tą augaliuką“ – sako diplomuota linų specialistė Elvyra Gruzdevienė. Panevėžio rajone, Stultiškių vėjo malūne, rekonstruotas vienintelis Lietuvoje linų muziejus. Konkursą eiti Klaipėdos dramos teatro vadovo pareigas laimėjo Anupras Jucius – aktorius, kultūros projektų vadovas, turintis ilgametę patirtį Lietuvos ir užsienio scenos meno lauke. Ved. Justė Luščinskytė

Tarptautiniame šokių festivalyje Indijoje pristatomas bendras lietuvių ir indų kūrėjų projektas „Rasos“. Marijampolės dramos teatras kviečia į teatro senjorų trupės „Aštuonetas“ premjerą poezijos spektaklį „Žvilgsnis į sielą“ . Kaip apsprendžiama, kokie autoriai gaus erdvę pristatyti savo knygas Knygų mugės erdvėse, o ne tik leidėjų ar savo stenduose? Lietuvių kalboje ir tautosakoje gausu su žiema susijusių posakių ar išsireiškimų. Kokie jie ir ką jie atskleidžia? Ko laukti prasidedančiame 19-ajame Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje? Kaip sukurti įtraukią garsinę patirtį filme apie traukinius? Į kino teatrus atriedantis bendras Lenkijos ir Lietuvos gamybos filmas apdovanojimų „Traukiniai“. Ved. Marius Eidukonis

Tapytojų grupė „Giria" kviečia į jau aštuntąją parodą Kaune, Lietuvos sporto muziejuje. Kauno technologijos universitetas drauge su partneriais išleido knygą apie dizainą, kuris mokosi iš gamtos, bet išdrįsta atsisakyti žmonių dominavimo. Paskelbta, kad Lietuva artimiausiu metu nedalyvaus Venecijos architektūros bienalėje. Ką toks Kultūros ministerijos sprendimas reiškia Lietuvos kultūros laukui? Kodėl paskutiniu metu viešose politikų pasisakymuose atsirado tiek daug kalbos riktų ir kaip jie atsiranda? Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Tęsiamas pasakojimų ciklas skirtas vyskupo Motiejaus Valančiaus metams. 225-ąsias vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo metines mininti Žemaitija pristato vyskupo kūrybinį palikimą. Tai ne tik daugelio mokykloje skaityta legendinė apysaka „Palangos Juzė“, bet ir į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą įrašytas rankraštis „Žemaitiu wiskupiste“, giesmynai, vadinami kantičkomis. Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų erdvėje „Kreatoriumas / meno krosnys“ galima susipažinti su dviejų menininkų – Aušros Kleizaitės ir Vido Poškaus darbais, inspiruotais patirčių Paryžiuje. Nerimstant aistroms dėl būsimo Kapčiamiesčio poligono, Dzūkijoje vakar lankėsi „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis su kolegomis. Druskininkuose, Varėnoje ir Alytuje „aušriečius“ pasitiko protesto balsas. Alytuje įtampa pasiekė tokį tašką, kad susitikimas vos nevirto muštynėmis, Druskininkuose teko įsikišti ir policijai. Kodėl buvo pasirinkta tokia protesto forma? Lietuvoje lankosi kanadietis istorikas, buvęs Vidurio Europos universiteto rektorius Michaelis Ignatieffas – šiandien Vilniuje jis pradeda profesorės Irenos Veisaitės atminimui skirtą Atviros Lietuvos fondo paskaitų ciklą „Laisvės išbandymas: koks liberalus idealas reikalingas XXI amžiui“. Kokį vaidmenį šiandien Lietuvoje turi prisiimti žiniasklaida ir kultūra, kad stiprintų demokratijos atsparumą geopolitinės įtampos sąlygomis? Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė tradiciškai apdovanojo ryškiausią praėjusių metų darbuotoją. Jis už nuveiktus darbus buvo renkamas vienuoliktą kartą. 2025 metų muziejininke tapo Valdovų rūmų muziejaus Parodų ir leidybos skyriaus vyresnioji redaktorė Liuda Skripkienė. Ved. Justė Luščinskytė

Užsienio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į tarptautinę technologijų parodą „CES 2026“, kurioje pristatyti muziką skleidžiantys čiulpinukai, archeologų atrastas besišypsančios Medūzos atvaizdas bei pažintis su pirmąja „autistiška“ lėle – Barbe. Kaip fotografija gali kalbėti apie karus, genocidą, prievartą, netektis, kad tai netaptų dar vienu reportažu, o keltų klausimus ir verstų mus susimąstyti? Vieša diskusija „Istorijos įvaizdinimas fotografijoje“ šį vakarą vyks Nacionalinėje dailės galerijoje. Pokalbis su vienu iš diskusijos dalyvių fotomenininku Tadu Kazakevičiumi. Vakar vakare įvyko 7-oji Kultūros asamblėja, kurios dalyviai susitiko aptarti tolimesnius kultūros asamblėjos tikslus ir veiksmus. Apie tai plačiau – iniciatyvinės grupės narys Karolis Kaupinis. „Saulius buvo mūsų laiko, mūsų epochos ženklas“, sako režisierius Oskaras Koršunovas. Lygiai prieš 60 metų šią dieną Ramygaloje gimė aktorius, režisierius, dainų autorius ir atlikėjas Saulius Mykolaitis, šią žemę palikęs prieš 20 metų. Aktorių prisimins jo kursiokai Inga Šalkauskaitė, Alvydas Šlepikas ir Evaldas Jaras. Ved. Jolanta Kryževičienė

Lietuvos ambasadoriaus Japonijoje paviešinta dukros, vilkinčios kimono, nuotrauka sulaukė itin daug teigiamų japonų reakcijų. Apskritai, tai ne pirmas kartas, kai vienas ar kitas Lietuvos diplomatų komunikacinis žingsnis sulaukia itin palankių vietos gyventojų reakcijų. Kiek yra išlikusių senųjų prūsiškų tekstų, kaip jie padeda pažinti šią kalbą bei kokie ryšiai sieja lietuvių ir prūsų kalbas? „Galiu lažintis, kad Lietuvoje tuoj prasidės analogiškas procesas“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis, parengęs komentarą apie Lenkijoje vykstantį procesą – „už ES pinigus trinkelizuotų aikščių gražinimą į žmonių gyvenimui tinkamą būseną“. Iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai lieka metai. Kokią Lietuvos kultūrą pristatysime? Sausio pradžioje Vilniaus miesto muziejaus Markučių dvaro padalinio vadovės pareigas pradėjo eiti istorijos mokslų daktarė Mingailė Jurkutė. Kokią Markučių dvaro viziją mato ji? Į kino teatrus atkeliauja pirmasis ilgo metro trimatės animacijos filmas nepriklausomos Lietuvos istorijoje „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“. Ved. Marius Eidukonis

Kauno galerija „Meno parkas“ 2026-uosius pradeda dviem parodomis. Apie radiją Sausio 13-ąją pasakoja Bernadeta Lukošiūtė.  Po Sausio 13-osios įvykių, per dvi paras buvo suvirintas ir prie Televizijos bokšto atgabentas skulptoriaus Petro Mazūro Laisvės kryžius, o prieš 35-erius metus prie Seimo budėję žmonės būrėsi dainuoti – iš to vėliau išaugo folkloro ansamblis „Kadagys“. Ką šios iniciatyvos pasakoja apie bendruomenę krizės akivaizdoje? Kaip kito jų likimas ir prasmė per 35 metus? Prieš 35-erius metus, įtampą jautė ir Šiauliai. Šiame mieste buvo didžiausia sovietų karinė bazė, mieste gyveno keliasdešimt tūkstančių sovietų karių. Buvo saugomi svarbūs miesto pastatai, organizuojami budėjimai. Teatre buvo įkurta televizijos studija, informavusi apie svarbiausius įvykius. Tiesiogiai iš Šiaulių kolega Tomas Mizgirdas. Šiandien Ąžuolyno bibliotekoje Kaune pristatoma vizualinė instaliacija „Laisvai apie Laisvę: Sausio 13-oji jaunosios kartos akimis“. Ji bus rodoma tik vieną kartą.  Apie sausio 13-osios įvykius iš Klaipėdos tiesiogiai Agnė Bukartaitė. Ved. Justė Luščinskytė