
Advertise on podcast: Ryto allegro
This podcast has
1023 episodes
Language
LithuanianPublisher
LRTExplicit
No
Date created
2012/11/29
Latest episode
2026/11/09
Average duration
89 min.
Release period
2 days
Description
Informacinis kultūros žurnalas, kiekvieną darbo dienos rytą supažindinantis su kultūros įvykiais, kritikų vertinimais, literatūros, kino, muzikos naujienomis bei reiškiniais, kurie atsiduria ir už tradicinio kultūros lauko ribų. Laida transliuojama kiekvieną darbo dieną 07.05 val.
Unlock Ryto allegro podcast Email contact info,
Listeners & Audience details
Email contact information
Direct podcast contact details

Listeners
Audience numbers & engagement insights

Audience details
Podcast Insights

Podcast episodes
Check latest episodes from Ryto allegro podcast
Vizionierė Marija Gimbutienė: kaip jos idėjos įkvepia naują menininkų kartą?
2026/11/09
Panevėžio muzikiniame teatre – Bendžamino Britteno operos „Žaiskime operą! Mažasis kaminkrėtys“ premjera. „Britteno operose giliai nagrinėjama žmogaus psichologija, visuomenės santykiai ir moraliniai pasirinkimai. Ta moralinė linija itin ryški ir „Mažajame kaminkrėtyje“, – sako dirigentas Martynas Bražas, kuriam darbas prie šio pastatymo tapo pirmąja pažintimi su kompozitoriaus kūryba.
„Žiūrovas pagaus save, ar supranta ką čia mato. Kas ką manipuliuoja: ar pagrindinė herojė mumis, ar režisierius, ar mes žiūrėdami esame dokumentikos dalyviai?“ – apie dokumentikos ir etikos klausimus analizuojanti filmą „Pamatysi viską“ sako „Kino pavasario“ programos vadovė Dovilė Grigaliūnaitė. Kodėl aplink šį filmą susiformavo savotiškas kultas?
Leidykla „Vaga“ lietuvių kalba išleido archeologės, antropologės Marijos Gimbutienės knygą „Gyvosios deivės“. Joje apjungiami\ svarbiausios Gimbutienės tyrimų kryptis – Senosios Europos kultūrą, indoeuropiečių ir baltų mitologiją, priešistorinių visuomenių religiją bei simbolinį pasaulį – ir papildo kol kas negausų jos mokslinį palikimą lietuvių kalba.
Domanto Razausko muzikos naujienose – smuikininkės Patricios Kopatchinskajos ir pianisto Fazilio Say’aus bendras albumas „Patkop & Say“, lietuvių gitaristo Mindaugo Stumbro kvarteto „Being Human“ šiuolaikinio džiazo įrašas „Minar of Dreams“ ir trys nauji koncertai klavesinui albume „Mondrian –
21st-Century Harpsichord Concerti“.
Anykščiuose savaitgalį įvyko Dramaturgų simpoziumas. Po praėjusiais metais surengto pirmojo susitikimo Lietuvos teatro centras tęsia iniciatyvą telkti šios srities kūrėjų bendruomenę, skatinti profesinius mainus ir stiprinti šiuolaikinės dramaturgijos lauką Lietuvoje. Ko šiandien trūksta Lietuvos dramaturgijai ir kokiais būdais būtų galima paskatinti jos raidą?
Keliaujanti paroda „Upė, kuri (pa)statė miestus“ kviečia pažinti istorinę ir kultūrinę Nemuno reikšmę bei atskleidžia, kaip laikui bėgant keitėsi žmogaus santykis su upe. Šiuo metu paroda veikia Rumšiškių kultūros centre, vėliau keliaus į Birštoną, Alytų, Merkinę, o savo kelionę baigs Druskininkuose. Kaip Nemunas formavo prie jo įsikūrusių miestų raidą ir kodėl šiandien svarbu iš naujo atrasti santykį su upe?
Ved. Indrė Kaminckaitė
Architektai – ne tik paslaugų teikėjai ir projektuotojai: kokia jų misija šiandien?
2026/11/06
Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje – Italijos siekis grąžinti nacių ir fašistų pagrobtus meno kūrinius teisėtiems savininkams, gyvūnų teisių gynėjų skundas Vatikanui dėl koridą propaguojančių Ispanijos kunigų ir istorija apie tai, kaip muziejui Prancūzijoje pavyko susigrąžinti pagrobtą paveikslą. Naujienų apžvalgą parengė Ieva Radzevičiūtė.
Vakar Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Osvaldo Daugelio bibliotekoje, atidaryta XIII Lietuvos medalių trienalės paroda ir apdovanoti jos laureatai. Nuo 1985 metų rengiama trienalė pristato geriausius Lietuvos medalių kūrėjų pastarųjų trejų metų darbus. Šiemet konkursas skirtas Lietuvos ir Lenkijos princesės, Švedijos karalienės Kotrynos Jogailaitės 500-osioms gimimo metinėms paminėti – šią istorinę asmenybę savo kūriniuose įamžino devyni menininkai.
Koks šiandien yra architekto vaidmuo visuomenėje, kaip ir kodėl jis keičiasi bei plečiasi? Šiuos klausimus kelia Architektūros fondo forumas „Veikti kaitoje“, kurio antroji diena šiandien popiet vyks Šiuolaikinio meno centre Vilniuje.
Leidykla „Slinktys“ išleido įvairiose meno srityse kuriančio Andriaus Pulkauninko romaną „Pelynas, mirkytas acetone“, skaitytojus panardinantį į intensyviu hardcore ritmu pulsuojantį Vilniaus pogrindžio pasaulį. Rašytojas, režisierius, choreografas, muzikantas ir performansų kūrėjas save vadina kinetinio intelekto atstovu, pasaulį suprantančiu per veiksmą, o rašymą – vienu iš judesių.
Energetikos ir technikos muziejui vadovaus konkursą laimėjusi kultūros vadybininkė ir kuratorė Živilė Etevičiūtė, nuo gegužės ėjusi direktoriaus pavaduotojos pareigas. Naujo vadovo muziejui prireikė po to, kai gegužės pradžioje Vilniaus savivaldybė kartu su kitais dalininkais dėl įtarimų korupcija atleido tuometinį direktorių Mykolą Bistricką. Naujoji vadovė žada užtikrinti skaidrų ir tvarų muziejaus valdymą, gerinti paslaugų kokybę bei plėtoti partnerystes. Kokius pokyčius muziejuje planuoja Ž. Etevičiūtė ir kokią mato jo ateitį?
Ved. Indrė Kaminckaitė
Naują knygą išleidęs Ramonas: nuo pirmųjų puslapių panardinu skaitytoją į šaltą vandenį
2026/11/05
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre bus pristatytas režisierės Dainos Adamos muzikinis spektaklis „Smėlio čakona“, kuriame susipina Mažosios Lietuvos istorinės patirtys, Johanno Sebastiano Bacho muzika ir Tomo Sakalausko knygos „Čakona“ motyvai. Muzika, judesiu ir vizualiaisiais simboliais kuriamas pasakojimas apie žmogaus ryšį su gimtuoju kraštu, jo istorija ir tapatybe. Spektaklio dramaturgiją papildo originalūs režisierės tekstai.
Prieš 170 metų Vilniuje atidarytą pirmąjį viešąjį muziejų Lietuvoje nuo šiandien bus galima aplankyti virtualiai. Lietuvos nacionalinis muziejus pristato parodą-kompiuterinį žaidimą „Vilniaus senienų muziejus: praeities šventovė“, kuriame lankytojai galės apžiūrėti daugiau kaip 100 istorinių vertybių, užduoti klausimus muziejaus įkūrėjui Eustachijui Tiškevičiui ir sužinoti, koks likimas ištiko muziejų bei jo kolekciją.
Ką apie Ukrainą pasakoja ilgus metus beveik nematyti studentų filmai ir kodėl jų išsaugojimas šiandien tampa vis aktualesnis? Apie Ukrainos kino archyvus, posovietinę kino kūrėjų kartą ir archyvaro darbą karo metu pokalbis su kino tyrėju, kuratoriumi ir archyvaru Volodymyru Prylutskyi.
Panevėžyje šiuolaikinio meno muziejuje „Stasys Museum“ atidaryta nauja Stasio Eidrigevičiaus fotografikos paroda „Ir visur matau veidą“. Čia fotografija ir piešinys susitinka skaitmeninėje erdvėje – ši menininko išplėtota meno forma Lietuvoje pristatoma pirmą kartą.
Lukas Ramonas pristato naują romaną „Žmogžudystė startuolyje“ – satyrišką pasakojimą apie šiuolaikinį biurą, jo žmones, santykius ir kasdienius absurdus. Kiek šiame romane vaizduojama startuolio aplinka atspindi platesnes šiuolaikinės darbo kultūros problemas?
Ved. Justė Krikščiūnė
Kuo Goncourt'ų premijos žiuri sužavėjo Philippe'o Jaenados romanas?
2026/11/04
Afazija – tai įgytas kalbos sutrikimas, kai žmogui jau įsisavinus gimtosios kalbos sistemą, po smegenų pažeidimo sutrinka kalbėjimas ar kalbos supratimas. Tai tyrinėjanti lingvistė, klinikinė logopedė Aurelija Meškerevičiūtė pasakoja, kad tai – tarpdisciplininė tema, kai dirba medikai bei kalbos specialistai.
Išeivijos patirtys ir meilė Lietuvai atsiveria parodoje „Egzodo spalvos“, kurioje eksponuojami iki šiol Lietuvoje nerodyti išeivijoje sukurti garsaus lietuvių dailininko Adomo Galdiko paveikslai iš Leonardo Andriekaus ir brolių pranciškonų kolekcijos.
„Valdas Adamkus Čikagoje neša malkas židiniui pakurti, Valdas Adamkus Kalvarijų turguje…“, – Antano Sutkaus fotografijose užfiksuotas scenas vardija parodos „Valdui Adamkui – 100“ vienas iš kuratorių Artūras Morozovas. Valdovų rūmuose atvertoje parodoje – visuomenei dar nerodyti 90-ųjų pradžioje užfiksuoti kadrai, atskleidžiantys mažiau pažįstamą, kasdienišką prezidento gyvenimo pusę.
Prestižinė Prancūzijos literatūros Goncourt'ų premija šiemet skirta rašytojui Philippe'ui Jaenadai už naujausią romaną, kuriame autorius tyrinėja pokario Paryžiuje įvykdytą jaunos moters nužudymą. Kuo išsiskiria šių metų laureatas ir jo kūryba, kokias tendencijas atskleidžia premijos komisijos pasirinkimas?
Vilniaus Prospekto galerijoje atidarytoje parodoje „Egregoras“ dvi menininkų poros tyrinėja žmonių grupėse gimstančią kolektyvinę energiją ir jos poveikį visuomenei. Kas nutinka, kai ši energija tampa nebevaldoma, ir kodėl vienu iš parodos atspirties taškų tapo Dainų šventės?
Ved. Jolanta Kryževičienė
Valdui Adamkui – 100: „Be laisvės nėra gyvenimo“
2026/11/03
„Man atrodo Lietuva daugiau tokio prezidento nebeturės. Tai – aukštos moralės, inteligencijos, plataus požiūrio, stiprios charizmos ir labai didelio autoriteto žmogus“, – sako knygos apie Valdą Adamkų autorius, tauragiškis Renaldas Malychas. Fotografas Adamkų lydėjo į oficialius valstybinius vizitus, po jų gimė kelios parodos apie Prezidentą, o vėliau kilo idėja, kad istorijos iš šių kelionių turi išlikti knygoje „Mano šalies Prezidentas“.
Domanto Razausko muzikos naujienų apžvalgoje – islandų kompozitorės Hildur Guðnadóttir su Berlyno simfoniniu orkestru naujai įrašyti jos ankstyvieji kūriniai, Portugalijos džiazo muzikantų João Barradaso ir Carloso Bicos improvizacijų albumas bei pavasarį Vilniuje koncertuosiančio styginių kvarteto „Takács“ įrašyti Wolfgango Amadeus Mozarto kvintetai.
Šiandien Prezidentas Valdas Adamkus švenčia 100-ąjį gimtadienį. Jo dalyvavimas kultūros gyvenime prasidėjo gerokai iki prezidentavimo – išeivijoje, „Santaros–Šviesos“ sambūryje, mezgant pažintis su Lietuvos kūrėjais. Kuo reikšmingas Prezidento indėlis į Lietuvos kultūrą ir kaip jis atsiskleidžia šiandien?
Vilniuje atverta paroda „Valdas Adamkus. Trys epochos – viena Lietuva“. Pasak kūrėjų, ekspozicija išskleista taip, kad padėtų susidaryti vaizdą, kas formavo jo asmenybę.
Šeštajame tarptautiniame televizijos festivalyje „Heart of Europe“ pirmąją vietą trumpametražių dokumentinių filmų kategorijoje pelnė LRT žurnalistų Augustino Šulijos ir Beno Gerdžiūno sukurtas filmas „Žudymo zona“. Antrosios vietos atiteko vaikų ir jaunimo kategorijoje nominuotai animacinių filmukų serijai „Spalvų istorijos“ bei dokumentiniam filmui „222 dienos“, kurį sukūrė režisierė Giedrė Genevičiūtė ir LRT archyvų redaktorius Tomas Vaitelė. Animacinį ciklą „Spalvų istorijos“ LRT įgyvendino drauge su Šiaulių dailės galerija, iliustratoriumi Pijumi Čeikausku, menotyrininke Ernesta Šimkiene, Šiaulių rajono vaikais.
Ved. Justė Krikščiūnė
Tamulevičiūtės festivalio laureatė Piktytė: spektaklyje esu viena, bet už jo – daug žmonių
2026/10/30
Eksperimentinius meno projektus, patyriminius spektaklius kuriantis teatras „Tolyn gilyn“ pristato režisieriaus Pauliaus Markevičiaus premjerą „Pas mus šventė“ – švelniai komišką pasakojimą apie bendruomenę, kuri ruošiasi didžiajam įvykiui. Ką reiškia dešimtmečiais laukti gyvenimo pradžios ir ar įmanoma pagaliau susitarti?
Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje – apie Prancūzijoje įsteigtą pirmąją literatūrinę premiją kūriniams, parašytiems bendradarbiaujant su dirbtiniu intelektu, „Dictionary.com“ išrinktą 2026-ųjų metų žodį ir siaubo kino grįžimą.
Kas lėmė, kad Jadvyga Luškovska tapo valdovo Valdislovo Vazos meiluže ir ką reiškė ja būti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje? Ar moteriai tai buvo privilegija, ar kėlė grėsmę? Į šiuos klausimus atsakymų ketvirtojoje dokumentikos ciklo „Moterys iš LDK“ dalyje ieško muzikologė Aleksandra Pister.
Ukrainos kariuomenėje veikia specialus padalinys „Kultūros pajėgos“, kurį dar 2022 metais įkūrė televizijos laidų vedėjas Mykolai Sierga. Ši iniciatyva tapo svarbia šalies gynybos sistemos dalimi. Kokį vaidmenį kare atlieka kultūra ir kaip ji prisideda prie Ukrainos pasipriešinimo?
Varėnoje baigėsi XVIII Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis, kuriame paskelbti šių metų laureatai. Daugiausia apdovanojimų pelnė Nacionalinio Kauno dramos teatro ir teatro „Mens Publica“ bendras darbas – pagal Denniso Kelly pjesę sukurtas monospektaklis „Mergaitės ir berniukai“.
Kaip svetur kuriantys lietuvių menininkai tyrinėja tapatybę, migraciją ir kultūrinę atmintį? Panevėžio kino centre „Garsas“ bus pristatyta platformos „The Good Neighbour“ vaizdo esė retrospektyva, apimanti daugiau nei dešimtmetį kurtus darbus – nuo menininkų portretų ir pokalbių iki naujausių kūrinių.
Ved. Marius Eidukonis
Protestų apimtoje Italijoje prasideda „Artissima“: ar visuomenės įtampa veikia meno lauką?
2026/10/29
„Sostinėje žmonės yra įpratę prie kostiuminių vakarėlių, bet regione Helovynas yra pasitinkamas gana skeptiškai. Matau, kad Vėlinių laikotarpiu kyla įtampa – vieni nori puošti savo fasadus moliūgais, kiti nori susikaupimo“, – sako Šilalėje vykstančio renginių ciklo „Vėlių mėnuo“ sumanytoja Renata Jančiauskienė.
Šiandien Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atveriama paroda „Seserys Irena ir Joanna Karpińskos“. Pirmą kartą visapusiškai pristatomas meninis seserų palikimas kvies atrasti dvi tarpukario Vilniuje brendusias kūrėjas, simboliškai sugrįžtančias į savo jaunystės miestą.
Rytoj Turine prasideda viena svarbiausių Italijos šiuolaikinio meno mugių „Artissima“, kasmet sutraukianti galerijas, kolekcininkus, kuratorius ir menininkus iš įvairių pasaulio šalių. Joje ne pirmus metus dalyvauja ir Lietuvos galerijos bei kūrėjai. Pastarosiomis savaitėmis įvairiuose šalies miestuose, taip pat ir Turine, vyko protestai, susiję su socialiniais, ekonominiais ir tarptautinės politikos klausimais. Ar ši bendra visuomenės nuotaika atsispindi kultūros lauke?
Šiandien Marijampolės dramos teatras pristato premjerą „Karalius miršta“. Spektaklis, sukurtas pagal vieno žymiausių absurdo teatro kūrėjų Eženo Jonesko 1962 metais parašytą pjesę. Spektaklis žiūrovus pasitinka ne teatro scenoje, bet netradicinėje erdvėje – Marijampolės cukraus fabriko patalpose.
Vilniaus muziejuje prasidėjo atvirų susitikimų ciklas „Suprasti kultūrų įvairovę“, kviečiantis per kasdienes temas – santuoką, šeimą, mirtį, maistą ar darbą – pažvelgti į tai, kaip kultūra formuoja mūsų supratimą apie save ir kitus. Tuo pat metu Lietuvoje matome ir platesnį susidomėjimą antropologija – lietuviškai leidžiami svarbiausi šios srities tekstai, antropologinis žvilgsnis vis dažniau persikelia iš akademinės aplinkos į viešas diskusijas.
Ved. Justė Krikščiūnė
Kūrybinės industrijos neįsisavino per 15 mln. eurų: kodėl neįveikia CPVA atrankos?
2026/10/28
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje šiuo metu galima išvysti Rūtos Jusionytės darbų parodą „Karalaitė ir slibinas“. Ekspozicijoje pristatomi naujausi Prancūzijoje gyvenančios menininkės tapybos ir skulptūros darbai bei piešiniai, kuriuose susitinka gamtos, gyvūno, moteriškumo, globos, artumo ir paslapties temos.
Suomiai turi „Kalevalą“, estai – „Kalevo sūnus“, latviai – „Lačplėsį“, o lietuviai savo tautinio epo taip ir nesulaukė. O gal jis buvo parašytas, tik liko stalčiuje? „Kalbos ryte“ Tomas Riklius pasakoja, kaip XIX a. rašytojai bandė mitologijos kalba išreikšti tautinę tapatybę.
Utenos kultūros centro stiklo galerijoje atidaroma menininko Povilo Šorio skulptūrinių žvakių paroda „Aniedu“.
Kūrybinių ir kultūrinių industrijų atstovams susirūpinimą kelia Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) administruojamos finansavimo priemonės. Per pirmąjį kvietimą pateiktos 48 paraiškos, tačiau finansuotinomis pripažintos vos 6, o per antrąjį – 11 iš 61. Kodėl finansavimą gali gauti tik nedidelė dalis projektų ir kokios priežastys lemia tokius rezultatus?
Kultūros vadybininkė Giedrė Putramentaitė atliko mokslinį tyrimą, kuriame, bendraudama su Klaipėdos kultūros lauku, siekė išsiaiškinti, kaip kultūros srityje dirbantys asmenys vertina kultūros vertę ir kaip apie ją komunikuoja.
Lietuvoje vieši Goncourt`ų premijos laureatas Mathias Énard`as. Kaip jo ankstyvos gyvenimo patirtys Artimuosiuose Rytuose keičia požiūrį į dabartinius procesus Europoje?
Ved. Marius Eidukonis
Iržikevičius atsiprašo dėl kaltinimo kerštingumu, Davidonytė įžvelgia kritikos baimę
2026/10/27
Klaipėdos galerijoje „Energija“ atidaryta paroda „Kontempliatyvas“, kurioje pristatomi Palangoje, „Žulkų dirbtuvėse“, vykusio medžio drožėjų plenero metu sukurti kryžiai, koplytstulpiai ir krikštai. Parodos rengėjai kryždirbystę pristato kaip čiabuvių meną, gyvuojantį šiuolaikiniame pasaulyje.
Domanto Razausko muzikinės naujienose – trys nauji albumai. Pianistas Bertrand’as Chamayou leidžiasi į Felixo Mendelssohno pasaulį. „Kris Davis Trio“ albume „Lost in Geneva“ tyrinėja lygiavertį trijų muzikantų dialogą, o perkusininkė Midori Takada ir gitaristas Jakobas Bro albume „From Such a Blue Sky“ kuria sapną primenančius muzikinius peizažus.
Pravieniškių 2-ajame kalėjime, Psichosocialinės reabilitacijos būryje, įgyvendintas projektas „GYVI“ subūrė nuo priklausomybių sveikstančius nuteistuosius į unikalų kūrybinį procesą. Dabar nuteistųjų darbų paroda keliauja po skirtingas vietas.
Medijų rėmimo fondo (MRF) vadovas Ruslanas Iržikevičus interviu „15min“ paklaustas, kodėl nesutinka viešinti žiniasklaidos paraiškas vertinusių ekspertų atsakė, kad paviešinti ekspertai gali sulaukti žiniasklaidos priemonių keršto. Kodėl MRF fondo vadovas mato tokias rizikas ir ar jos pagrįstos?
LRT KLASIKA kviečia į antrąjį antrosios jaunųjų atlikėjų rezidencijos dalyvių koncertą, vyksiantį jau šį antradienį Vilniaus Sapiegų rūmuose. Jame pasirodys M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinys Mykolas Žilinskas.
Vilniuje savo veiklą pradėjo nepriklausomas „Teatras 21“. Kas kuriame šiame teatre ir kokią veiklos viziją jis mato?
Lietuvos delegacija pirmą kartą dalyvavo Belgijoje vykstančiame „KIKK Festival“. Tai veinas svarbiausių Europos kūrybinių industrijų festivalių, jungiančių meną, technologijas ir kūrybą.
Ved. Marius Eidukonis
Žiūrovai grįžta į kino teatrus, tačiau ar repertuaro įvairovė prieinama visoje Lietuvoje?
2026/10/27
„Giliai klaidinga, o ir nesąžininga nurašyti viską kaip grupelės riaušininkų šėlsmą, šiems įsiliejus į taikių protestuotojų gretas pasiaubti Paryžiaus ar Milano vitrinų. Nors, žinoma, taip daug spalvingiau ir patogiau, nes atsakymų jauniems žmonėms paprasčiausiai neturime, ir mūsų jiems paliekama ateitis yra gerokai sumauta“, – komentare svarsto vertėja ir publicistė Toma Gudelytė.
Telšių rajone restauruojamos Rainių koplyčioje esančios freskos, kurias 1991-aisiais sukūrė Antanas Kmieliauskas. Freskose vaizduojami Rainių kankiniai, taip įamžintas visų sovietų teroro aukų atminimas.
Keičiantis filmų žiūrėjimo įpročiams, kino teatrai susiduria su vis didesne konkurencija. Seimo Kultūros komitete susitikime su Europos kino direktorių asociacijos atstovais aptarta europietiško kino ateitis, jo matomumas ir konkurencija su pasaulinėmis transliavimo platformomis. Ar kino teatrai iš tiesų praranda žiūrovus tik dėl pasikeitusių jų įpročių? O gal kino teatrai nebesugeba pasiūlyti patirties, už kurią būtų verta mokėti?
Poetei, vertėjai, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei Ramutei Skučaitei šiandien sukanka 95-eri.
Šiandien Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks Baltijos šalių lengvai suprantamos kalbos forumas, kuriame Lietuvos, Latvijos ir Estijos specialistai ieškos būdų, kaip skaitymą ir informacijos supratimą palengvinti įvairių sunkumų patiriantiems žmonėms. Kokių sprendimų dar trūksta?
Ved. Justė Krikščiūnė
Siūloma nauja Kultūros tarybos pirmininko skyrimo tvarka: kodėl reikia pokyčių?
2026/10/23
MO muziejuje veikia paroda „Ar tai tikra? Menas, technologijos ir mes“. Keturių kuratorių komanda kviečia lankytojus į vidinį dialogą – klausti savęs, kiek šiandien jaučiamės gyvi ir ką reiškia būti tikriems.
Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje – kritika Kolumbijos vyriausybei dėl Nacionaliniame muziejuje pašalintų eksponatų, nerimas dėl Kenedžio centro meno kūrinių likimo bei BBC sprendimas nutraukti dviejų savo televizijos kanalų ir radijo stoties transliacijas.
Birštono kurortinė istorija skaičiuoja 180-uosius metus, kai nuo ligų 1846 metais išgijo mineraliniais vandenimis pasigydžiusi gydytojo Benedikto Balinskio čia atsiųsta pacientė. Kuo dar ypatinga Birštono istorija?
Seimo Kultūros komitetas grįžta prie svarstymų, kad Lietuvos kultūros tarybos pirmininkas būtų skiriamas konkurso būdu iš kultūros ir meno organizacijų teiktų kandidatų.
Spalio 24–25 d. Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“, šiemet minintis 15 metų kūrybinės veiklos sukaktį, „Menų spaustuvėje“ pristatys jaunajai kūrėjų kartai skirtą programą „Platforma ateičiai“. Per dvi dienas žiūrovai išvys penkis jaunųjų šokio kūrėjų darbus – nuo šiuolaikinio šokio iki popping ir waacking stilių. Kuo išsiskiria naujoji šokio kūrėjų karta ir kokias galimybes jauniesiems menininkams suteikia ši platforma?
Alytaus miesto teatre Auksinio scenos kryžiaus laureatė, aktorė ir režisierė Andra Kavaliauskaitė pristato knygą „LILI / SEEN“, kuria kviečia atvirai kalbėti apie valgymo sutrikimus, skaudžias patirtis ir drąsą kreiptis pagalbos. Kaip kalbėti apie dažnai nematomą žmogaus kančią ir kodėl svarbu nelikti vienam susidūrus su sunkumais?
Ved. Marius Eidukonis
Iš „Auros“ šokėjo į vadovus: Almantas steigs meno vadovo etatą, konkurse tikisi Letukaitės
2026/10/22
Kudirkos Naumiestyje gyvenantys Gražina ir Petras Žemaičiai savo namuose saugo ir nuolat papildo išskirtinę istorinę ekspoziciją. Nemažą dalį įvairius istorinius laikmečius menančių artefaktų šeimininkai suranda tiesiog kieme.
Artėjant Tauro apygardos partizanų operacijos „Sužadėtuvės“ (dar vadinamos „Blynų baliumi“) 80-mečiui, menininkė Rūta Rimšelienė pristato unikalią parodą-instaliaciją. Paroda, įsikūrus Vilniaus Lukiškių kalėjimo komplekse, kviečia lankytojus pažinti vieną mažiau žinomų, tačiau itin išskirtinių Lietuvos partizaninio pasipriešinimo istorijų.
Vakar paaiškėjo, kad konkursą Kauno šokio teatro „Aura“ vadovo pareigoms užimti laimėjo choreografas ir šokėjas Tadas Almantas. Jis pakeis daugiau kaip keturis dešimtmečius teatrui vadovavusią jo įkūrėją Birutę Letukaitę. Vadovų kaita „Auroje“ sulaukė nemažai dėmesio dar vasarą, kai pirmojo konkurso nelaimėjo pati teatro įkūrėja. Kokių pokyčių sulauks vienas svarbiausių Lietuvos šiuolaikinio šokio teatrų?
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pristatyta knyga „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“. Joje iki šiol netyrinėtais aspektais pateikiama vieno žymiausių Lietuvos scenografų asmenybė bei kūryba, kuri apima egiptomanijos, japonizmo ir kinų estetikos, krikščioniškojo meno ir lietuvių tautinio stiliaus kontekstus.
Minint 225-ąsias Motiejaus Valančiaus gimimo metines, Vilniaus universitetas kviečia panirti į šios svarbios XIX a. vid. asmenybės, Žemaičių vyskupo, aplinką jungtiniame žemaičių folkloro, vargonų ir pučiamųjų instrumentų improvizacijų koncerte „Eisolaukonpaveizietė“.
Į LRT KLASIKOS eterį sugrįžo atsinaujinęs išskirtinių pokalbių su ryškiausiomis tarptautinės scenos žvaigždėmis ciklas „Žvaigždžių alėja“. Pirmajame epizode – pokalbis su vienu žymiausių šių dienų pianistų iš Norvegijos Leifu Ove Andsnesu, kurį kalbino Rasa Murauskaitė-Juškienė.
Ved. Justė Krikščiūnė
Kairys įvertino pirmąsias 100 Alsio dienų ministerijoje: turim gražų pleistrą ant žaizdos
2026/10/21
Tarmių populiarėjimą socialiniuose tinkluose pastebi ne tik jų naudotojai, bet ir dialektologai. „Šiais laikais, kai visi tokie vienodi, norisi iššauti ir pasakyti: aš – iš Joniškėlio“, – sako Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Agnė Čepaitienė.
Telšių kultūros centro ekspozicijų salėje veikia dailininko, tapytojo, grafiko ir metalo plastikos kūrėjo Sauliaus Mušinsko jubiliejinė kūrybos paroda. Autorius čia rodo keliasdešimt mažųjų skulptūrų ir nemažai tapybos darbų bei daugybę piešinių.
Klaipėdoje, įteikiant prof. Valentinos Burkšienės vardo premiją, įvyks muzikinis debiutas – pirmą kartą koncertuos Klaipėdos universiteto styginių kvartetas.
Socialdemokratas Lukas Alsys jau šimtą dienų eina kultūros ministro pareigas. Kuo per šį laikotarpį išsiskyrė ministro darbas? Pokalbis su buvusia kultūros ministre, dabartine Seimo kultūros komiteto pirmininke Vaida Aleknavičiene, buvusiu kultūros ministru Simonu Kairiu ir kultūros apžvalgininke Monika Gimbutaite.
Architektas Mantas Maziliauskas pristatė idėją ant Anykščiuose esančio Šeimyniškėlių piliakalnio statyti archiskulptūrinę šviesos instaliaciją „Šviesos pilis. Voruta“.
Po savaitgalį Prancūzijoje vykusių riaušių kai kur buvo įvesta komendanto valanda, šeštadienį ruošiamasi dar vienai protestų bangai. Kaip Prancūzijos kultūros laukas reaguoja į neramumus? Pokalbis su Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje Egle Čepaite.
Ved. Marius Eidukonis
Lietuviškų šaknų turinti archyvarė: ne viskas, ką kuriame savo telefonais, išliks ateičiai
2026/10/20
„Į miesto šventės programas įtraukti alternatyvos reikėtų. Visų pirma, toks kokybinis pokytis prisidėtų prie kultūrinės atskirties mažinimo regione, didesnės kultūrinių paslaugų įvairovės ir profesionalaus meno sklaidos“, – sako poetė, muziejininkė Renata Karvelis.
Šiaulių dailės galerijoje iki lapkričio 7 dienos galima apžiūrėti spaudos fotografo, fotomenininko Aleksandro Ostašenkovo fotografijų parodą „Būties metafora“.
Vakar „Meno avilio“ sinematekoje Vilniuje vyko audiovizualinio paveldo archyvavimo dirbtuvės, kurias vedė iš JAV atvykusios organizacijos „Community Archiving Workshop“ specialistės. Dirbtuvių dalyviai susipažino su audiovizualinių laikmenų išsaugojimo principais ir praktiškai tyrinėjo vieno žymiausių Lietuvos kino kritikų ir kinotyrininkų Sauliaus Macaičio kolekciją. Kokių iššūkių kyla siekiant išsaugoti audiovizualinį paveldą, ką tokios kolekcijos gali atskleisti apie kino istoriją ir kokį vaidmenį archyvavimo procese gali atlikti visuomenė? Pokalbis su Moriah Ulinskas.
LRT KLASIKA tęsia pažintis su jaunųjų atlikėjų rezidencijos dalyviais. Spalio 27 dieną Vilniaus Sapiegų rūmuose koncertuos du Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleiviai – Mykolas Žilinskas ir Aronas Ruminas. Šįryt kviečiame susipažinti su klaipėdiečiu Aronu Ruminu.
Rašytojas Jaunius Petraitis pristato antrąjį romaną „Tunelinis mąstymas“, kuriame su ironija ir humoru žvelgia į šiuolaikinę Lietuvą, jos visuomenę ir žmonių pasirinkimus. Trijų veikėjų istorijomis rašytojas kelia klausimą, kas nutinka, kai siekdami asmeninių tikslų nebepastebime platesnio visuomenės konteksto, o individualūs interesai ima nustelbti bendrąjį gėrį.
Ved. Justė Krikščiūnė
Krėvės keliais: žygis iš Subartonių į Merkinę padeda pažinti rašytojo gyvenimą ir kūrybą
2026/10/19
Kaune vykstantis Tarptautinis fotografijos ir medijų meno festivalis (IPMA) kūrėjus ir lankytojus kviečia nagrinėti ryšio temą. Festivalio meno vadovė Svetlana Batura sako, kad „šių metų IPMA festivalis kviečia įsižiūrėti būtent į ryšius, kurie mezgasi, laikosi, trūkinėja, keičia kryptį, pasireiškia labai aiškiai, o kartais lieka vos juntami.“
Domanto Razausko muzikinės naujienose – debiutinis kompozitoriaus Kristupo Bubnelio albumas „Accordatura“, emocingas vokiečių saksofonininko Jano Praxo džiazas albume „Traces of Light“ ir prancūzų pianisto Lucaso Debargue'o interpretuojama George'o Gershwino muzika albume „Gershwin Variations“.
Lietuvos kino teatruose kelionę pradėjo lietuvių ir lenkų animacinis filmas visai šeimai „Kirstukų miško pranašystė“, pasakojantis apie mažųjų miško gyventojų nuotykius ir primenantis gamtos išsaugojimo svarbą. Apie filmo kūrimą ir jame slypinčias žinutes kalbamės su jo koprodiusere, animacijos gamybos įmonės „Art Shot“ įkūrėja Agne Adomėne.
Subartonyse esantis Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus mini 60 metų veiklos sukaktį. Rašytojo gimtinėje įkurtas muziejus saugo jo atminimą, supažindina lankytojus su kūrybiniu palikimu ir Dzūkijos kultūriniu paveldu. Kokį pasakojimą šiandien kuria muziejus ir kuo jis svarbus mokiniams bei vietos bendruomenėms?
Prienų kultūros ir laisvalaikio centre įvyko Šeiko šokio teatro spektaklio „MEME“ premjera. Paauglystei skirtame spektaklyje pasitelkiama interneto kultūra ir memų kalba, siekiant tyrinėti jaunų žmonių tapatybę, tarpusavio santykius bei humoro galią suartinti arba įskaudinti. Kaip šiuolaikinis šokis gali padėti geriau suprasti paauglių pasaulį?
Savaitgalį Lenkijoje baigėsi Varšuvos kino festivalis, kuriame pristatyti keli nauji lietuviški filmai. Festivalio industrijos renginiuose įvertinimo sulaukė ir Eglės Vertelytės bei Luko Trimonio kuriamo filmo, įkvėpto menininko Jurgio Mačiūno gyvenimo ir kūrybos, projektas. Kaip festivalyje pasirodė Lietuvos kūrėjai ir kokios kino tendencijos išryškėjo šių metų programoje? Pokalbis su kino kritike Ieva Šukyte.
Ved. Marius Eidukonis
Podcast reviews
Read Ryto allegro podcast reviews
Podcast sponsorship advertising
Start advertising on Ryto allegro relevant audience podcasts
You may also like to advertise on these Podcasts

4.6221782000
Mark Levin Podcast
Cumulus Podcast Network

4.922441853
The Ten Minute Bible Hour Podcast
Matt Whitman

4.82494972
The 1000 Hours Outside Podcast
1000 Hours Outside

4.89781788
The Unmistakable Creative Podcast
Srinivas Rao

4.921801100
The Carl Jackson Podcast
Salem Podcast Network

4.716512000
Morning Mindset Christian Daily Devotional Bible study and prayer
Carey Green

4.737261991
The Eric Metaxas Show
Metaxas Media

4.725741047
The Dana Show with Dana Loesch – Politics & Culture Commentary
Dana Loesch – Conservative Political Commentary

4.913561982
Wholesaling Inc with Brent Daniels
Find distressed properties for pennies on the dollar and turn them for huge profits!

4.619822887
All Ears English Podcast
Lindsay McMahon and Michelle Kaplan