Advertise on podcast: Vakaras su knyga

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Reda Pabarčienė. „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“. Išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Atsiminimų rinkinyje apie Ireną Veisaitę, pedagogę, teatro kritikę, Atviros Lietuvos fondo spiritus movens, Holokausto liudininkę, žmonių ir kultūrų tarpininkę, kalba artimiau ją pažinoję kultūros žmonės, istorikai, kultūros ir atminties institucijų darbuotojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, politikai, diplomatai, vadybininkai, žurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Jų liudijimai apima laikotarpį nuo besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo iki paskutiniųjų Veisaitės gyvenimo dienų, atskleidžia jos asmenybės fenomenalumą, vertybinę poziciją, įtaką, kultūros procesams ir konkretiems žmonėms. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Danutės Kalinauskaitės romanas „Baltieji prieš juoduosius“. Išleido leidykla „Tyto alba“. „Liuksemburge mirė... Ieškomi giminės.“ Tokią žinią iš nežinomo adresato gauna romano pasakotoja. Palikimo istorijos visada žada nuotykį, o ši istorija pareikalaus dar ir stoti į kovą su visa ryjančia užmarštimi, nusitaikiusia į pasakotojos mamos atmintį – tai joje glūdi giminystės su paslaptinguoju palikėju įrodymai. Ši knyga – tai ir nuotykinis romanas, ir šachmatų partiją primenanti atminties kova su užmarštimi, ir kinematografiška kone du šimtmečius aprėpianti žmonių ir likimų galerija. Kartu tai Lietuvos praeities paveikslas, dramatiškiausi jos momentai iki pat šių dienų. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Danutės Kalinauskaitės romanas „Baltieji prieš juoduosius“. Išleido leidykla „Tyto alba“. „Liuksemburge mirė... Ieškomi giminės.“ Tokią žinią iš nežinomo adresato gauna romano pasakotoja. Palikimo istorijos visada žada nuotykį, o ši istorija pareikalaus dar ir stoti į kovą su visa ryjančia užmarštimi, nusitaikiusia į pasakotojos mamos atmintį – tai joje glūdi giminystės su paslaptinguoju palikėju įrodymai. Ši knyga – tai ir nuotykinis romanas, ir šachmatų partiją primenanti atminties kova su užmarštimi, ir kinematografiška kone du šimtmečius aprėpianti žmonių ir likimų galerija. Kartu tai Lietuvos praeities paveikslas, dramatiškiausi jos momentai iki pat šių dienų. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Valdemaro Klumbio ir Tomo Vaisetos knyga „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“. Išleido leidykla „baltos lankos“. Klumbys ir Vaiseta, remdamiesi spauda, dienoraščiais, atsiminimais, archyvais ir interviu, nagrinėja seksualumo kultūrą sovietų Lietuvoje trimis pjūviais: per viešai publikuotus vaizdus, lytinio švietimo ir seksualinės tematikos tekstus ir visuomenės elgseną. Jie teigia, kad sovietmečiu valdė meilės diktatūra, kuriai pavyko nuslopinti prasidėjusią seksualinę kultūros revoliuciją, bet tuomet ši virto seksualiniu pilietiniu karu. Tai turbūt pirmoji mokslinė knyga Lietuvoje, paženklinta raide eS, ir skaitytojų išrinkta geriausia 2022 metų knyga publicistikos ir dokumentikos kategorijoje. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas. (S)

Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta. „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“. 2 d. Skaito Paulius Čižinauskas. Valdemaro Klumbio ir Tomo Vaisetos knyga „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“. Išleido leidykla „baltos lankos“. Klumbys ir Vaiseta, remdamiesi spauda, dienoraščiais, atsiminimais, archyvais ir interviu, nagrinėja seksualumo kultūrą sovietų Lietuvoje trimis pjūviais: per viešai publikuotus vaizdus, lytinio švietimo ir seksualinės tematikos tekstus ir visuomenės elgseną. Jie teigia, kad sovietmečiu valdė meilės diktatūra, kuriai pavyko nuslopinti prasidėjusią seksualinę kultūros revoliuciją, bet tuomet ši virto seksualiniu pilietiniu karu. Tai turbūt pirmoji mokslinė knyga Lietuvoje, paženklinta raide eS, ir skaitytojų išrinkta geriausia 2022 metų knyga publicistikos ir dokumentikos kategorijoje. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas. (S)

Valdemaro Klumbio ir Tomo Vaisetos knyga „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“. Išleido leidykla „baltos lankos“. Klumbys ir Vaiseta, remdamiesi spauda, dienoraščiais, atsiminimais, archyvais ir interviu, nagrinėja seksualumo kultūrą sovietų Lietuvoje trimis pjūviais: per viešai publikuotus vaizdus, lytinio švietimo ir seksualinės tematikos tekstus ir visuomenės elgseną. Jie teigia, kad sovietmečiu valdė meilės diktatūra, kuriai pavyko nuslopinti prasidėjusią seksualinę kultūros revoliuciją, bet tuomet ši virto seksualiniu pilietiniu karu. Tai turbūt pirmoji mokslinė knyga Lietuvoje, paženklinta raide eS, ir skaitytojų išrinkta geriausia 2022 metų knyga publicistikos ir dokumentikos kategorijoje. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas. (S)

Alvydo Šlepiko novelių rinkinys „Namas anapus upės“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Naujausioje autoriaus knygoje gvildenamos atskirties, išsilaisvinimo, pabėgimo nuo kaltės temos. Apsakymai įvairūs tiek stilistiškai, tiek tematiškai, tačiau kiekviename trumposios prozos kūrinyje vis tiek jaučiamas originalus autoriaus balsas. Rašytojas realistinį pasakojimą, kupiną tikslių detalių, derina su sapniška nuotaika, fantastiniais vaizdiniais, pasakoms būdingu paslaptingumu. Novelę „Namas anàpus upės“ skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Andris Kalnozols. „Mane vadina Kalendorium“. Vertė Laimantas Jonušys, išleido leidykla „Odilė“. Tai unikalus naujausios latvių literatūros tekstas, kuris, pasirodęs Latvijoje 2020tais metais, iš karto tapo kultiniu, dideliais tiražais leidžiamu, ekranizuojamu ir inscenizuojamu kūriniu. Kalnuozuolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Jaunas vyras negali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, todėl, vietos kunigo paskatintas, pradeda rašyti dienoraštį. Rašo jį vaikiškai naiviai, bet kartu pateikia netikėtų įžvalgų, skvarbiai atveria paradoksalią dabarties tikrovę ir paprastų žmonių sielos grožį. Romano ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Andris Kalnozols. „Mane vadina Kalendorium“. Vertė Laimantas Jonušys, išleido leidykla „Odilė“. Tai unikalus naujausios latvių literatūros tekstas, kuris, pasirodęs Latvijoje 2020tais metais, iš karto tapo kultiniu, dideliais tiražais leidžiamu, ekranizuojamu ir inscenizuojamu kūriniu. Kalnuozuolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Jaunas vyras negali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, todėl, vietos kunigo paskatintas, pradeda rašyti dienoraštį. Rašo jį vaikiškai naiviai, bet kartu pateikia netikėtų įžvalgų, skvarbiai atveria paradoksalią dabarties tikrovę ir paprastų žmonių sielos grožį. Romano ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Andris Kalnozols. „Mane vadina Kalendorium“.Vertė Laimantas Jonušys, išleido leidykla „Odilė“. Tai unikalus naujausios latvių literatūros tekstas, kuris, pasirodęs Latvijoje 2020tais metais, iš karto tapo kultiniu, dideliais tiražais leidžiamu, ekranizuojamu ir inscenizuojamu kūriniu. Kalnuozuolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Jaunas vyras negali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, todėl, vietos kunigo paskatintas, pradeda rašyti dienoraštį. Rašo jį vaikiškai naiviai, bet kartu pateikia netikėtų įžvalgų, skvarbiai atveria paradoksalią dabarties tikrovę ir paprastų žmonių sielos grožį. Romano ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Nauji įrašai. Pristatome Vytauto V. Landsbergio knygą „Bevardžio sagos“. Išleido leidykla „Dominicus Lituanus“. Tai daugiabalsis pasakojimas apie Lietuvos pokarį, partizaninį pasipriešinimą ir gyvą istorinę atmintį. Jo centre – partizanų vadas Bevardis, kurio likimas atsiskleidžia susipinant skirtingų žmonių istorijoms, praeities žaizdoms ir dabarties aidams. Realistinę, šiurkščią pokario tikrovę čia papildo mitologiniai vaizdiniai ir anapusybės balsai, suteikiantys pasakojimui ypatingo skambesio. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Nauji įrašai. Pristatome Vytauto V. Landsbergio knygą „Bevardžio sagos“. Išleido leidykla „Dominicus Lituanus“. Tai daugiabalsis pasakojimas apie Lietuvos pokarį, partizaninį pasipriešinimą ir gyvą istorinę atmintį. Jo centre – partizanų vadas Bevardis, kurio likimas atsiskleidžia susipinant skirtingų žmonių istorijoms, praeities žaizdoms ir dabarties aidams. Realistinę, šiurkščią pokario tikrovę čia papildo mitologiniai vaizdiniai ir anapusybės balsai, suteikiantys pasakojimui ypatingo skambesio. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Jon Fosse. „Vaizdai iš vaikystės“. Vertė Justė Nepaitė, Išleido leidykla „Aukso žuvys“. „Vaizduose iš vaikystės“ žodiniu minimalizmu, vengiant faktų ir bravūros, kuriamos tapybiškos scenos, kuriose autorius į vieną supina skausmingas ir juokingas vaikystės patirtis. Skaitytojas pasineria į Strandebarmo, kuriame rašytojas užaugo, kraštovaizdį su jo fjordais ir kalnais, avimis ir ūkiais, maldos namais ir jaunimo klubais. Vaikystės tyrumą persmelkia pirmas suvokimas, kad egzistuoja mirtis. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Jon Fosse. „Vaizdai iš vaikystės“.Vertė Justė Nepaitė, Išleido leidykla „Aukso žuvys“. „Vaizduose iš vaikystės“ žodiniu minimalizmu, vengiant faktų ir bravūros, kuriamos tapybiškos scenos, kuriose autorius į vieną supina skausmingas ir juokingas vaikystės patirtis. Skaitytojas pasineria į Strandebarmo, kuriame rašytojas užaugo, kraštovaizdį su jo fjordais ir kalnais, avimis ir ūkiais, maldos namais ir jaunimo klubais. Vaikystės tyrumą persmelkia pirmas suvokimas, kad egzistuoja mirtis. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.